Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Gyliui, kaltinamiesiems ir civiliniams atsakovams M. S., R. P., jų gynėjui - advokatui A. B., kaltinamųjų įstatyminiams atstovams V. S., L. P., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. B., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), mokosi Jiezno gimnazijoje 9 klasėje, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje,

R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), mokosi Jiezno gimnazijoje 9 klasėje, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. S. 2015 m. liepos 7 d. apie 24 val. 00 min., veikdamas bendrai su nepilnamečiu R. P., nuo gatvės, esančios šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pagrobė D. B. priklausantį 600 eurų vertės automobilį „Peugeot 106“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1995 metų laidos, tuo nukentėjusiajai D. B. padarė 600 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. P. 2015 m. liepos 7 d. apie 24 val. 00 min., veikdamas bendrai su nepilnamečiu M. S. nuo gatvės, esančios šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pagrobė D. B. priklausantį 600 eurų vertės automobilį „Peugeot 106“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1995 metų laidos, tuo nukentėjusiajai D. B. padarė 600 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad kartu su draugu R. P. sugalvojo pavogti mašiną. Tai nutiko praeitais metais, vasaros laiku, buvo sutemę, naktis. Tikslesnės datos neatsimena. Žinojo kam priklauso žalios spalvos Peugeot automobilis. Su tikslu vogti abu ėjo. Norėjo pasivažinėti su ta mašina. Vairuotojo teisių nei jis, nei R. P. neturi. Prie nukentėjusiosios namų Jiezne stovėjo automobilis, gatvės pavadinimo, kurioje jis stovėjo, nežino. Ten privatus namas, šuo nelojo. Automobilis buvo atrakintas, jame buvo spragtukas užvedimui, raktelių nebuvo. Automobilį abu nusistūmė nuo kalno, o tada starteriu užsivedė. R. P. užvedė mašiną. Užsikūrę išvažiavo. R. P. visą laiką vairavo, jis sėdėjo šalia. Apie 4-5 val., beveik visą naktį, važinėjo pavogta mašina. Kaimo keliais ir plentu nuvažiavo iki Birštono vienkiemio. Vienu metu sumėtė mašiną ir įlėkė į griovį. Po to išsistūmę automobilį toliau važiavo. Paskui M. B., nukentėjusiosios vaikas, paskambino į R. P. telefoną ir klausdamas kur mašina. Jam pasakė kur yra automobilis, o patys išsigandę paliko automobilį ir pabėgo. Įlenkė mašinos keleivio pusės dureles. Sutinka, kad apgadino automobilį. Pinigų žalai atlyginti neturi, yra išlaikomas tėvo, mama mirusi. Vasarą bandys ieškoti darbo ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Šiandien atsiprašo nukentėjusiosios, savo darbu žalą atlyginti nukentėjusiajai nesiūlė.

Kaltinamasis R. P. kaltu visiškai prisipažino ir parodė analogiškai M. S.. Abu su M. S. sugalvojo vogti automobilį. Tai įvyko Jiezne prie kultūros namų, šalia nukentėjusiosios namų. Automobilis buvo Peugeot 106, žalios spalvos. Žinojo, kad nukentėjusiajai priklauso automobilis. M. S. pasakė, kad nukentėjusiosios mašinoje yra įrengtas jungiklis, nuo kurio galima užkurti mašiną. M. S. sakė, kad mašina bus atrakinta ir, kad joje yra jungtukai. Naktį vogti saugiau, atsidarė dureles ir užvedė automobilį spragtuku, kurį parodė M. S.. Vairuotojo teisių neturi. Važiuojant pro fermą Jiezno kolonijų kaime sumėtė mašiną. Keleivio puse atsitrenkė į krūmus, esančius šalikelėje. Dėl to įlenkė automobilio dureles ir išdaužė keleivio priekinių durelių stiklą, patys nesusižalojo. Užsikūrė mašiną ir toliau važiavo. Kuras automobilio bake nesibaigė, apie 4 val. važinėjo po kaimus. M. B. jam paskambinęs klausė kur yra automobilis. Mano, kad per didelis civilinis ieškinys. Nežiūrėjo kas yra mašinos varikliui ir kodėl mašina nebeveikia. Pats savo pajamų neturi, gyvena kartu su motina, tėvas gyvena atskirai. Neatsiprašė nukentėjusiosios, neistarė su ja gražiuoju dėl žalos atlyginimo. Gal dalimis galėtų atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.

Nukentėjusioji D. B. parodė, kad automobilis buvo pagrobtas iš vakaro, nes ryte, paprastai 6 val., važiuodavo juo į ganyklą. Buvo liepos mėn., 6.15 val., kuomet pamatė, kad nėra mašinos. Dieną iki vagystės dar važiavo su ta mašina, apie 21 val. ją pastatė, o kitą rytą prieš 6.30 val. pastebėjo, kad mašina pavogta. Automobilis Peugeot 106, valstybinis numeris 893, registruotas jos vardu, stovėjo ant gatvės važiuojamos kelio dalies, nes kiemo tenai nėra. Mašina buvo tvarkinga, apdrausta, praėjusi technikinę apžiūrą. Mašinoje buvo sudėti du slapukai, rakteliu durelės rakindavosi, o užvedimo spynelė buvo sugadinta, todėl su slapukais mašiną reikėjo užvesti. Paaiškino, kad iki įvykio automobilis nebuvo nei aplankstytas, nei stiklas išdaužtas. M. B., jos sūnus, skambino vaikinams, nes žinojo, kad M. S. naktimis vaikščioja. R. P. gyvena apie 150-200 metrų atstumu nuo jų, o M. S. - apie 1 kilometro atstumu nuo jos namų. Sūnus su kriminalistu važiavo mašiną paimti. Mašiną partraukė, mes ji nevažiavo, o iki tol mašina sava eiga važiuodavo. Kai kaltinamieji įvažiavo į krūmus, sudaužė mašiną, matomai kažkas išbėgo iš mašinos ir nuo tada mašina nebesikuria. Partemta mašina stove kieme, ji neremontuota. Dėl mašinos apgadinimų paaiškino, kad nėra vienos priekinės dešinės lempos, lempos stiklai iškritę. Be to, ženkliai sulankstytos keleivio pusės durys ir stiklas išmuštas. Nukentėjusioji 2015 metų vasario - kovo mėn. įsigijo automobilį už 1500 Lt, t.y. apie 400 Eur atitikmuo. Automobiliui reikėjo techninę apžiūrą sutvarkyti, taip pat apsidrausti automobilį teko. Visa sudėjus ir gavosi tokia suma. Kuro bakas, kuris talpina apie 43-46 litrus, buvo pilnas. Po įvykio nei patys kaltinamieji, nei jų tėvai nesikreipė dėl žalos atlyginimo, vėliau pradėjo netgi nesisveikinti. Dėl M. S. atsiprašymo teisiamojo posėdžio metu mano, kad daryti reikia nuoširdžiai, o ne dėl akių tik tam, kad formaliai atsiprašyti teisme.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. J. paaiškino, kad abiejų kaltinamųjų šeimos yra žinomos. Dėl M. S. šeimos paaiškino, kad tėvas stengiasi tinkamai rūpintis vaikų auklėjimu, šeimoje didelių konfliktų su vaikais nekyla, tačiau M. S. ne visada klauso tėvo, vengia namų ūkio darbų, dažnai bėga iš namų. Šeima nuo 2009 metų įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir girtavimo, šeimai taikytos administracinio poveikio priemonės. Dėl R. P. šeimos nurodė, kad lankantis šioje šeimoje nustatyta, kad motinos ir sūnaus santykiai geri, vaiko poreikiai tenkinami pagal galimybes, tačiau vaikas ne visada klauso motinos, 2015-06-22 šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir vaiko nepriežiūros, šeimai taikytos administracinio poveikio priemonės.

Kaltinamojo įstatyminis atstovas V. S. neigiamai charakterizuoju savo sūnų, įstatyminis atstovas ne kartą dėl sūnaus elgesio yra mokėjęs baudas. Pasitaiko, kad vaikas ir jo pinigus pavagia. Kai sūnus ką nors pavagia, kelias dienas nepareina namo, gyvena landynėse, tenai miega. Marius nepadeda namuose, neklauso, barasi su broliais, su seserimi. V. S. neturi lėšų atlyginti nukentėjusiajai sūnaus padarytą žalą. Aiškina sūnui, kad taip elgtis nedera, tačiau jam neįdomu, jis nervuotas, tėvas kartais jo nesuvaldo. Po žmonos mirties V. S. buvo užsiregistravęs darbo biržoje, bet tenai kaip našliui liepė rūpintis vaikais. Pasitaiko, kad ir pats išgeria, gyvena iš pašalpų.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė L. P. parodė, kad didelę įtaką sūnui daro draugai. Mokykloje dėl sūnaus elgesio problemų nekyla, pasitaiko tik dėl mokslo. Taip yra dėl sūnaus tingumo, gebėjimų jam netrūksta. Neigiaą įtaką daro ir vaiko tėvas, su kuriuo išsituokusi. Tėvas taip pat linkęs vesti netinkamą gyvenimo būdą. Šis nusikaltimas pirmas padarytas sūnaus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi abu kaltinamieji nėra kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo kaltais visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kiti proceso dalyviai (BPK 218 str. 2 d.). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nuostatomis, paskelbtini kiti faktiniai bylos duomenys.

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojo, apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymai ir kiti faktiniai bylos duomenys, gauti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, kurie pagarsinti teisiamajame posėdyje ir, kurie laikytini tinkamais įrodymais kurių patikimu abejoti teismas neturi pagrindo:

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju M. B. parodė, kad 2015-07-08 apie 6.30 val. paskambinusi D. B. pasakė, kad pavogtas automobilis „Peugeot 106“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjęs prie namų, esančių (duomenys neskelbtini). Įtardamas, kad automobilį galėjo pavogti nepilnamečiai, jis apie 7 val. paskambino R. P., kuris pasakė, kad pats atvairuos automobilį prie Birštono vienkiemio. Važiuodamas keliu Vilnius-Prienai-Marijampolė prie Birštono vienkiemio laukuose pamatė D. B. priklausantį automobilį. Apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad apgadintos automobilio priekinės durys, išdaužtas durelių stiklas (b.l. 28).

2015-07-08 protokolu – pareiškimu D. B. kreipėsi į Alytaus apskriteis VPK Prienų rajono PK dėl jai priklausančio automobilio „Peugeot 106“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1995 metų laidos vagystės, nurodydama jai padarytos 600 Eur žalos dydį (b.l.5).

2015-07-08 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), teritorija nesaugoma, neaptverta, prie šaligatvio ant nedidelės smėlio juostos išlikę transport priemonės, galimai variklinės alyvos dėmės. Taip pat įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Automobilio „Peugeot 106“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio užvedimo užraktas išmontuotas, priekinės dešinės pusės lango stiklas išdaužtas, priekinės dešinės durys bei automobilio slenkstis po durimis deformuoti, šias aplinkybes patvirtina pridėtos fotonuottraukos (b.l.7-15).

Automobilis „Peugeot 106“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-07-08 pakvitavimu perduotas saugoti transporto priemonės savininkei, nukentėjusiajai D. B. (b.l. 16-17).

Automobilis „Peugeot 106“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus, techinė apžiūra galioja iki 2017-01-14 (b.l.19). Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudjimas galioja nuo 2015-02-14 iki 2016-02-13 (b.l. 18).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. B. dėl kaltinamųjų neteisėtais veiksmais apgadintos ir dėl to nevažiuojančios transporto priemonės Peugeot 106“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškė 600 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b.l.25-26).

2015-07-08 nepilnamečiui įtariamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė –nepilnamečio atidavimas prižiūrėti motinai (b.l. 81-82).

2015-07-08 nepilnamečiui įtariamajam M. S. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti tėvui (b.l. 100-101).

Kaltinamųjų parodymai nekelia abejonių dėl objektyvumo ir išsamumo, jie nuosekliai dera tarpusavyje ir atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes - nukentėjusiosios bei liudytojo parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus. Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamieji iš anksto susitarę bei suplanavę, veikdami bendrai, be turto savininkės leidimo ir žinios neteisėtai užvaldė svetimą turtą, t.y. pagrobė nukentėjusiosios D. B. automobilį „Peugeot 106“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį gatvės važiuojamoje dalyje ties (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu, tokiais tyčiniais veiksmais padarydami civilinei ieškovei 600 Eur turtinį nuostolį. Nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. automobilio pagrobimas. Automobilis iki pagrobimo buvo techniškai tvarkingas, tinkamas naudojimui ir eksploatuojamas, o dėl vagystės bei to pasekoje kilusių padarinių buvo apgadintas ir liko nebevažiuojantis, dėl ko nukentėjusioji patyrė 600 Eur turtinį nuostolį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika jai padarytos 600 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji civilinį ieškinį palaiko pilna apimtimi, padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta. D. B. teismo posėdyje paaiškino kuo grindžia bei įrodinėja civilinį ieškinį, o būtent, transporto priemonės įsigijimo kaina, papildomais kaštais dėl automobilio „Peugeot 106“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros bei draudimo, kuru, buvusiu transporto priemonėje, kuris buvo išvažinėtas, kaltinamųjų neteisėtais veiksmais padarytais automobilio apgadinimais nuvažiavus į griovį bei netinkamumu eksploatacijai (nevažiuojantis). Kaltinamieji civilinio ieškinio neneigia, nors jų turtinė padėtis prasta, suvokia pareigą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai, nes žala padaryta dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.275 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.). Civilinis ieškinys faktinėje situacijoje nereikalauja papildomo įrodinėjimo, pagal jo dydį yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Pažymėtina, kad nepilnamečiams kaltinamiesiems neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, žala subsidiariai iki jų pilnametystės priteistina iš kaltinamųjų atstovų pagal įstatymą (CK 6.276 str. 2 d.).

Bausmės skyrimas. M. S. ir R. P. nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiais, sulaukę keturiolikos su trupučiu metų amžiaus, todėl skiriant bausmę taikomos BK XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatos su tam tikromis išimtimis (BK 81 str. 1 d.). Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54, 90 ir 91 str. įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, į kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų elgesį iki ir po nusikaltimų padarymo, juos charakterizuijančius duomenis, aplinką, kurioje augo nepilnamečiai, auklėjimo bei ugdymo sąlygas ir kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes.

Parenkant bausmės dydį ir rūšį siekiama, kad atsakomybė atitiktų kaltinamųjų amžių ir socialinę brandą, padėtų pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį. Vertintina tai, kad kaltinamieji, pirmiau neteisti, tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai padarė pirmą kartą. Kaltinamieji prispažino nusikaltę, ši aplinkybė laikytina lengvinančia jų atsakomybę, kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdami bendrai. Abu kaltinamieji jauno amžiaus, praeityje neteisti, mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, gyvena su įstatyminiais atstovais - M. S. su tėvu, motina mirusi, R. P. su motina, tėvai išsituokę, šeimos, kuriose auga nepilnamečiai, įtrauktos į socialinės rizikos šeimų, augiančių vaikus, apskaitą. Kaltinamieji M. S. ir R. P. į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių ligų stebimų pacientų tarpą neįrašyti. M. S. charakterizuojantys duomenys tiek iš tėvo pusės, tiek iš Jiezno gimnazijos pateiktos charakteristikos nėra geri. M. S. teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios ir nors pagal nuknetėjusiąją tai nėra nuoširdu, teismas mano, kad M. S. suvokia savo poelgio negatyvumą bei dėl to kilsiančią atsakomybę, supranta pareigą atlyginti padarytą žalą, padarė išvadas ir sieks ateityje pasitaisyti. Kaltinamasis R. P. motinos charakterizuojamas teigiamai, tačiau jam trūksta valios, neigiamą įtaką daro draugai. Mokymo įstaiga, pateikta charakteristika, R. P. apibūdina patenkinamai. Teismo manymu, šį nepilnametį taip pat dar galima perauklėti ir pataisyti, jis nėra nusikalsti susiformavusi asmenybė. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, į kaltinamųjų itin jauną amžių, į tai, kad abu yra moksleiviai, gyvena su tėvais, savarankiško pajamų šaltinio neturi, kaltinamiesiems, kaip pirmą kartą teisiamiems asmenims, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, skirtina bausmė, nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu – laisvės apribojimas, numatant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 str.).

Pagal 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., kai baudžiamoji byla nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamųjų atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio siteisėjimo (BPK 119 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ir tęsti mokymąsi, ir 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo bei reabilitacijos programose.

R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ir tęsti mokymąsi, ir 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo bei reabilitacijos programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtąją bausmę sumažinti trečdaliu ir M. S. paskirti galutinę bausmę - 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ir tęsti mokymąsi, ir 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo bei reabilitacijos programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtąją bausmę sumažinti trečdaliu ir R. P. paskirti galutinę bausmę - 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ir tęsti mokymąsi, ir 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo bei reabilitacijos programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d. M. S. ir R. P. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąsias priemones - atidavimą kaltinamuosius M. S. ir R. P. prižiūrėti įstatyminiams atstovams palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. S. ir R. P. 600 Eur nukentėjusiajai D. B. turtinei žalai atlyginti. M. S. ir R. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo priteistai sumai padengti, subsidiariai iki jų pilnametystės, nurodytas sumas priteisti iš jų įstatyminių atstovų - L. P. ir V. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.