Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimo I. K. administracinių teisės pažeidimų byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014-10-05, apie 11 val. 00 min., Kazlų Rūdos sav., (duomenys neskelbtini) k., vairavo transporto priemonę – automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nes šios teisės nėra įgijęs, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,15 promilių girtumas, automobilis neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET 14, 238 punktų reikalavimus.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininkas skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teisme. Skunde apeliantas nurodo, kad byla išnagrinėta paviršutiniškai, priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Skunde teigiama, kad pažeidimo padarymo dieną, kai policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, I. K. pats asmeniškai priėjo prie pareigūnų ir nurodė, kad automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis, todėl jam ir buvo nustatinėjamas neblaivumas, o įvykio vietoje automobilio savininkas G. D. nurodė, kad I. K. leido vairuoti. Apelianto teigimu, pareigūnams nekilo ir negalėjo kilti jokių abejonių dėl asmens, vairavusio automobilį, dėl ko I. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už vairavimą neblaiviam, neturinčiam teisės vairuoti motorines transporto priemones, o G. D. – už perdavimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismo nutarime yra nurodyta, kad teismas išklausė liudytojų duotus parodymus, tačiau priimant nutarimą rėmėsi ne įvykio metu ir įvykio vietoje buvusių tiesioginių įvykio liudytojų parodymais, o apklausė liudytojus, kurie visai nebuvo įvykio vietoje ir, be to, kartu dirbančius su I. K.. Tokių liudytojų, kurie nematė įvykio ir nebuvo įvykio vietoje, parodymai vertintini kritiškai, kadangi liudytojai, susiję su I. K., gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, jų nurodomos aplinkybės, kad niekada nematė I. K. vairuojant, nepaneigia aplinkybės, kad I. K. galėjo vairuoti būtent įvykio dieną, kaip nurodoma ir pirminiuose apklaustų asmenų paaiškinimuose bei paties atsakomybėn traukiamo asmens pirminiame paaiškinime. Apelianto teigimu, tai, kad vėliau I. K. pakeitė savo parodymus, vertintina kaip jo noras išvengti administracinės atsakomybės.

Skunde taip pat pažymima, kad teisme nebuvo apklaustas svarbus ir tiesioginis įvykio liudytojas D. G., kuris įvykio metu su I. K. ir G. D. važiavo kartu tame pačiame automobilyje, kai buvo padarytas pažeidimas. Be to, apelianto manymu, į 2015 m. balandžio 28 d. dienos bylos nagrinėjimą turėjo būti kviečiamas ir automobilio savininkas G. D., kuris yra tiesioginis įvykio liudytojas, ir teismas arba turėjo remtis G. D. nuosekliais parodymais, arba patraukti jį administracinėn atsakomybėn už žinomai melagingų parodymų davimą.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininko apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) tenka pareiga nustatyti byloje tiesą ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis), taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, vertinant surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti prieštaravimai, surinkti ir ištirti duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti duomenys nėra pakankami išvadai, kad I. K. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Vien ta aplinkybė, kad atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, joje buvęs I. K. nurodė, kad automobilį vairavo jis, tai patvirtino ir kartu važiavęs G. D., nesudaro pagrindo spręsti, kad I. K. kaltė yra įrodyta, kadangi kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina I. K. parodymus, duotus apklausiant apylinkės teisme, kad jis iš tiesų automobilio nevairavo, o prisiėmė kaltę už G. D.. Byloje apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad seniai pažįsta I. K., kuris dirba pas jo sūnų, tačiau niekada nėra matęs jo vairuojančio. V. V. teigė, kad I. K. jam pasakojo, jog apsiėmė kaltę už G. D., todėl buvo kartu su sūnumi ir I. K. nuvykęs pas G. D. tartis dėl baudos sumokėjimo. Pastarasis iš pradžių sutiko sumokėti baudą, tačiau, kai buvo priimtas nutarimas, viskas pasikeitė. Apklausiamas liudytojas A. V. taip pat šias aplinkybes patvirtino ir teigė, kad I. K. nevairuoja automobilio net kieme. I. K. kaimynas V. G. apylinkės teisme nurodė niekada nematęs I. K. vairuojančio. Į bylą pateiktoje Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje taipogi nurodyta, jog I. K. neturi nei automobilio, nei vairuotojo pažymėjimo ir niekada nebuvo pastebėtas vairuojant automobilį. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje pažymoje nurodyta ir tai, kad I. K. yra linkęs pasiduoti neigiamai kitų įtakai, ką minėjo ir liudytojas A. V.. Taigi iš visų byloje apklaustų liudytojų vienintelis G. D. patvirtino I. K. rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad jis vairavo automobilį, tačiau pagrindo tikėti šiais parodymais nėra, kadangi akivaizdu, jog taip G. D. siekė pats išvengti atsakomybės. Tai, kad I. K. pažįstančių liudytojų V. V., A. V. ir V. G. parodymai patvirtina I. K. nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo šiais parodymais abejoti.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūnų parodymai neabejotinai patvirtina I. K. kaltę, tačiau su šiais argumentais nesutiktina, kadangi jiems atvykus į įvykio vietą, automobilis jau buvo griovyje, o I. K. ir G. D. buvo iš automobilio išlipę. Taigi į įvykio vietą minėti liudytojai atvyko jau jam įvykus ir, kas iš tiesų vairavo automobilį, nematė. Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, nebuvo apklaustas svarbus liudytojas D. G., tačiau byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad I. K. kaltė jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų neįrodyta.

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Atsižvelgiant į tai, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog I. K. padarė ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl šio pažeidimo, taip pat ir dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, nutraukta pagrįstai.

Liudytojas G. D. parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² straipsnį už melagingų parodymų davimą, tačiau byloje surinkti duomenys sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad jo parodymai neatitiko tikrovės, o tai trukdė išsiaiškinti tiesą byloje. Nors niekas negali būti verčiamas duoti parodymus prieš save, kitą asmenį kaltinančių parodymų davimas, esant įspėtam dėl atsakomybės pagal ATPK 187² straipsnį, užtraukia administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, liudytojui G. D. iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla dėl to, jog nagrinėjant I. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, apklausiamas Marijampolės rajono apylinkės teisme kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² straipsnį, 2015 m. kovo 25 d. vykusiame teismo posėdyje davė tikrovės neatitinkančius parodymus, jog 2014 m. spalio 5 d., apie 11 val., Kazlų Rūdos savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir jo nesuvaldė I. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 262 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimą nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą G. D. pagal ATPK 187² straipsnį ir perduoti šią bylą nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.