- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-24
- Bylos Nr.
- 1-1910-993/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Ingridai Pikusau, Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai J. B., kaltinamajam R. Š., kaltinamojo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini)., Kaune, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. 2015 m. liepos 11 d., apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, vieną kartą koja spyrė sugyventinei J. B. į veidą ir prakirto lūpą, taip mušdamas J. B., sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
R. Š. teisme kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2015-07-11 apie 20 val. su sugyventine namuose abu vaišinosi, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, abu susiginčijo ir jis vieną kartą koja spyrė savo sugyventinei į žandą, prakirto lūpą. Pripažįsta, kad sukėlė jai fizinį skausmą, dėl to labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, pažadėjo daugiau taip nebesielgti, sugyventinė jam atleido.
Motyvuojamoji dalis
R. Š. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji J. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jau devynerius metus gyvena kartu su R. Š. kaip šeima, veda bendrą ūkį. 2015-07-11 abu gėrė alkoholinius gėrimus. Nors buvo išgėrus, tačiau įvykio aplinkybes atsimenu labai gerai. Apie 20.00 val. jai ir R. Š. būnant kambaryje, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl pavydo – ji už jį jaunesnė beveik dvidešimt metų, o jis yra labai pavydus. Šio konflikto metu R. Š. tyčia, vieną kartą koja spyrė jai į veidą, pataikydamas ties lūpa ir skruostu ir prakirsdamas lūpą vidinėje pusėje. Šis spyris sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Buvo iškviesta policija. Nei iš karto po įvykio, nei vėliau į gydytojus ar medicinos įstaigas nesikreipė (b.l.9-10).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2015-07-11 gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, vyras muša savo sugyventinę. Atvykus į įvykio vietą, gauta duomenų, kad R. Š. koja vieną kartą įspyrė savo sugyventinei J. B. į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Smurtu įtariamas asmuo R. Š. dėl girtumo nieko paaiškinti negalėjo, jis pristatytas į policijos įstaigą (b.l.4-5).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu 2015-07-11, 21.12 val. R. Š. nustatytas 4,71 promilių girtumas (b.l.18).
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta ir įrodyta, kad R. Š. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, vieną kartą koja spyrė sugyventinei J. B. į veidą ir prakirto lūpą, taip mušdamas J. B., sukėlė jai fizinį skausmą. Kadangi fizinį skausmą kaltinamasis sukėlė savo sugyventinei, kas pagal BPK 38 str. nuostatas yra prilyginama šeimos nariui, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.
2015-07-13 kaltinamasis ir nukentėjusioji pasirašė susitaikymo protokolą, kuris patvirtina, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, su nukentėjusiaja susitaikė, nukentėjusioji taip pat nurodė, jog kaltinamasis jos atsiprašė, atlygino jai padarytą žalą, ji atleido, su kaltinamuoju susitaikė (b.l.15-17).
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Kaltinamasis R. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, žalą atlygino, ji jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), ankščiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (b.l.37), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l.46), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.48). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja J. B., o baudžiamoji byla nutrauktina.
Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta. Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Kauno apylinkės teisme 2015-07-13 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2819, kurioje nurodyta, kad Eugenijus Senovaitis teikia antrinę pagalbą R. Š. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-38869-15, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 14,48 Eur ir šias išlaidas prašoma priteisti (b.l.54-55).
Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
R. Š., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja J. B. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti R. Š., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu R. Š. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. Š. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.