Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų teikimą dėl bausmės patikslinimo nuteistajam D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus pataisos namai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami patikslinti nuteistajam D. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-18 nuosprendžiu skirtą galutinę bausmę, atsižvelgus į Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016-05-25 nutartį, kuria nuteistajam D. V. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-01-13 nuosprendžiu skirta galutinė subendrinta bausmė buvo sumažinta nuo 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė iki 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimą laike. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Teismas, vadovaujantis BK 362¹ str. 4 d., nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę.

Kaip matyti iš Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016-05-25 nutarties, nuteistajam D. V. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-01-13 nuosprendžiu skirta galutinė subendrinta bausmė buvo sumažinta nuo 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iki 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgus į tai, kad nuteistojo atžvilgiu buvo pritaikyta 2015-01-01 įsigaliojusi BK 190 straipsnio 1 dalies pataisa ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-05-03 nuosprendžiu, pakeistu 2012-09-18 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta 4 mėnesiais.

BPK 347 straipsnyje įtvirtinta norma, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, paskirtos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. ar Lietuvos Respublikos BK 64 str. nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį, subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 9 d. numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai subendrinamos bausmės, paskirtos skirtingais nuosprendžiais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nuosprendžiu D. V. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydį, atsižvelgus į Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016-05-25 nutartį, kuria nuteistajam D. V. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-01-13 nuosprendžiu skirta galutinė subendrinta bausmė buvo sumažinta nuo 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė iki 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės bei paskirti jam naują galutinę subendrintą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutarė:

Alytaus pataisos namų teikimą tenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuteistajam D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prie Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-01-13 nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės, kuri Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016-05-25 nutartimi buvo paskirta ir sumažinta iki vienerių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, iš dalies pridėti bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-18 nuosprendžiu, t.y. penkis mėnesius laisvės atėmimo ir skirti D. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką, įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-18 nuosprendžiu įskaitytą ir atliktą bausmės dalį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.