Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovui T. B. dėl naudojimosi patalpomis ir žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Procesinius dokumentus ieškovės prašymu atsakovui taip pat bandė įteikti antstolė. Teismas sprendžia, jog procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais ir CPK 124 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. atsakovui atsisakius priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo, toks atsisakymas prilyginamas procesinio dokumento įteikimui, kadangi antstolė teismui pateiktoje pažymoje nurodė, jog atsakovas namuose yra, tačiau antstolei durų neatidarė.

Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Nagrinėjant bylą prijungta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia šiais rašytiniais įrodymais: Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), padalijamas pagal pateikiamą gyvenamojo namo padalijimo projektą – Z. B. tenka 51/100 dalis, o T. B. – 49/100 dalys (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)); uždarosios akcinės bendrovės „Geometra“ patvirtintais ieškovei priklausančių patalpų planais (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)); uždarosios akcinės bendrovės „Inventora“ patvirtintais ieškovei priklausančių patalpų planais (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)); Kauno m. savivaldybės administracijos išduotu Statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)); 2018 m. balandžio 10 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)); uždarosios akcinės bendrovės „Inventora“ patvirtinta 2018 m. balandžio 12 d. pastato dalių apskaičiavimo tvarka (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)); 2018 m. spalio 17 d. matininko S. B. paaiškinimu; Namų valdos žemės sklypo ribų planu; prašymu leisti procesinius dokumentus atsakovui T. B. įteikti per antstolį; antstolės R. S. 2019 m. sausio 28 d. raštu dėl procesinių dokumentų neįteikimo atsakovui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas gyvenamasis namas ir žemės sklypas, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), žemės sklypo bei gyvenamojo namo naudojimosi tvarka taip pat nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu, o kai yra nesutarimas, naudojimosi tvarką nustato teismas. Šiuo atveju ieškovei įvykdžius 2009 m. spalio 16 d. sprendimą bei atlikus gyvenamojo namo dalių perskaičiavimą, nepavyksta susitarti su atsakovu dėl naujos naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir žemės sklypu nustatymo, todėl ieškovės, kaip turto bendrasavininkės, teisės yra suvaržytos. Atsižvelgiant į tai, naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nustatytina teismo sprendimu. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama. Naudojimosi bendru turtu tvarka turi būti nustatyta laikantis proporcingumo ir socialinės taikos kriterijaus: siūlomoje naudojimosi tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginti su kitais, apribotos.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą. Ieškovės ieškinys nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tenkintinas, teismas sutinka su ieškove, kad toks naudojimosi tvarkos nustatymas, idealiai atitinka kiekvieno iš bendraturčių nuosavybės teisių dalis, nepažeidžia racionalaus turto naudojimo galimybės, kad toks naudojimosi tvarkos nustatymas atitinka kiekvieno interesus, proporcingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat faktinį naudojimą, apie kurį ieškovė yra nurodžiusi ieškinyje. Atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų, nepateikė savo naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymų, taip netiesiogiai sutikdamas su visais ieškovės teiginiais ir reikalavimais. Kaip matyti iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo, bendras gyvenamojo namo plotas – 436,16 kv. m., pagal uždarosios akcinės bendrovės „Inventora“ 2018 m. vasario 22 d. parengtą planą ir 2018 m. balandžio 12 d. parengtą pastato dalių paskaičiavimą, ieškovei tenka naudotis 218,40 kv. m. plotas, atsakovui – 217,76 kv. m. plotas. Atsakovui tenkanti naudoti gyvenamojo namo dalis nepasikeitė, faktiškai atsakovas iki šiol naudojasi šia namo dalimi. Toks naudojimosi tvarkos variantas nepažeidžia nei vieno bendraturčio teisių, nes kiekvienam tenka naudotis ½ namo dalis (suapvalinus iki kvadratinių metrų). Sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo pasisakytina, jog faktiškai naudojimosi tvarka lieka tokia pati, kokia buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, tačiau pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 522, žemės sklypo plotas įrašomas kvadratinio metro tikslumu, todėl šiuo teismo sprendimu nustatoma ir naudojimosi žemės sklypu tvarka, nurodant, kad ieškovė naudosis žemės sklypo dalimis A1 (38 kv. m.) ir A2 (222 kv. m.), atsakovas naudosis žemės sklypo dalimi B (261 kv. m.), ieškovė ir atsakovas bendrai naudosis žemės sklypo dalimi C (268 kv. m.).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 150,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis) ir 30 Eur išlaidos, patirtos dėl procesinių dokumentų įteikimą per antstolį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290) (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal uždarosios akcinės bendrovės „Inventora“ 2018 m. vasario 22 d. parengtą gyvenamojo namo planą ir 2018 m. balandžio 12 d. parengtą pastato dalių paskaičiavimą taip:

1. Ieškovė Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudosis patalpomis R-5 (14,36 kv. m.), R-6 (15,33 kv. m.), R-7 (12,06 kv. m.), P-7 (15,55 kv. m.), P-8 (8,40 kv. m.), P-9 (5,11 kv. m.), P-10 (2,34 kv. m.), P-11 (11,95 kv. m.), I-7 (13,84 kv. m.), I-8 (4,87 kv. m.), I-9 (8,12 kv. m.), I-10 (15,35 kv. m.), I-11 (91,12 kv. m.), viso - 218,40 kv. m.;

2. Atsakovas T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudosis patalpomis R-l (20,18 kv. m.), R-2 (25,60 kv. m.), R-3 (16,72 kv. m.), R-4 (14,06 kv. m.), P-l (2,91 kv. m.), P-2 (9,26 kv. m.), P-3 (8,73 kv. m.), P-4 (1,10 kv. m.), P-5 (16,72 kv. m.), P-6 (13,00 kv. m.), G-1 (24,26 kv. m.), I-1 (11,11 kv. m.), I-2 (14,31 kv. m.), I-3 (4,66 kv. m.), I-4 (2,28 kv. m.), I-5 (17,13 kv. m.), I-6 (15,73 kv. m.), viso - 217,76 kv. m.

Nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal P. K. individualios įmonės parengtą namų valdos žemės sklypo ribų planą taip:

1. Ieškovė Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudosis žemės sklypo dalimis „A1" (38 kv. m.) ir „A2" (222 kv. m.);

2. Atsakovas T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudosis žemės sklypo dalimi „B" (261 kv. m.);

3. Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrai naudosis žemės sklypo dalimi „C" (268 kv. m.).

Priteisti iš atsakovo T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.