Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

gynėjams advokatams Daliai Skerstonaitei, Svetlanai Radionovai, Stasiui Lileikiui , Ryčiui Šimkui, Kristinai Sandaraitei, Romaldui Briliui, Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B., A. V., I. K., P. T., V. G., L. M. V., S. C. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 dalyje nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo A. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir septyniems mėnesiams.

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikro dokumento, vairuotojo pažymėjimo, pagaminimo organizavimo A. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo G. V. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams ir dviems mėnesiams.

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikro įgaliojimo pagaminimo G. V. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir septyniems mėnesiams.

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnyje (dėl žinomai suklastoto antspaudo panaudojimo G. V. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams ir trims mėnesiams.

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl tikro dokumento - Lietuvos Respublikos piliečio paso suklastojimo A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir septyniems mėnesiams.

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikro įgaliojimo pagaminimo organizavimo A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo A. Ž., A. A. ir A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl tikro dokumento, Lietuvos Respublikos piliečio paso, suklastojimo A. Ž., A. A. ir A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams.

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikrų dokumentų, įgaliojimų, pagaminimo A. Ž., A. A. ir A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams.

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnyje (dėl suklastoto antspaudo panaudojimo A. Ž., A. A. ir A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo B. G. ir Č. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl tikro dokumento, Lietuvos Respublikos piliečio paso, suklastojimo B. G. ir Č. G. epizode ), ir nuteistas jį laisvės atėmimu dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams.

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikrų dokumentų, įgaliojimų, pagaminimo B. G. ir Č. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams.

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnyje (dėl žinomai suklastoto antspaudo panaudojimo B. G. ir Č. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalių pagrindu subendrinus paskirtas bausmes, galutinė subendrinta bausmė R. B. paskirta - laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. B. iš kaltinimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 301 straipsnio 2 dalyje (dėl suklastoto antspaudo panaudojimo A. R. epizode), išteisintas, nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo A. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl padėjimo pagaminti netikrą dokumentą, vairuotojo pažymėjimą, A. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalyje (dėl tikro dokumento, pinigų išdavimo kvito, suklastojimo A. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo G. V. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikro dokumento, įgaliojimo, pagaminimo G. V. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl tikro dokumento, Lietuvos Respublikos piliečio paso, suklastojimo A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo A. Ž., A. A. ir A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl tikro dokumento, Lietuvos Respublikos piliečio paso, suklastojimo A. Ž., A. A. ir A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikrų dokumentų, įgaliojimų, pagaminimo A. Ž., A. A. ir A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2dalyje (dėl sukčiavimo B. G. ir Č. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl tikro dokumento, Lietuvos Respublikos piliečio paso, suklastojimo B. G. ir Č. G. epizode) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams.

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikrų dokumentų, įgaliojimų, pagaminimo B. G. ir Č. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalių pagrindu subendrinus paskirtas bausmes, galutinė subendrinta bausmė A. V. paskirta - laisvės atėmimas trejiems metams.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Kauno m. apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė A. V. paskirta - laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu šią bausmę subendrinus su Kauno apygardos teismo 1996 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu ir 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė A. V. paskirta - laivės atėmimas trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

I. K. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 211 straipsnyje (dėl komercinės paslapties atskleidimo A. G. epizode, įstatymo Nr. VIII–1968 2000-09-26 redakcija), ir nuteista 20 MGL (2500 litų) dydžio bauda.

I. K. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo A. R. epizode), ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą, nuteista 100 MGL (12500 litų) dydžio bauda.

I. K. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 211 straipsnio (dėl komercinės paslapties atskleidimo A. R. epizode, įstatymo Nr. VIII–1968 2000-09-26 redakcija), ir nuteista 30 MGL (3750 litų) dydžio bauda.

I. K. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo A. Ž., A. A. ir A. R. epizode), ir nuteista 50 MGL (6250 litų) dydžio bauda.

I. K. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 211 straipsnio (dėl komercinės paslapties atskleidimo A. Ž., A. A. ir A. R. epizode), ir nuteista 50 MGL (6250 litų) dydžio bauda.

I. K. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo B. G. ir Č. G. epizode), ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą, nuteistas 150 MGL (18750 litų) dydžio bauda.

I. K. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 211 straipsnyje (dėl komercinės paslapties atskleidimo B. G. ir Č. G. epizode, įstatymo Nr. VIII–1968 2000-09-26 redakcija), ir nuteista 60 MGL (7500 litų) dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrinus paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė I. K. paskirta 200 MGL (25000 litų) dydžio bauda.

I. K. iš kaltinimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo A. G. epizode), išteisinta nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo A. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir septyniems mėnesiams.

P. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo G. V. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams ir dviems mėnesiams.

P. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikro įgaliojimo pagaminimo G. V. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrinus paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė P. T. paskirta - laisvės atėmimas ketveriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

P. T. iš kaltinimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 d (dėl netikro dokumento – vairuotojo pažymėjimo pagaminimo A. G. epizode), išteisintas nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

V. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams ir vienam mėnesiui.

V. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl tikro dokumento, Lietuvos Respublikos piliečio paso, suklastojimo A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

V. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalyje (dėl tikro dokumento, grynųjų pinigų išdavimo kvito, suklastojimo A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

V. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo A. Ž., A. A. ir A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.

V. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl tikro dokumento, Lietuvos Respublikos piliečio paso, suklastojimo A. Ž., A. A. ir A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir septyniems mėnesiams.

V. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalyje (dėl tikro dokumento, grynųjų pinigų išdavimo kvito, suklastojimo A. Ž. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

V. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalyje (dėl tikro dokumento, grynųjų pinigų išdavimo kvito, suklastojimo A. A. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

V. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalyje (dėl tikro dokumento, grynųjų pinigų išdavimo kvito, suklastojimo A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalių pagrindu subendrinus paskirtas bausmes, galutinė subendrinta bausmė V. G. nustatyta - laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

L. M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo G. V. epizode) ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

L. M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikro įgaliojimo pagaminimo G. V. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

L. M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

L. M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikro įgaliojimo pagaminimo A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

L. M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo A. Ž., A. A. ir A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

L. M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikrų dokumentų, įgaliojimų, pagaminimo A. Ž., A. A. ir A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams.

L. M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo B. G. ir Č. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

L. M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikrų dokumentų, įgaliojimų, pagaminimo B. G. ir Č. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrinus paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė L. M. V. paskirta - laisvės atėmimas dvejiems metams ir septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. C. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo G. V. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams ir vienam mėnesiui.

S. C. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikro įgaliojimo pagaminimo G. V. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

S. C. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo B. G. ir Č. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams ir trims mėnesiams.

S. C. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (dėl tikro dokumento, Lietuvos Respublikos piliečio paso, suklastojimo B. G. ir Č. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

S. C. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalyje (dėl tikro dokumento, grynųjų pinigų išdavimo kvito, suklastojimo B. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

S. C. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalyje (dėl tikro dokumento, grynųjų pinigų išdavimo kvito, suklastojimo Č. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalių pagrindu subendrinus paskirtas bausmes, galutinė subendrinta bausmė S. C. paskirta - laisvės atėmimas ketveriems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. B., A. V., P. T., A. R. ir V. P. solidariai priteista 17250 litų AB bankui ,,Hansa – LTB” nusikaltimu padarytai žalai atlyginti A. G. sukčiavimo epizode.

Iš R. B., A. V., P. T., M. V., S. C., A. R. ir V. P. solidariai priteista 67348 litų AB bankui ,,Hansa – LTB” nusikaltimu padarytai žalai atlyginti G. V. sukčiavimo epizode.

Iš R. B., A. V., I. K., M. V. ir V. G. solidariai priteista 39650 litų AB bankui ,,Hansa – LTB” nusikaltimu padarytai žalai atlyginti A. R. sukčiavimo epizode.

Iš R. B., A. V., I. K., M. V. ir V. G. solidariai priteista 29000 litų AB bankui ,,Hansa – LTB” nusikaltimu padarytai žalai atlyginti A. Ž., A. A. ir A. R. sukčiavimo epizode.

Iš R. B., A. V., I. K., M. V. ir S. C. solidariai priteista 40670,60 litų AB bankui ,,Hansa – LTB” nusikaltimu padarytai žalai atlyginti B. G. ir Č. G. sukčiavimo epizode.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I epizodas. Komercinės paslapties atskleidimas, netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimo organizavimas, 2002-12-12 padarytas sukčiavimas apgaule įgyjant 26200 litų iš A. G. sąskaitos, grynųjų pinigų išdavimo kvito suklastojimas.

I. K. nuteista už tai, kad, dirbdama AB banko ,,Hansa – LTB” Kauno regiono skyriaus Saulėtekio klientų aptarnavimo specialistės pareigose, norėdama gauti turtinės naudos, dėl savo tarnybos pasinaudojusi jai prieinama banko ,,Hansa – LTB” informacine duomenų baze, 2002 m. gruodžio 5–9 dienų laikotarpiu, Saulėtekio klientų aptarnavimo poskyrio patalpose, esančiose Kaune, V. Krėvės pr. 97 a, pažeisdama AB banko ,,Hansa – LTB” nustatytą darbo su komercine paslaptimi laikoma informacija tvarką, gavo informaciją apie A. G. anketinius duomenis, jo turimą sąskaitą Nr. 10073149597 AB banke ,,Hansa – LTB” bei šios sąskaitos balansą ir šią, banko komercine paslaptimi laikomą informaciją, 2002 m. gruodžio 5–9 d. laikotarpiu suteikė kitam asmeniui – S. M., tokiais savo veiksmais padarydama AB bankui ,,Hansa – LTB” didelę, 26200 litų, turtinę žalą.

R. B. nuteistas už tai, kad jam organizavus, A. V. padedant, tyrimo nenustatytas asmuo, vykdydamas R. B. užsakymą bei pasinaudodamas per R. B. perduota A. V. nuotrauka ir pastarojo pateiktais A. G. anketiniais duomenimis, 2002 m. gruodžio 11–12 d. laikotarpiu Kaune už 150 litų atlygį pagamino netikrą dokumentą, vairuotojo pažymėjimą LB 085429, su jame įrašytais A. G. anketiniais duomenimis ir įklijuota A. V. nuotrauka, dėl ko, panaudojus šį dokumentą sukčiaujant, AB bankui ,,Hansa – LTB” buvo padaryta didelė žala – iš banko kliento A. G. sąskaitos apgaule įgyti 26200 litai.

R. B., P. T. ir A. V. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, padedant A. R. ir V. P., 2002 m. gruodžio 12 d., apie 17.00 val., AB banko ,,Hansa – LTB” Vilniaus regiono skyriaus Basanavičiaus klientų aptarnavimo poskyryje, esančiame Vilniuje, Basanavičiaus g. 7, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai iš A. G. sąskaitos Nr. 10073149597 įgijo svetimą turtą, 26200 litų.

R. B. ir P. T. be asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, žinios, pasinaudodami pastarojo turima informacija apie A. G. anketinius duomenis, jo turimą sąskaitą Nr. 10073149597 AB banke ,,Hansa – LTB” bei šios sąskaitos balansą, 2002 m. gruodžio 11 d. Kaune per A. R., kreipėsi į V. P., dirbusį AB banko ,,Hansa – LTB” Kauno regiono skyriaus Laisvės klientų aptarnavimo specialisto pareigose, kad šis, pasinaudodamas dėl tarnybos jam prieinama banko ,,Hansa – LTB” informacine duomenų baze, už piniginį atlygį patikrintų R. B. ir P. T. turimą informaciją apie A. G. anketinius duomenis, jo turimą sąskaitą Nr. 10073149597 AB banke ,,Hansa – LTB” bei šios sąskaitos balansą. Kai V. P. šį R. B. ir P. T. prašymą įvykdė ir prašomą informaciją apie A. G. tą pačią dieną per A. R. pastariesiems perdavė, R. B. ir P. T., jų rengiamo sukčiavimo padaryme pasiūlė dalyvauti ir A. V. Pastarajam sutikus ir bendrais veiksmais su R. B. prisidėjus prie netikro dokumento, vairuotojo pažymėjimo LB 085429, pagaminimo su jame įrašytais A. G. anketiniais duomenimis ir įklijuota A. V. nuotrauka, 2002 m. gruodžio 12 d., apie 17.00 val., R. B., P. T., A. V. kartu su A. R., paaiškinusiu grynųjų pinigų nuėmimo iš banko sąskaitos tvarką, nuvyko prie banko ,,Hansa – LTB” Vilniaus regiono skyriaus Basanavičiaus klientų aptarnavimo poskyrio, esančio Vilniuje, Basanavičiaus g. 7, kur A. V., nuėjęs į Basanavičiaus KAP ir banko darbuotojai pateikęs netikrą vairuotojo pažymėjimą LB 085429 su jame įklijuota pastarojo nuotrauka bei anketiniais A. G. duomenimis, iš jo sąskaitos Nr. 10073149597 apgaule savo ir kitų bendrininkų, t. y. R. B., P. T., A. R. ir V. P. naudai, įgijo svetimą turtą, 26200 litų, padarydami AB bankui ,,Hansa – LTB” 26200 litų materialinę žalą.

A. V. nuteistas už tai, kad 2002 m. gruodžio 12 d., apie 17. 00 val., AB banko ,,Hansa – LTB” Vilniaus regiono skyriaus Basanavičiaus klientų aptarnavimo poskyrio, esančio Vilniuje, Basanavičiaus g. 7, patalpose apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijęs svetimą turtą, iš A. G. sąskaitos 26200 litų, grynųjų pinigų išdavimo kvite, klastodamas A. G. parašą, pasirašė kaip A. G.

Be to, I. K. nuteista ir už tai, kad ji, veikdama organizuotoje grupe su R. B., A. V., P. T. ir nuo teismo pasislėpusiu asmeniu, bei, bendrininkaudama su A. R. ir V. P., 2002 m. gruodžio 12 d., apie 14.22 val., iš AB banko ,,Hansa – LTB” Vilniaus regiono skyriaus Basanavičiaus KAP, esančio Vilniuje, Basanavičiaus g. 7, panaudojant suklastotus dokumentus, A. G. netikrą vairuotojo pažymėjimą LB 085429, iš A. G. sąskaitos Nr. 10073149597 apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą, 26200 litų, dėl ko AB bankui ,,Hansa – LTB” buvo padaryta 26357 litų materialinė žala.

P. T. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas organizuota grupe su R. B., A. V. ir tyrimo nenustatytu asmeniu, 2002 m. gruodžio 11 – 12 d. laikotarpiu, Kaune pagamino netikrą dokumentą, vairuotojo pažymėjimą LB 0854429, su jame įrašytais A. G. anketiniais duomenimis ir įklijuota A. V. nuotrauka, dėl ko, panaudojus šį dokumentą sukčiaujant, AB bankui „Hansa – LTB“ buvo padaryta didelė žala – iš banko kliento A. G. sąskaitos apgaule įgyti 26200 litų.

II epizodas. Komercinės paslapties atskleidimas, netikro dokumento, įgaliojimo, pagaminimas, netikro antspaudo panaudojimas, 2002-12-20 padarytas sukčiavimas, apgaule įgyjant 20000 JAV dolerių (67348 litų) iš G. V. sąskaitos.

R. B., P. T., A. V. ir S. C. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuotoje grupėje, bendrininkaujant L. M. V., pagamino netikrą dokumentą, įgaliojimą, dėl ko buvo padaryta didelė žala.

S. C. suteikus informaciją apie savo anketinius duomenis, reikalingus netikro dokumento, įgaliojimo, pagaminimui, R. B., A. V. ir P. T., veikdami per R. B., 2002 m. gruodžio 18 d. bute, esančiame Kaune, Šv. Gertrūdos g. 7 – 29, šiuos duomenis, notaro patvirtintą įgaliojimą, kurį R. B. iš anksto buvo įgijęs kaip pavyzdį tikslu gaminti netikrus dokumentus, bei gautą informaciją apie G. V. anketinius duomenis, jo sąskaitą perdavė M. V. ir užsakė pagaminti netikrą įgaliojimą. Pastarasis, vykdydamas gautą užsakymą, už 200 litų atlygį tą pačią dieną tame pačiame bute pagal pateiktus duomenis ir įgaliojimo pavyzdį kompiuteriu atspausdino netikrą įgaliojimą, kuriuo G. V. įgaliojo S. C. valdyti, naudotis ir disponuoti G. V. priklausančiais piniginiais indėliais su palūkanomis, esančiais sąskaitoje Nr. 10071011533. M. V. atspausdinus netikrą įgaliojimą, R. B. tą pačią dieną Kaune jį patvirtino netikru notarės Z. Kasperovičienės antspaudu ir tą pačią dieną pasirašė šiame įgaliojime vietoje notarės Z. Kasperovičienės ir G. V. , klastodamas jų parašus. Dėl to šis netikras dokumentas buvo panaudotas sukčiaujant ir AB bankui „Hansa – LTB“ buvo padaryta didelė žala – iš jo kliento G. V. sąskaitos apgaule įgyti 20000 JAV dolerių (67348 litai).

R. B. nuteistas už tai, kad 2002 m. gruodžio 18 d. Kaune, patvirtindamas netikru notarės Z. Kasperovičienės antspaudu netikrą įgaliojimą, kuriuo G. V. įgaliojo S. C. valdyti, naudotis ir disponuoti G. V. priklausančiais piniginiais indėliais su palūkanomis, esančiais sąskaitoje Nr. 10071011533, jį panaudojo.

R. B., P. T., A. V. ir S. C. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuotoje grupėje, padedant A. R., V. P. ir L. M. V., 2002 m. gruodžio 20 d., apie 16.00 val., AB banko „Hansa – LTB“ Vilniaus regiono skyriaus Vilniaus klientų aptarnavimo centre, esančiame Vilniuje, Gedimino pr. 26, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai iš G. V. sąskaitos Nr. 10071011533 įgijo didelės vertės svetimą turtą, 20000 JAV dolerių (67348 litus).

R. B. ir P. T. 2002 m. gruodžio 13–17 d. laikotarpiu Kaune per A. R. kreipėsi į V. P., dirbusį AB banko „Hansa – LTB“ Kauno regiono skyriaus Laisvės klientų aptarnavimo specialisto pareigose, kad šis, pasinaudodamas dėl tarnybos jam prieinama banko „Hansa – LTB“ informacine duomenų baze, už piniginį atlygį gautų informaciją apie AB banko „Hansa – LTB“ klientų duomenis ir jų turimas sąskaitas. Kai V. P. šį prašymą įvykdė ir 2002 m. gruodžio 17 d. neteisėtai prisijungęs prie sąskaitų ir gavęs informaciją apie G. V. anketinius duomenis, jo turimą sąskaitą Nr. 10071011533 AB banke „Hansa – LTB“ bei šios sąskaitos balansą, gruodžio 17 – 18 d. laikotarpiu perdavė A. R., o šis R. B. ir P. T., A. V. jų rengiamo sukčiavimo padaryme pasiūlė dalyvauti ir S. C. Pastarajam sutikus ir bendrais veiksmais su R. B., P. T., A. V. ir M. V. prisidėjus prie netikro dokumento, įgaliojimo, kuriuo G. V. įgaliojo S. C. valdyti, naudotis ir disponuoti G. V. priklausančiais piniginiais indėliais su palūkanomis, esančiais sąskaitoje Nr. 10071011533, pagaminimo, 2002 m. gruodžio 20 d., apie 15.30 val., R. B., P. T., A. V., S. C. ir A. R., paaiškinęs grynųjų pinigų nuėmimo iš banko sąskaitos tvarką, nuvyko prie banko „Hansa – LTB“ Vilniaus regiono skyriaus Pilies klientų aptarnavimo poskyrio, esančio Vilniuje, Pilies g. 9, kur S. C., lydimas A. V. ir R. B., nuėjęs į Pilies KAP ir banko darbuotojai pateikęs savo Lietuvos Respublikos piliečio pasą LK 864069 ir netikrą įgaliojimą, iš G. V. sąskaitos Nr. 10071011533 paprašė išmokėti 20000 JAV dolerių (67348 litus). Tačiau, kadangi šiame banko poskyryje nebuvo reikiamos sumos, pinigai S. C. nebuvo išmokėti. Tęsdami savo nusikalstamą veiką kaltinamieji tą pačią dieną, apie 16.00 val., nuvyko prie banko „Hansa – LTB“ Vilniaus regiono skyriaus Vilniaus klientų aptarnavimo centro, esančio Vilniuje, Gedimino per. 26, į kurio patalpas, lydimas A. V. ir R. B., nuėjo S. C. ir banko darbuotojams pateikęs savo Lietuvos Respublikos piliečio pasą LK 864069 ir netikrą įgaliojimą, apgaule savo ir kitų bendrininkų, t. y. R. B., P. T., A. V., A. R. ir V. P. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, 20000 JAV dolerių (67348 litų), padarydami AB bankui „Hansa – LTB“ 67348 litų materialinę žalą.

III epizodas. Komercinės paslapties atskleidimas, tikro dokumento, Lietuvos Respublikos piliečio paso LD 693226 suklastojimas, netikro dokumento, įgaliojimo, pagaminimas, 2002-12-27 padarytas sukčiavimas, apgaule įgyjant 40000 litų iš A. R. sąskaitos, grynųjų pinigų išdavimo kvito suklastojimas.

I. K. nuteista už tai, kad, dirbdama AB banko „Hansa - LTB“ Kauno regiono skyriaus Saulėtekio klientų aptarnavimo specialistės pareigose, norėdama gauti turtinės naudos, dėl savo tarnybos pasinaudojusi jai prieinama banko „Hansa – LTB“ informacine duomenų baze, 2002 m. gruodžio 24 d., 16:59:20, 16:59:21, Saulėtekio klientų aptarnavimo poskyrio patalpose, esančiose Kaune, V. Krėvės pr. 97 a, pažeisdama AB banko „Hansa – LTB“ nustatytą darbo su komercine paslaptimi laikoma informacija tvarką, gavo informaciją apie A. R. anketinius duomenis, jo turimą sąskaitą Nr. 10073149597 AB banke „Hansa – LTB“ bei šios sąskaitos balansą ir šią, banko komercine paslaptimi laikomą informaciją, 2002 m. gruodžio 24 – 27 d. laikotarpiu suteikė kitam asmeniui, S. M., tokiais savo veiksmais padarydama AB bankui ,,Hansa – LTB” didelę, 40000 litų, turtinę žalą.

R. B., A. V., V. G. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe su nuo teismo pasislėpusiu asmeniu ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2002 m. gruodžio 24 – 27 d. laikotarpiu suklastojo tikrą dokumentą, R. K. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą LD 693226 su jame įklijuota V. G. nuotrauka, kurį panaudojus AB bankui „Hansa – LTB“ buvo padaryta didelė, 40000 litų, žala.

R. B., A. V. su nuo teismo pasislėpusiu asmeniu tikslu padaryti sukčiavimą, padedant V. G., organizavo tikro dokumento suklastojimą, t. y. 2002 m. gruodžio 24 – 27 d. laikotarpiu, A. V. su nuo teismo pasislėpusiu asmeniu nurodžius, V. G. nusifotografavo ir tikro dokumento suklastojimui davė savo nuotrauką, o R. B., telefonu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu susitarė, kad šis už 300 litų atlygį suklastotų tikrą dokumentą, Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, A. V. tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavė V. G. nuotrauką bei tą pačią dieną už 300 litų atlygį iš pastarojo gavo suklastotą R. K. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą LD 693226 su jame įklijuota V. G. nuotrauka, kurį, 2002 m. gruodžio 27 d., apie 14.21 val., panaudojus AB bankui „Hansa – LTB“ buvo padaryta didelė žala – iš jo kliento sąskaitos apgaule buvo įgyti 40000 litų.

L. M. V. nuteistas už tai, kad, organizavus R. B., 2002 m. gruodžio 24 – 27 d. laikotarpiu pagamino netikrą dokumentą, įgaliojimą, kurį panaudojus AB bankui „Hansa – LTB“ buvo padaryta didelė žala.

R. B., gavęs informaciją apie A. R. anketinius duomenis, jo sąskaitą AB banke „Hansa – LTB“ bei informaciją apie suklastoto R. K. Lietuvos Respublikos piliečio paso rekvizitus, reikalingus netikro dokumento, įgaliojimo, pagaminimui, 2002 m. gruodžio 24 – 27 d. laikotarpiu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuos duomenis perdavė M. V. ir užsakė pagaminti netikrą įgaliojimą. Pastarasis, vykdydamas gautą užsakymą, tą pačią dieną tame pačiame bute pagal pateiktus duomenis ir turimą pavyzdį kompiuteriu atspausdino netikrą įgaliojimą, pagal kurį A. R. įgaliojo R. K. valdyti, naudotis ir disponuoti A. R. priklausančiais piniginiais indėliais su palūkanomis, esančiais sąskaitoje Nr. 10013457197. Dėl to šį, netikrą dokumentą, panaudojus sukčiaujant AB bankui „Hansa – LTB“ buvo padaryta didelė žala – iš jo kliento A. R. sąskaitos apgaule įgyti 40000 litų.

R. B., A. V., I. K., V. G. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuotoje grupėje su nuo teismo pasislėpusiu asmeniu, padedant L. M. V., 2002 m. gruodžio 27 d., apie 14.21 val., AB banko „Hansa – LTB“ Kauno regiono skyriaus Savanorių klientų aptarnavimo poskyryje, esančiame Kaune, Savanorių pr. 241, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai iš A. R. sąskaitos Nr. 10013457197 įgijo didelės vertės svetimą turtą, 40000 litų.

- pakeisti jo dalį, kuria paskirta vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, apgaule pasisavinant pinigus iš A. G. sąskaitos, ir šioje dalyje paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis;

- pakeisti jo dalį, kuria buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, apgaule pasisavinant 20000 JAV dolerių iš G. V. sąskaitos, perkvalifikuojant padarytą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, kaip padarytą bendrininkų grupės, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas jos vidurkis;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo ir kitų nuteistųjų solidariai priteista AB bankui „Hansa-LTB“ 109320,60 litų žalos atlyginimo A. R., A. Ž., A. A., A. R., B. G., Č. G. epizoduose;

Nuteistasis P. T., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005-05-11 nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nusikalstamą veiką perkvalifikuojant į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005-05-11 nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nusikalstamą veiką perkvalifikuojant į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį ir sumažinti paskirtąją bausmę.

Nuteistasis L. M. V., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 313 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005-05-11 nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir dėl jo priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdyje nuteistieji I. K., L. M. V., S. C. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, nuteistųjų R. B., A. V., P. T., V. G. gynėjai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo A. V. apeliacinį skundą patenkinti, o kitus apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nuteistųjų padarytos veikos kvalifikuotos tinkamai, jiems paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos BK nuostatas.

Toks jo paaiškinimas nėra pagrįstas.

L. M. V. turi aukštąjį išsilavinimą, gana nemažą gyvenimo ir darbo patirtį, todėl jo aiškinimas, kad jį įtikino R. B. paaiškinimas, kad notarinėse kontorose metų pabaigoje yra daug žmonių ir nespėjama paruošti dokumentų, yra per daug naivus ir visiškai neįtikimas. Būdamas išsilavinęs ir mokėdamas dirbti kompiuteriu L. M. V. negalėjo nesuprasti, kad tipiniams įgaliojimams, kokius ir jis paruošė, notarai naudoja kompiuterines formas (ruošinius), į kuriuos tik įrašomi reikiami konkretaus atvejo duomenys ir tokia jo „pagalba“ tikro įgaliojimo paruošimo laiko nesutrumpins, nes notarui ir kito asmens paruoštus dokumentus vis tiek reikėtų tikrinti ir tai užimtų praktiškai tiek pat laiko, kiek ir pačių duomenų įrašymas į dokumento blanką notarinėje kontoroje. M. V. teiginys, kad jam nebuvo žinoma, jog jo atspausdinti įgaliojimai nebus pateikiami notarui patvirtinti, nėra pagrįsti. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme apie patį pirmąjį jo padarytą įgaliojimą (G. V. epizodas), M. V., nors ir teigdamas, kad nesuprato, jog įgaliojimas bus panaudotas sukčiavimui, parodė, jog „R. B. atėjo pas mane, nes įgaliojimo jam reikėjo ryte, o notarų kontoros atsidaro vėliau, o be to, už įgaliojimo atspausdinimą reikia mokėti apie 8-12 litų.“ (b. l. 44, t. 17). Taigi, tuo jis pripažino suvokęs, kad jo atspausdintas įgaliojimas bus panaudotas nepatvirtintas notaro. Pats šio, o ir vėlesnių įgaliojimų turinys akivaizdžiai rodo, kad jie skirti svetimoms sąskaitoms tvarkyti, įskaitant ir svetimų pinigų gavimą. Todėl pagamindamas netikrą įgaliojimą, šis apeliantas jau ir G. V. epizode negalėjo nesuprasti padedąs sukčiauti.

Tai, kad šis nuteistasis suprato pagaminantis netikrus dokumentus ir padedąs sukčiauti, įrodo ir nuteistojo A. V. parodymai apie tai, kad iš R. B. parodymų jam žinoma, kad M. V. pats R. B. patarė pinigus iš svetimos sąskaitos paimti su įgaliojimu ir už pirmojo įgaliojimo pagaminimą iš R. B. gavo 200 litų. Pastarasis ir kai kurie kiti nuteistieji tokią aplinkybę, kaip teisingai nurodyta M. V. apeliaciniame skunde, iš tikro neigė. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius R. B. parodymus įvertino kaip norą sumenkinti savo kaltę ir padidinti kaltę A. V., kuris sutiko bendradarbiauti su bylą tyrusiais pareigūnais ir davė gana išsamius ir nuoseklius parodymus. Su tokiu nuteistųjų įrodymų vertinimu teisėjų kolegija sutinka pritardama pirmosios instancijos teismo pateiktai motyvacijai ir remdamasi kitomis, jau aptartomis įgaliojimą G. V. epizode liečiančiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis A. V. tvirtinamą dėl M. V. žinojimo apie įgaliojimo pobūdį bei paskirtį.

A. V. parodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė įrodymais, patvirtina, kad ir kiti, vėlesniuose epizoduose M. V. padaryti panašaus turinio įgaliojimai skirti nusikalstamiems tikslams. Tą iš įgaliojimų darymo dažnumo, jų turinio panašumo, taip pat iš to, kad skirtingi asmenys tuo pačiu metu įgalioja kitą asmenį valdyti jų pinigines sąskaitas, kaip tai buvo A. Ž., A. A. ir A. R. epizode, bei B. G. ir Č. G. epizode, negalėjo nesuvokti ir apeliantas. Tokį įrodymų vertinimą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu 2003-08-28 M. V. apklausos kaip įtariamojo protokolas, kur apeliantas pripažino, kad po pirmųjų įgaliojimų padarymo suvokė, kad jo atspausdinti suklastoti įgaliojimai gali būti panaudoti sukčiaujant (b. l. 18-20, t. 9). Dėl nurodytų motyvų M. V. apeliacinio skundo argumentai, kad atspausdindamas įgaliojimus jis nesuvokė jų netikrumo ir paskirties, atmestini kaip nepagrįsti. Atspausdindamas žinomai netikrus įgaliojimus jis atliko vykdytojo veiksmus pagaminant netikrus dokumentus ir dėl to buvo padaryta didelės žalos. Tai, kad pagaminant netikrus dokumentus atskirus veiksmus atliko ir kiti nuteistieji, M. V. baudžiamosios atsakomybės nepašalina, jis vis tiek laikytinas vykdytoju pagaminant netikrą dokumentą, o ne jo pavyzdį. Be to, atspausdindamas žinomai netikrus įgaliojimus jis padėjo sukčiauti. Jo tyčia dėl sukčiavimo buvo neapibrėžta, ir dėl to atsakomybė kyla pagal pasekmes (sukčiavimo mastą). Todėl jo padarytos veikos kvalifikuotos tinkamai.

Dėl nurodytų motyvų M. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad šis teismas į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio išėjo 2005-04-14 apie 10 val., o nuosprendžio įžanginę bei rezoliucinę dalį paskelbė 2005-05-11 9 val. (b. l. 100, t. 17). Tarp šių dviejų procesinių veiksmų iš tiesų 2005-04-29 buvo priimtos nutartys dėl suėmimo termino pratęsimo R. B., P. T. (b. l. 194-195, 200-201, t. 16). Tačiau šias nutartis priėmė ne bylą pirmąja instancija nagrinėjusi teisėja A. Kartanienė, bet kitas Vilniaus apygardos teismo teisėjas.

Lietuvos Respublikos BPK 296 straipsnio 1 dalis numato, kad išklausęs kaltinamojo paskutinį žodį, teismas iš karto išeina į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Minėto reikalavimo esmė yra tai, jog teismas privalo išlaikyti bylos nagrinėjimo teisme įspūdžius, kad iki nuosprendžio priėmimo ar bent iki apsisprendimo dėl pagrindinių nuosprendžio klausimų nebūtų paveiktas iš šalies.

Byloje, taip pat ir P. T. apeliaciniame skunde nėra duomenų, kad bylą nagrinėjusi teisėja nuo išėjimo į pasitarimo kambarį iki nuosprendžio įžanginės bei rezoliucinės dalies paskelbimo būtų nagrinėjusi kitas bylas ar kad kito teisėjo priimtos nutarys dėl suėmimo termino dviems kaltinamiesiems pratęsimo būtų kaip nors įtakojusios skundžiamą nuosprendį. Todėl kolegija dėl šio P. T. apeliacinio skundo teiginio nuosprendžio nelaiko neteisėtu.

Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

To pačio straipsnio 3 dalis nustato, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

Iš šių dviejų bendrininkavimo formų apibrėžimo matyti, kad organizuota grupė gali būti nustatoma ir tada, kai padaromas ir vienas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Todėl tai, kad kiti asmenys, nuteisti kartu su P. T. dėl sukčiavimo A. G. ir G. V. epizoduose, teismo nuosprendžiu nuteisti dar ir už kitas nusikalstamas veikas, nėra kliūtimi konstatuoti, jog dvi nusikalstamas veikas G. V. epizode apeliantas padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Išvadą apie tokios bendrininkavimo formos buvimą G. V. epizode pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis tuo, kad R. B., P. T., A. V., o kiek vėliau ir S. C., dar rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje, ne tik susitarė padaryti sunkų nusikaltimą nuosavybei, iš anksto aptarė, suderino svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus, t. y. parengė nusikaltimo padarymo planą, numatė jo padarymo mechanizmą, susitarė dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko, bet ir pasiskirstė užduotimis ir vaidmenimis, kiekvienas iš jų, nusikalstamos veikos procese, turėdamas tam tikrą vaidmenį ar atlikdamas paskirtą užduotį.

Tvirti ir besitęsiantys ryšiai, kurių nebuvimas akcentuojamas P. T. apeliaciniame skunde, kaip matyti iš organizuotos grupės apibrėžimo, šiai bendrininkavimo formai taip pat nėra privalomas, nes tai jau nusikalstamo susivienijimo požymis (Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalis). Todėl iš šis apeliacinio skundo argumentas nėra pagrįstas.

Neigdamas organizuotos grupės buvimą apeliantas nurodo, kad jis neturėjo būti pripažintas veiką padaręs organizuotoje grupėje ir G. V. epizode, nes analogiškomis aplinkybėmis A. G. epizode jis nebuvo pripažintas veiką padaręs organizuotoje grupėje.

Sukčiavimas A. G. epizode pagal įgyto svetimo turto mastą yra nesunkus nusikaltimas, o G. V. epizode – sunkus. Todėl pirmuoju atveju ir nustačius susitarimą padaryti vieną, tačiau nesunkų nusikaltimą, organizuotos grupės buvimas negalėjo būti konstatuotas, o antruoju atveju, kai buvo daromas sunkus nusikaltimas ir buvo nustatytas vaidmenų pasiskirstymas, organizuotos grupės buvimas buvo konstatuotas. Taigi, šie epizodai nėra analogiški ir skirtingas bendrininkavimo formų nustatymas nėra klaida.

Pirmosios instancijos teisme A. V. parodė, kad praėjus kelioms dienoms po pirmojo sukčiavimo epizodo, R. B. ir P. T. jam pasakė, kad jie iš A. R. gavo duomenis apie kažkokios firmos sąskaitą ir apie asmens sąskaitą, kuriose buvo didelės pinigų sumos. Buvo nuspręsta pinigus paimti iš asmens sąskaitos. A. V. surado S. C., galintį su suklastotu įgaliojimu ir savo pasu nueiti į banką ir paimti pinigus. Siekiant gauti pavyzdį suklastotam įgaliojimui pagaminti, R. B. nuėjo į notarų kontorą, kur P. T. padarė įgaliojimą paimti pinigus. R. B. ir P. T. iš M. V. atsivežė kompiuteriu atspausdintą įgaliojimą, ant kurio R. B., uždėjo suklastotą antspaudą ir pasirašė įgaliojime už notarę, nukopijuodamas jos parašą nuo tikrojo įgaliojimo, pasirašė ir už įgaliojimo davėją. Netrukus pasiėmę A. R., jis, R. B., P. T. ir S. C., nuvažiavo į Vilnių, būdami sutarę paimti visą 20000 JAV dolerių sumą, ir S. C. tai padarė, o gautus pinigus jie pasidalijo.

A. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad praėjus keletui dienų po pirmojo sukčiavimo epizodo, jam paskambino P. T. ir pakvietė susitikti. Pastarasis į susitikimą atvažiavo kartu su R. B., o gal būt ir su A. V. Jie prašė, kad šis per V. P. gautų duomenų apie klientų sąskaitas, kuriose būtų didesnės pinigų sumos. Iš V. P. gavęs prašytus duomenis apie dvi sąskaitas, tarp jų ir apie G. V. sąskaitą, paskambino P. T. ir apie tai pranešė, o kitą dieną į susitikimą atvažiavusiems R. B., P. T. ir A. V. perdavė duomenis apie sąskaitas. Jie sutarė, kad pinigus jie paims iš G. V. asmeninės sąskaitos. Susitikti jie susitarė po kelių dienų, nes, kaip kaltinamasis suprato, jiems reikėjo gauti suklastotus dokumentus. 2002 12 20, jis, R. B., P. T., A. V. ir S. C., nuvažiavo į Vilnių, kur S. C., elgdamasis pagal A. R. patarimus, paėmė iš G. V. sąskaitos pinigus, kuriuos ir pasidalijo.

V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. R. prašymu suteikti informaciją apie turtingus asmenis, jis, atspausdino vienos firmos ir G. V. duomenis, nurodydamas jo vardą, pavardę, galimai asmens kodą, sąskaitos numerį ir pinigų sumą – 20000 JAV dolerių. Visą šią informaciją jis perdavė A. R. ir už tai paprašė apie 10000 litų.

Iš šių duomenų matyti, kad buvo vaidmenų pasiskirstymas, tarpusavio vaidmenų derinimas, todėl veikimas organizuotoje grupėje sukčiaujant G. V. epizode nustatytas pagrįstai. Šiame epizode apeliantas P. T. kartu su R. B. ir A. V. pagrįstai pripažintas buvęs vienu iš organizatorių, nes jis ėmėsi priemonių gauti duomenis apie sąskaitas, kuriose būtų nemaža pinigų, jis suteikė savo asmens duomenis, kaip pavyzdį suklastoto įgaliojimo padarymui, dalyvavo parengiant ir įgyvendinant nusikalstamas veikas.

Dėl nurodytų motyvų apelianto prašymas nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalies ir 300 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, netenkintinas. Nėra pagrindo ir sumažinti paskirtąją bausmę, kadangi jam paskirtos bausmės dviem atvejais nesiekia ir tik vienu atveju labai nežymiai (5 dienomis) viršija sankcijos vidurkį, nėra jo atsakomybę lengvinančių, bet yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Už atskirus nusikaltimus paskirtos, taip pat ir galutinė bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatas dėl bausmių skyrimo ir nėra per griežtos.

Apeliantas R. B. be pagrindo teigia, kad dėl daugelio veikų jo kaltė grindžiama vien tik nuteistojo A. V. parodymais, kuriuos, pasak R. B., A. V. davė būdamas suinteresuotas apkalbėti kitus kaltinamuosius, tikėdamasis, kad jam bus paskirta žymiai švelnesnė bausmė.

R. B. apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad R. M. pirmosios instancijos teisme parodė nežinąs apie R. B. dalyvavimą organizuojant netikro vairuotojo pažymėjimo LB085429 pagaminimą. A. V. teigė priešingai, tvirtino, kad dėl vairuotojo pažymėjimo R. M. tarėsi su R. B., kuris ir suorganizavo netikro vairuotojo pažymėjimo A. G. vardu padarymą (b. l. 32, t. 17). Vertindamas šiuos prieštaraujančius tarpusavyje parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai patikėjo nuosekliais A. V. parodymais. Juos patvirtina ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu duoti R. M. parodymai. Šių apklausų metu R. M. parodė, kad idėją nusikalstamu būdu savintis pinigus iš banko „Hansabankas“ davė R. B., su kuriuo jį suvedė A. V. Jis (R. B.) ir pažinojo asmenis klastojusius dokumentus ir įgaliojimus, jis į tuos asmenis kreipdavosi ir tokius dokumentus gaudavo (b. l. 6-10, t. 7). R. M. aiškinimas pirmosios instancijos teisme, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė dėl psichologinio spaudimo, atmestinas, nes apklausose dalyvavo gynėja, kuri būtų to neleidusi arba protokole padariusi pastabą apie buvusį spaudimą. Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis leidžia teismui perskaityti ir ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus kaltinamojo parodymus, kai to reikia byloje esantiems įrodymams patikrinti, todėl 2004-12-15 teismo posėdyje šie R. M. parodymai buvo ištirti ir jie panaudoti nuosprendyje vertinant prieštaringus įrodymus.

Nėra pagrindo sutikti ir su R. B. teiginiu, kad A. V. siekė apkalbėti kitus kaltinamuosius, tikėdamasis, kad jam bus paskirta žymiai švelnesnė bausmė.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatos, kaip vieną iš sąlygų lengvinančių kaltinamojo padėtį numato prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką arba padėjimą išaiškinti šią veiką arba joje dalyvavusius asmenis (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš įstatymo prasmės seka, kad tai siejama su teisingu faktinių bylos aplinkybių nustatymu, o ne su nepagrįstu asmenų kaltinimu. Todėl tvirtinti, kad kažką apkalbant galima palengvinti savo padėtį, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad A. V. nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors A. V. ir paskirta švelnesnė kaip R. B. bausmė, jis nubaustas pakankamai griežtai. Asmeninio pobūdžio priežasčių, kurios verstų A. V. apkalbėti kitus kaltinamuosius, taip pat nenustatyta. Jo parodymai, kaip minėta, nuoseklūs, juos A. V. patvirtino ir akistatų su kitais įtariamaisiais metu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. V. parodymais rėmėsi tiek epizode dėl netikro vairuotojo pažymėjimo LB085429 pagaminimo organizavimo A. G. epizode, tiek ir analizuodamas įrodymus dėl kitų nusikalstamų veikų. Tuo pačiu negalina sutikti su R. B., kad jo kaltė grindžiama spėjimais ir prielaidomis.

R. B. nepagrįstai nurodo ir tai, kad M. V. paneigė A. V. parodymus apie R. B. vaidmenį suklastojant įgaliojimus ir patvirtino, kad jokių įgaliojimų R. B. prašymu nėra daręs. Atvirkščiai, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad M. V. parodė, kad būtent R. B. prašė jį atspausdinti įgaliojimą (b. l. 44, t. 17). M. V. patvirtino, kad teisingi yra ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad R. B. dėl įgaliojimų pas jį važiavo keletą kartų (b. l. 44, t. 17, 18-21, t. 9). Po pirmosios instancijos teismo posėdžio pertraukos M. V. jau keitė parodymus, teigdamas, kad R. B. pas jį dėl įgaliojimų klastojimų nevažiavo, o minėti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra teisingi, kad juos pasirašė neperskaitęs bei pareigūnams darant spaudimą (b. l. 54,t. 17). Ir šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje ikiteisminio tyrimo metu darytoje M. V. apklausoje dalyvavo gynėjas, todėl argumentai apie spaudimą ir pasirašymą ant protokolo jo neskaičius, nėra pagrįsti. Todėl ir šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo ištirti ir teisingai panaudoti nuosprendyje vertinant prieštaringus M. V. parodymus. Tuo pačiu pagrįstai buvo konstatuota, kad teisingi yra A. V. parodymai apie R. B. vaidmenį klastojant įgaliojimus.

Taigi, atmestinas kaip nepagrįstas R. B. apeliacinio skundo teiginys, kad jo kaltė šiame ir kituose epizoduose grindžiama vien tik A. V. parodymais.

Nėra nenuoseklumo pirmosios instancijos teismo padarytame įrodymų vertinime ir dėl to, kad G. V. epizode teismas pašalino iš kaltinimo R. B. inkriminuotą suklastoto notarės antspaudo pagaminimo organizavimą, bet pripažino jį kaltu dėl to, kad netikrą G. V. įgaliojimą patvirtino netikru notarės Z. Kasperovičienės antspaudu. Apeliantas teigia, kad tai padaryta vadovaujantis vien tik tais pačiais A. V. parodymais ir esant dviems visiškai analogiškiems atvejams, teismas vienu atveju jį išteisino, o kitu atveju pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką.

Taip teigdamas apeliantas neatkreipė dėmesio į pirmosios instancijos teismo motyvus tuo klausimu. Pirmuoju nurodytu atveju pirmosios instancijos teismas R. B. išteisino, nurodydamas, kad A. V. parodė, jog apie notarės antspaudo suklastojimą tik buvo girdėjęs iš R. B. Antruoju atveju teismas rėmėsi A. V. parodymais apie tai, kad jis matė kaip R. B. netikrą įgaliojimą patvirtino netikru notarės antspaudu.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir įtikinamai argumentavo kodėl vadovaujasi A. V. parodymais ir nelaiko teisingais apelianto, M. V. ir V. G. teisme duotų parodymų, kuriuose neigiama R. B. kaltė. Dėl M. V. parodymų vertinimo jau pasisakyta. Tai, kad V. G. neneigė savo kaltės dėl apgaule pasisavinant 40000 litų iš A. R. sąskaitos, dėl sukčiavimo A. Ž., A. A. ir A. R. epizode nevertintina kaip aplinkybė, rodanti, jog V. G. parodymai yra visiškai patikimi, nes V. G. kaltę dėl šių veikų besąlygiškai įrodo banke paimti dokumentai, kuriuose liko V. G. rašysenos pavyzdžiai bei fotografijos, ko nuneigti neįmanoma. Tuo tarpu jo parodymai apie R. B. vaidmenį tuose nusikaltimuose nėra nuoseklūs (ikiteisminio tyrimo metu jis yra parodęs apie R. B. dalyvavimą minėtų veikų padaryme), todėl negalima sutikti su R. B. apeliacinio skundo teiginiais, kad reikėtų vadovautis ne A. V., bet V. G. ir R. B. parodymais ir su iš to apeliaciniame skunde daromomis išvadomis apie R. B. nedalyvavimą apgaule pasisavinant 40000 litų iš A. R. sąskaitos, dėl sukčiavimo A. Ž., A. A. ir A. R. epizode.

Tas pats pasakytina ir apie S. C. parodymus, kuriais R. B. remiasi neigdamas kaltę B. G. ir Č. G. epizode. Teisme apklaustas kaltinamasis S. C. iš tikro nurodė, kad R. B. nedalyvavo nei suklastojant Lietuvos Respublikos piliečio pasą LK 446251, nei apgaule pasisavinant pinigus iš B. G. ir Č. G. sąskaitų. Tai, kad S. C. bylos nagrinėjimo metu visiškai prisipažino įvykdęs nurodytas nusikalstamas veikas, dėl tų pačių motyvų, kaip ir vertinant V. G. parodymus, nelaikytina jų visiško patikimumo įrodymu. Jo parodymai prieštarauja jau minėtiems M. V. parodymams, taip pat R. M. parodymams.

Dėl nurodytų aplinkybių kolegija konstatuoja, kad ir šiame epizode pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai R. B. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų veikų. Todėl jo prašymas išteisinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų veikų padarymo, netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sukčiavimą A. G. epizode R. B. padarė veikdamas bendrininkų grupe (b. l. 118, t. 17). Tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Esant tokiai aplinkybei, taikyti Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 4 dalį negalima. Todėl R. B. prašymas taikyti Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 4 dalį ir iš jo sekęs prašymas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią ar ne didesnę kaip sankcijos vidurkis bausmę už Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, netenkintinas. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė –tai, kad jis pradėjo atlyginti žalą, konstatuota pagrįstai, tačiau ji nelaikytina itin svaria, atsižvelgiant į užvaldyto ir grąžinto turto santykį, t. y. į tai, kad grąžinta tik labai nežymi dalis turto. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole esančių įrašų matyti, kad R. B. nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytų veikų, tarp jų ir dėl tų, dalyvavimą kuriose pripažino, neišreiškė, neigė dalį teismo nustatytų aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę jis išvis neigė. Dėl nurodytų priežasčių A. G. ir G. V. epizoduose pripažinti jam Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatomą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, nėra pagrindo. Dėl to bei atsižvelgiant į kitus pirmosios instancijos teismo nurodytus motyvus, R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė, nemažintina. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, t. y. 1 metai ir 7 mėnesiai laisvės atėmimo neviršija įstatyme nustatytos sankcijos vidurkio. Šios teisės normos sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė apibrėžta kaip laisvės atėmimas iki trejų metų. Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnio 2 dalis numato, kad terminuota laisvės atėmimo bausmė skiriama nuo trijų mėnesių iki 20 metų, t. y. minimali laisvės atėmimo bausmė Lietuvos Respublikos BK yra 3 mėnesiai. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 3 dalis numato, kad „nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu“. Todėl sudėjus minimalų bausmės dydį – 3 mėnesius ir maksimalų dydį – trejus metus, gauname trejus metus ir 3 mėnesius. Šį dydį padalijus pusiau, bausmės vidurkis yra vieneri metai 7 mėnesiai ir 15 dienų, t. y. daugiau negu R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė.

Šioje nutartyje jau minėta, kodėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstamos veikos G. V. epizode padarytos kaltininkams, išskyrus M. V., veikiant organizuotoje grupėje, todėl apelianto R. B. prašymas pripažinti, kad šios veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje netenkintinas ir veikos neperkvalifikuotinos kaip to prašoma apeliaciniame skunde.. Skirti už sukčiavimą šiame epizode su laisvės atėmimo nesusijusią bausmę, kaip to prašo R. B., nėra galima, nes Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę ir Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 4 dalis nenumato galimybės skirti kitą bausmės rūšį, negu numato sankcija. Tačiau taikyti Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 4 dalį ir šiame epizode negalima, nes yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaip ir ankstesniu atveju, nežymus žalos atlyginimas yra R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau ji nelaikytina itin svaria, ir atsižvelgiant į kitus pirmosios instancijos teismo nurodytus motyvus, R. B. paskirta bausmė, nemažintina. Jau minėta, kad ir dėl šio epizodo pripažinti jam Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatomą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, nėra pagrindo.

Mažinti ir dėl kitų nusikalstamų veikų R. B. paskirtas bausmes taip pat nėra pagrindo, nes jos paskirtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK nuostatų dėl bausmių skyrimo ir nėra per griežtos.

Negalima sutikti su R. B. teiginiu, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmes už šių nusikalstamų veikų padarymą, pažeidė konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nes, pasak apelianto, tiek jį, tiek A. V. pripažinęs kaltais dėl tų pačių nusikalstamų veikų padarymo, esant apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o A. V. padarius nusikalstamą veiką lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, apeliantui skyrė didesnes bausmes, nei A. V. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į A. V. padėjimą išaiškinti nusikalstamas veikas, jam pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatomą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri yra gana reikšminga. Taigi, Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimai, skiriant bausmes minėtiems nuteistiesiems, tuo pačiu ir konstitucinis lygybės prieš įstatymą principas, nebuvo pažeisti.

Kadangi yra pagrįstai nustatyta R. B. kaltė ir dėl sukčiavimų A. R., A. Ž., A. A., A. R., B. G., Č. G. epizoduose žalos atlyginimo priteisimas dėl šių epizodų nenaikintinas.

Dėl nurodytų aplinkybių R. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nuosprendžiu I. K. pripažinta kalta padariusi 7 nusikalstamas veikas, tarp jų – 2 sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas veikas, už kurių padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas skirdamas I. K. bausmę atsižvelgė, kad ji iki inkriminuojamų veikų padarymo nebuvo teista ir bausta administracine tvarka, dirba, viena išlaiko du mažamečius vaikus. Skirdamas bausmę teismas teisingai nustatė I. K. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes bei į jas atsižvelgė. Už sunkius nusikaltimus apeliantei buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnis ir jai paskirta švelnesnė bausmės rūšis – bauda, tuo suteikiant galimybę išsaugoti laisvę ir prižiūrėti vaikus. Todėl apeliantės teiginys, kad į aukščiau nurodytas aplinkybes nebuvo pakankamai atsižvelgta, nėra pagrįstas. Už sunkius nusikaltimus paskirtų baudų dydis neviršijo Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytos baudos dydžio vidurkio. Galutinis paskirtosios baudos dydis – 200 MGL – gavosi iš dalies sudėjus baudas, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas. Šitoks bausmių už atskiras veikas subendrinimo būdas atitinka Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatas ir taikytas pagrįstai. Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad dėl 200 MGL dydžio baudos paskyrimo bus pažeistos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos, nes baudos paskyrimas neužkerta kelio apeliantei I. K. vykdyti apeliaciniame skunde nurodytas tėvų pareigas vaikams. Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 6 dalis numato, kad nuteistajam neturint lėšų sumokėti paskirtąją baudą, teismas, nuteistojo sutikimu gali ją pakeisti viešaisiais darbais. Taigi, ir apeliantė turi galimybę pasinaudoti šia taisykle ir taip sumažinti neigiamas nusikalstamos veikos pasekmes savo vaikams.

Dėl nurodytų motyvų I. K. paskirta bausmė nelaikytina per griežta ir nešvelnintina.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas V. G. bausmę atsižvelgė, kad jis anksčiau neteistas, dirbo, tačiau, organizuotoje grupėje padarė 8 nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra sunki. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagrįstai nenustatė. Iš teismo posėdžio protokolo turinio nesimato, kad šis nuteistasis būtų nuoširdžiai gailėjęsis dėl padarytų nusikaltimų. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog nusikaltimai buvo išaiškinti dėl jo parodymų, todėl pripažinti jam Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nebuvo pagrindo. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kitos Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės yra padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis; kaltės forma ir rūšis; padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis.

Pirmosios instancijos teismas visumą šių aplinkybių įvertino ir pagrįstai V. G. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri nežymiai viršija už sunkiausią už nusikaltimų numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Dėl jo nurodytų aplinkybių (ilgo laiko praleisto kardomajame kalinime ir dėl nurodytų asmeninių aplinkybių) švelninti pagal Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normų reikalavimus paskirtą bausmę nėra pagrindo. Šis apeliantas tiesiogiai paimdavo pinigus iš banko kito asmens vardu, panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus, todėl laikyti jo vaidmenį antraeiliu ir dėl to švelninti bausmę taip pat nėra pagrindo. Todėl ir V. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš bylos duomenų, tarp jų – ir iš paties nuteistojo S. C. parodymų – matyti, kad šiam buvo suvokiama, kad anketinius duomenis A. V. jis suteikė tam, kad būtų galima padaryti suklastotą įgaliojimą ir iš svetimos banko sąskaitos pagrobti pinigus (G. V. epizodas). Savų anketinių duomenų suteikimas šios nusikalstamos veikos padarymui vertintinas kaip padėjimas pagaminti netikrą dokumentą, nepaisant to, kad S. C. pats fiziškai dokumento ir negamino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios S. C. veikos nekvalifikavo su nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnį, numatantį bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nes pagrįstai nustatyta, kad šios veikos padarytos veikiant organizuota grupe. Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalis nustato, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad R. B., P. T., A. V., o kiek vėliau ir S. C., dar rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje, susitarė padaryti sunkų nusikaltimą nuosavybei, iš anksto aptarė, suderino svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus, t. y. parengė nusikaltimo padarymo planą, numatė jo padarymo mechanizmą, susitarė dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko, bet ir pasiskirstė užduotimis ir vaidmenimis, kiekvienas iš jų, nusikalstamos veikos procese, turėdamas tam tikrą vaidmenį ar atlikdamas paskirtą užduotį. Pats S. C. neneigė, kad Vytauto G. epizode bendravo ne tik su A. V., bet ir su P. T., R. B. ir A. R. Jam dar prieš darant nusikalstamą veiką buvo aišku, kad reikės nuo sąskaitos paimti svetimus pinigus. Prieš pat pinigų paėmimą A. R. jį mokė, kaip elgtis banke, kad pavyktų gauti pinigus. Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra sunkus nusikaltimas. Dėl šių motyvų pirmosios instancijos teismo išvada apie bendrininkavimo formą ir S. C. veikos, padarytos padedant suklastoti įgaliojimą G. V. epizode yra teisinga. Tas pats pasakytina ir dėl tikro dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio paso suklastojimo B. G. ir Č. G. epizode) padarymo. Nors byloje nėra duomenų, kad būtent S. C. suklastojo G. Č. vardu išduotą pasą su įklijuota S. C. nuotrauka, suteikdamas savo nuotrauką paso suklastojimui, žinodamas, kad šis pasas bus panaudotas paimant svetimus pinigus iš banko, jis padėjo suklastoti pasą. O kadangi tai padarė veikdamas organizuota grupe (kaip minėta anksčiau, tokią grupę gali sudaryti jau ir 2 asmenys), turinčia tikslą padaryti sunkų nusikaltimą, jo veikos šiame epizode kvalifikuotos taip pat teisingai.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas S. C. bausmę atsižvelgė, kad jis praeityje buvo tris kartus teistas, tame tarpe ir už nusikaltimų nuosavybei padarymą, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, nedirbo, ligotas, tačiau, padarė šešis nusikalstamos veikos epizodus, iš kurių du yra sunkūs.

Teismas nustatė 1 jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagrįstai nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas visumą šių aplinkybių įvertino ir pagrįstai S. C. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri nedaug viršija už sunkiausią už nusikaltimų numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Dėl jo nurodytų aplinkybių (negalėjimo atlyginti žalos, atliekant laisvės atėmimo bausmę, sveikatos būklės ir šeimos aplinkybių) švelninti pagal Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normų reikalavimus paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Iš byloje esančio pavedimo matyti, kad 2003-04-07 ikiteisminio tyrimo organams jau buvo žinoma, kad vienas iš sukčiavimus bankuose padariusių asmenų yra A. V. ir jau buvo nutarta jį sulaikyti (b. l. 92-93, t. 10 ). Pats A. V. prisipažinti dėl nusikaltimų atvyko 2003-05-27, t.y. praėjus dar beveik 2 mėnesiams po jau minėto pavedimo ir praėjus beveik 5 mėnesiams po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 1, t. 5). Tuo metu kai A. V. atvyko prisipažinti jau buvo nustatyti visi sukčiavimo atvejai, paimti dokumentai, atpažinti kiti nusikaltimus darę asmenys, sulaikyti ir apklausti V. P. ir I. K., o apie pastarosios sulaikymą, kaip rodo bylos duomenys, grupės nariams buvo žinoma. Todėl pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. V. į policiją atvyko verčiamas objektyvių aplinkybių, o ne savo noru. Dėl to taikyti jam Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalį ir skirti švelnesnę bausmę nebuvo pagrindo. Skirdamas bausmę teismas nėra varžomas kaltinimą palaikančio prokuroro nuomonės, todėl apeliacinio skundo argumentai apie prokuroro poziciją dėl A. V. skirtinos bausmės, nėra pakankamai pagrįsti ir neįpareigoja apeliacinės instancijos teismą švelninti apeliantui paskirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas A. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti jose dalyvavusius asmenis, be to pradėjo atlyginti padarytą žalą. Kartu įvertinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padarytų nusikaltimų skaičių, jų pavojingumo laipsnį, gana aktyvų A. V., kaip vieno iš nusikaltimų organizatorių vaidmenį, pastarojo asmenybę, jam skirta ne didesnė kaip straipsnio sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Tokia bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 61, 54 straipsnių reikalavimus, ji nėra per griežta ir neteisinga. Apeliantas be pagrindo apeliaciniame skunde teigia, kad į jo prisipažinimą ir parodymus neatsižvelgta ir jis yra nuteistas beveik tokio paties dydžio bausmėmis, kaip ir asmenys, kurie neigia padarę jiems inkriminuojamus nusikaltimus. Apeliantui pagal nusikaltimų sutaptį paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, o už beveik tas pačias veikas (skiriasi tik sunkiems nusikaltimams nepriskiriamų veikų kiekis) R. B. nuteistas dvigubai griežtesne bausme. Griežtesnės bausmės paskirtos ir P. T., V. G., S. C.

Dėl nurodytų motyvų A. V. apeliacinis skundas taip pat netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų R. B., A. V., I. K., P. T., V. G., L. M. V., S. C. apeliacinius skundus atmesti.