- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-662-245-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00038-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- L. V., V. V.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-662-245-2013
2013 m. spalio 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant nuteistajai L. V., nukentėjusiajam V. V., gynėjams advokatams Daivai Jurevičienei, Dariui Mockūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo
L. V. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., ir jai paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą 1000 Lt neturtinę žalą nukentėjusiajam V. V.;
nukentėjusiojo V. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš L. V. 1000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. V. naudai;
priteista iš L. V. 900 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo V. V. naudai;
dėl tuo pačiu nuosprendžiu nuteistojo V. V. apeliacinių skundų negauta;
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. V. pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad ji nežymiai sutrikdė V. V. sveikatą, tai yra, kad ji, 2013 m. vasario 6 d., apie 17 val., kavinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpose - koridoriuje ranka sudavė V. V. į veidą, pirštų nagais apdraskė veidą, kelis kartus sudavė su šluotos metaliniu šepečiu į dešinę ranką, sviedė plastmasiniu kibiru į galvą, t. y. tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė V. V. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
L. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir prašo panaikinti tą jo dalį, kurioje ji pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d. ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiojo V. V. civilinį ieškinį atmesti, ir jos naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo V. V. priešpriešinį skundą, pažeidė įrodinėjimo baudžiamojoje byloje principus, netinkamai vertino surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, tuo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Nuosprendis priimtas, neišanalizavus visų su byla susijusių aplinkybių, netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos. Teismas netinkamai vertino jos paaiškinimus teismo posėdžių metu, nes pripažinimas, kad ji nagais apdraskė nuketėjusiojo V. V. veidą ir kelis kartus pataikė su šluotą į ranką bei metė kibirą, dar neįrodo jos kaltės. Jai padaryti sužalojimai yra aktyvių fizinių veiksmų jos atžvilgiu pasekmė. Sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina specialisto išvada Nr. G 467/13(02). Teismas nepagrįstai jos atsakomuosius gynybinius veiksmus įvertino ne gynybiniais, o pykčio sukeltais. V. V. elgesys buvo pavojingas, jo pavojingas kėsinimasis dar nebuvo pasibaigęs, jam stipriai sugriebus ją už peties ir pasukus į save, parbloškiant ant žemės, kuomet ji ėmėsi gynybinių veiksmų. Tai reiškia, kad buvo būtinosios ginties situacija. Neaptaręs šios baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ji V. V. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė tyčiniais veiksmais. Bylos duomenys patvirtina, jog prieš pat jos atsakomuosius veiksmus šluotkočiu ir kibiru, V. V. vartojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. griebė už pečių ir parbloškė ant žemės. Beje, V. V. prisipažino, kad rankos delnu sudavė jai į veidą. Liudytojos I. P. parodymai yra abejotini, kadangi jie keitėsi teismo posėdžių metu. Iš pradžių ši liudytoja nematė, kaip ji buvo suklupusi prie bulvių maišo, po to savo parodymus pakeitė, sakydama, jog apeliantė buvo suklupusi. Ši liudytoja neigė mačiusi V. V. aktyvius fizinius veiksmus, vėliau parodymus pakeitė, teigdama, kad už sienos girdėjo trenksmus. Kadangi visos abejonės yra aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, šioje byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai, nebuvo įrodyta jos tyčia.
Teismo posėdyje nuteistoji L. V. ir jos gynėja advokatė prašė tenkinti apeliacinį skundą, V. V. prašė taikytis, jo gynėjas advokatas palaikė ginamojo poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios L. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija bylą patikrina apeliacinio skundo ribose, kaip tai numatyta BPK 320 str. 3 d. Nuteistoji L. V. iš esmės skundžiasi dėl atlikto įrodymų vertinimo, jos nuomone, apylinkės teismas pripažino ją kalta dėl V. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo nepagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms ir konstatuoja, kad apylinkės teismas šioje privataus kaltinimo byloje tinkamai išnagrinėjo surinktus įrodymus ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl L. V. kaltės nežymiai sutrikdžius V. V. sveikatą. Pagrindo naikinti apylinkės teismo nuosprendį ir išteisinti L. V. dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. nėra.
BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos dispozicija reikalauja padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo), o tai šioje byloje nenuginčijamai nustatyta nukentėjusiojo V. V., liudytojos I. P. parodymais, specialisto išvada ir pačios L. V. parodymais. Nukentėjusysis V. V. parodė, kad 2013 m. vasario 6 d. apie 17.00 val. pas jį į kavinę atvyko L. V., su kuria kartu negyvena nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio, ėmė šaukti, draskyti veidą, jam tai buvo nemalonu ir įvykusio susistumdymo metu jis sudavė delnu jai į veidą. Nuteistoji pradėjo daužyti jį šepečiu metaliniu kotu, po to pataikė jam į galvą plastmasiniu kibiru. Šio konflikto niekas nematė, kadangi viskas vyko koridoriuje. Tokios pat aplinkybės yra nurodytos ir nukentėjusiojo privataus kaltintojo priešpriešiniame skunde, kuriuo jis prašė pripažinti L. V. kalta pagal BK 140 str. 1 d. (b. l. 20-21). Nors L. V. kaltės nepripažino, tačiau neneigė sudavusi V. V., apdraskiusi jam veidą, mėginusi suduoti jam šepečio kotu, kad jis ją sulaikė. Tada ji paėmė šalia esantį kibirą, kurį paleido į V. V., ar juo pataikė neprisimena. Pripažino, kad V. V. trenkė du kartus į veidą, kad nagais apdraskė jam veidą, su šluota kelis kartus pataikė į ranką bei metė į jį kibirą. Liudytoja I. P. girdėjo L. ir V. V. konfliktą, už sienos girdėjo kibirų trenksmą, tačiau nematė, ar V. V. buvo suduoti smūgiai. Matė V. V. raudonu veidu, o L. V. pargriuvusią prie bulvių maišų. 2013-02-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 408/13(02) konstatuota, kad V. V. kietu buku daiktu padaryti sužalojimai - poodinės kraujosruvos dešinėje momeninėje srityje, dešiniame žaste. Sužalojimai galėjo gautis tiriamojo nurodytu laiku ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 22).
Taigi, surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtino, kad L. V. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. sudėties požymius. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino L. V. veiksmus pagal kilusius padarinius, kadangi BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos dispozicija reikalauja padarinių - fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus jo sužalojimo ar susargdinimo mušant ar kitaip smurtaujant, kas šioje byloje nustatyta. Apeliantė ginasi tuo, kad ji neturėjo tyčios nežymiai sutrikdyti V. V. sveikatą, kad ji gynėsi nuo jo smūgių. Šiuo aspektu pasakytina tai, kad apylinkės teismas pagrįstai jos veiksmus pripažino tyčiniais. Būtinosios ginties sąlygų L. V. veiksmuose nėra. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Tiriamu atveju nenustatyta, kad V. V. pavojingai kėsinosi tyčia sužaloti L. V., pati L. V. atvyko pas jį į kavinę ir išprovokavo konfliktą dėl negrąžintų pinigų ir siurblio, rėkė, kad jį ištiks bankrotas. Tiek iš abiejų asmenų paaiškinimų, tiek iš liudytojos parodymų matyti, kad tarp šalių susiklostę priešiški santykiai, kad nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio kartu negyvena, kad ketina inicijuoti skyrybų procesą. Pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų įrodymų visumos pagrindu padarė teisingą išvadą, kad L. V. atlikti veiksmai V. V. atžvilgiu atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. sudėties požymius. Pagrindo išteisinti L. V. dėl jai pareikšto kaltinimo nėra.
Nepagrįstai apeliantė prašo atmesti nukentėjusiojo V. V. civilinį ieškinį. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies jį patenkina arba atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Šioje byloje nukentėjusysis V. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurį apylinkės teismas tenkino iš dalies. 1000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam apylinkės teismas priteisė pagrįstai, kadangi V. V. dėl L. V. veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, o įvertinus tai, kad sužalojimai nesukėlė liekamųjų reiškinių, jo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais ir neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.
Nuteistoji L. V. prašo jos naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tenkinti šį jos prašymą pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas priteisė jai iš V. V. 1400 Lt advokato turėtų išlaidų, todėl jos dar kartą nepriteistinos.
Nukentėjusiojo V. V. gynėjas advokatas D. M. apeliacinės instancijos teisme pateikė atstovaujamojo patirtas advokato išlaidas patvirtinantį dokumentą (b. l. 95), nuteistosios L. V. gynėja advokatė D. J. pateikė ginamosios patirtas advokato išlaidas patvirtinantį dokumentą (b. l. 99). Šioje privataus kaltinimo byloje, kuomet abu privatūs kaltintojai yra ir nukentėjusieji, ir nuteistieji, proceso išlaidų klausimas sprendžiamas, vadovaujantis susiformavusia teismų praktika.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios pagrindinės proceso išlaidų ir jų atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuojančios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau atsižvelgiant ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-20/2011).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė tik nuteistoji L. V., V. V. šioje proceso stadijoje yra nukentėjusysis. Kadangi nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, vadinasi, nukentėjusiojo V. V. išlaidos advokatui yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistosios apeliacinio skundo argumentų, todėl iš nuteistosios L. V. priteistinos nukentėjusiajam V. V. apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos (1000 Lt) advokato paslaugoms apmokėti. Kadangi šioje byloje apeliacinio proceso iniciatorė yra nuteistoji, jai proceso išlaidos iš nukentėjusiojo nepriteistinos.
Visa tai įvertinus, nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo priimto nuosprendžio teisėtumu, L. V. baudžiamoji byla išnagrinėta išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertini surinkti įrodymai, teisingai kvalifikuoti jos veiksmai pagal BK 140 str. 1 d. Apylinkės teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai ir jais remiantis padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados kolegijai abejonių nekelia. Todėl nuteistosios apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios L. V. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš L. V. nukentėjusiajam V. V. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato išlaidų atlyginimo.