Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-492-626/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
AN2-492-626/2019
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00522-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Pažeidėjas
M. G.
Kategorijos
Nuorašas
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-492-626/2019
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00522-2019-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.5.; 21.1.7.; 16.9.7.; 16.9.10.; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTAR T I S2019 m. spalio 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. (M. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimo, kuriuo M. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. G. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 19 d., apie 19.30 val., Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 80“ (v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai atimta teisė vairuoti transporto priemones, vairuodamas neatsižvelgė į kelio sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip padarydamas žalą, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 222 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu M. G. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą. Skunde nurodo, jog apelianto kaltė padarius administracinį nusižengimą nebuvo įrodyta. Pasak apelianto, jo kaltė grįsta išimtinai kaimo žmonių apkalbomis. Pažymi, kad iš jo vairuotojo pažymėjimas paimtas 2017 m. trims metams, po to karto jis automobilio nevairavo. Skundą grindžia tuo, kad teismo proceso metu nebuvo jokių liudininkų, teigiančių, kad jis vairavo automobilį ir nėra užfiksuoto nei jo veido, nei automobilio numerio.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Skundas netenkinamas.

4. Apeliantas iš esmės neigia, kad jis vairavo automobilį ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu jam inkriminuoti administraciniai nusižengimai padaryti ne kaltinime nurodytu automobiliu, kuris priklauso jo sugyventinei L. S.. Taip pat jis nurodo, jog automobilį, kuriuo apgadinta tvora, vairavo ne jis.

5. Apygardos teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamo nutarimo ir skundo argumentus, nesutinka su apelianto teiginiu, kad byloje nepakanka įrodymų jo kaltei patvirtinti.

6. Pažymėtina, kad teisėjai byloje surinktus duomenis vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje surinkti duomenys tikrinami atliekant administracinių nusižengimų kodekse numatytus veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

7. Neginčytinai nustatyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje į (duomenys neskelbtini) mokyklos tvorą įvažiavo „Audi 80“ markės, pilkos spalvos automobilis. Tokiu būdu tvora buvo apgadinta, o eismo įvykį sukėlęs asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Šalies argumentai

8. Apeliantas nurodo, kad jo kaltė grindžiama vien kaimo gyventojų parodymais, kurie nėra objektyvūs, o gyventojai jį apkalba iš pykčio. Administracinio nusižengimo tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiek jis, tiek liudytoja L. S. nurodė, kad įvykio dieną nei ji, nei jos sugyventinis M. G. su kaltinime nurodytu automobiliu niekur nebuvo išvykę, buvo namuose. Taip pat nurodė, kad automobilį „Audi 80“ vairuoja tik ji. Tačiau šią M. G. ir liudytojos L. S. versiją paneigia kiti teisme ištirti įrodymai.

9. Visų pirma atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi. Pažymėtina, jog byloje apklausti liudytojai – tiek policijos pareigūnai R. L., A. S. ir T. (T.) D., tiek mokyklos direktorė J. N., nepažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, o sugadinta tvora sutvarkyta, pretenzijų dėl turtinės žalos atlyginimo nekyla, todėl nėra pagrindo manyti, kad liudytojai suinteresuoti apkalbėti M. G.. Be to, šių liudytojų parodymus patvirtina ir vaizdo įrašas, automobilio apžiūros duomenys bei kita byloje surinkta medžiaga. Todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai minėtų liudytojų parodymus pripažino įrodymais ir jais vadovavosi.

10. Tuo tarpu liudytojos L. S. parodymai prieštarauja (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorės J. N. ir pareigūnų R. L. bei T. D. parodymams, kurie nuosekliai paaiškino, kaip nustatė galimai pažeidimą padariusį asmenį. Pažymėtina, jog liudytojos L. S. parodymai turi būti vertinami itin atidžiai, nes L. S. ir M. G. kartu gyvena, veda bendrą ūkį ir dėl to liudytoja gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstu įstatymais ir loginiais dėsniais, liudytojos L. S. parodymais, kurie prieštaravo kitiems surinktiems įrodymams, nesivadovavo.

11. Taip pat atmetamos apelianto versijos, jog tvora buvo apgadinta ne jo sugyventinės vardu registruotu pilkos spalvos automobiliu „Audi 80“ ir, kad ne jis vairavo minėtą transporto priemonę. Apelianto teigimu, vaizdo įraše nematyti automobilio, įvažiavusio į tvorą, valstybinio numerio, o tuo keliu pravažiuoja „tūkstančiai“ kitų automobilių, tarp kurių yra panašaus modelio ir spalvos automobilių; vaizdo įraše nematyti ir asmens, vairavusio automobilį, veido. Apygardos teismo nuomone, nors vaizdo įraše nematyti automobilio valstybinių numerių ir vairavusio asmens veido, byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog eismo įvykį sukėlė būtent apeliantas, vairuodamas sugyventinės vardu registruotą kelių transporto priemonę. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apygardos teismo nuomone, apelianto versiją ir argumentus paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 7 val. pravažiavo tik vienas automobilis, o ne „tūkstančiai“, taip pat – liudytojų R. L., T. D. parodymai. Iš liudytojos R. L. (policijos pareigūnės, buvusios įvykio vietoje) parodymų matyti, jog tiriant įvykio vietą buvo rastas „Audi“ ženklelis, koks būna ant automobilio užpakalio. Liudytojas T. D. nurodė, kad jis apžiūrėjęs M. G. sugyventinės vardu registruotą automobilį pastebėjo, jog ant automobilio užpakalio esantis ženklelis buvo blizgus ir naujas, o pats automobilis yra senos gamybos, apie 30 m., tad akivaizdžiai matėsi, kad prie automobilio priklijuota nauja detalė. Matėsi ir taisytas automobilio priekis. Automobilio priekio kairė pusė buvo sutvirtinta kniedėmis. Šis liudytojas taip pat nurodė, jog jam paprašius automobilio savininkės pateikti pažymą ar deklaraciją, galinčias patvirtinti automobilio apgadinimo aplinkybes, ji klausiama nieko dėl automobilio apgadinimo negalėjo paaiškinti, jokių dokumentų nepateikė. Apygardos teismas pažymi, jog automobilis buvo apžiūrėtas praėjus beveik mėnesiui po įvykio, tad buvo pakankamai laiko pakeisti atitinkamas automobilio dalis arba jį suremontuoti, kas liudytojo T. D. parodymais ir buvo padaryta. T. D. parodymus patvirtina fotonuotraukos, darytos apžiūrint L. S. priklausantį automobilį, kuriose matosi automobilio priekio apgadinimai (fotonuotrauka RIMG2875; RIMG2880JPG; b. l. 12, 26). Teismo vidinį įsitikinimą, kad būtent pažeidėjo sugyventinei priklausančiu automobiliu ir, kad būtent apeliantas vairavo minėtą automobilį, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, sustiprina ir aplinkybė, kad nuo mokyklos, kurios tvora buvo apgadinta, apeliantas gyvena tik 2 – 2,5 km atstumu, kad kelias pro mokyklą yra vienintelis kelias vedantis į kaimą, bei liudytojos J. N. rašytiniame paaiškinime bei apklausoje apylinkės teisme nurodyti duomenys, kad kaimo gyventojai, kurie matė eismo įvykį, atpažino, kad į tvorą įvažiavo administracinėn atsakomybėms traukiamas asmuo – „M.“ G., gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, esančiame nuo (duomenys neskelbtini) kaimo 2,5 kilometrų atstumu. Liudytoja šią informaciją pateikė atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams R. L. ir A. S.. Pareigūnai tirdami įvykio vietos aplinkybes rado ir apžiūrėjo pilkos spalvos automobilį „Audi 80“, nustatė apgadinimus, kurių atsiradimo aplinkybių savininkė negalėjo paaiškinti. Išdėstytos aplinkybės, apygardos teismo nuomone, yra pakankamos išvadai, kad būtent L. S. vardu registruotu automobiliu ir būtent apeliantui jį vairuojant kilo kaltinime nurodytas eismo įvykis.

12. M. G. nuomone, aplinkybę, kad jis negalėjo vairuoti patvirtina ir faktas, jog iš jo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones trims metams, tuo pagrindu 2017 m. iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors M. G. teigimu iš jo paėmus vairuotojo pažymėjimą jis daugiau nevairavo, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad praeityje jis ne kartą vairavo kelių transporto priemones, ne tik kad neturėdamas teisės vairuoti, bet ir būdamas neblaivus. Toks M. G., kaip eismo dalyvio elgesys, parodo jo visuomenėje priimtų ir teisės aktų nustatytų, su eismo dalyvių elgesiu susijusių privalomų elgesio taisyklių nepaisymą ir neigiamą požiūrį į jas, kas leidžia teismui spręsti, jog jam kaip asmeniui, kuris linkęs nesilaikyti KET reikalavimų, teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas, nėra pakankamas sulaikyti jį nuo teisės pažeidimų, susijusių su KET reikalavimais, darymo.

13. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs įrodymus, nustatė visas M. G. atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei jo kaltę sukėlus eismo įvykį ir tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, pripažįstant, kad minėtus administracinius nusižengimus padarė būtent M. G., yra teisingas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. (M. G.) skundo netenkinti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Vitalija NorkūnaitėNuorašas tikras:Teisėja Vitalija Norkūnaitė