Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojos Linos Virvilienės apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-10-02 nutarimo, kuriuo D. S., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-04-06 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius M. S. surašė D. S. administracinį teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalį už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d., esant surašytiems pakartotiniems privalomiesiems nurodymams Nr. LT29–9, LT29–10, LT29–11, LT29–12, LT29–13, LT29–14, LT29–15, UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) degalinei dėl aplinkos ministro 2004-01-20 įsakymo Nr. D1–34 „Dėl skysto kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo (išskyrus oro) apsaugos reikalavimų LAND 1–2003 patvirtinimo“ V sk. 10; 11; 12; 13; 14; 15 bei VI sk. 18; 19 punktų reikalavimų atlikti (duomenys neskelbtini) degalinės rekonstrukciją iki 2011 m. lapkričio 18 d., o įmonės 2011-11-10 prašymu Nr. 255–11 bei pakartotiniu 2012-01-11 prašymu Nr. 12–12 privalomuosius nurodymus pratęsus iki 2012 m. kovo 18 d., privalomieji nurodymai neįvykdyti ir šiems terminams pasibaigus. Šiuo metu degalinė eksploatuojama nesilaikant normatyvinio dokumento LAND 1–2003 reikalavimų.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja L. Virvilienė su skundžiamu nutarimu nesutinka. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdančiojo direktoriaus M. I. 2009-09-10 įsakymu Nr. 165, UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėse atsakingu už aplinkosaugą buvo paskirtas D. S., todėl jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka pagrįstai.

Apeliantė nurodo, kad ATPK 14 str. įtvirtinta pareigūnų atsakomybė. Pareigūnas – asmuo, kuris valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių – tvarkymo ar administracinių – ūkinių pareigų vykdymu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinės teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų vykdymu, bei, be kita ko, už pažeidimus, susijusius su nustatytų aplinkos taisyklių nesilaikymu, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų pareiga.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo (Žin., 2011, Nr. 85-4111) 20 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta, kad privalomajame nurodyme turi būti nurodyta, kam duodamas privalomasis nurodymas. Jei privalomasis nurodymas duodamas juridiniam asmeniui, privalomajame nurodyme turi būti nurodoma juridinio asmens pavadinimas, adresas, jei fiziniam – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta. Privalomieji nurodymai gali būti duodami tiek juridiniam, tiek fiziniam asmeniui. Departamento Skuodo rajono agentūros inspektorius M. S. 2011-08-19 surašė pakartotinius privalomus nurodymus Nr. LT29–9, LT29–10, LT29–11, LT29–12, LT29–13, LT29–14, LT29–15 būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. juridiniam asmeniui.

Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad surašyti pakartotiniai privalomieji nurodymai Nr. LT29–9, LT29–10, LT29–11, LT29–12, LT29–13, LT29–14, LT29–15 buvo adresuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui ir įteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui – darbų saugos specialistui D. S..

Apeliantės teigimu, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius M. S., surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, vadovavosi ATPK 260 straipsnio nuostatomis, nuo jų nenukrypo. Pareigūnas, duodamas privalomuosius nurodymus ir skirdamas jų įvykdymo terminus, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 18–24 str. nuostatomis.

Apeliantės nuomone, teismas išnagrinėjo bylą neobjektyviai ir nevisapusiškai, pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Apeliacinis skundas atmestinas.

2011-08-19 Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius M. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), generaliniam direktoriui pakartotiniais privalomaisiais nurodymais Nr. LT29–9, LT29–10, LT29–11, LT29–12, LT29–13, LT29–14, LT29–15, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-01-20 įsakymo Nr. D1–34 „Dėl skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos (išskyrus oro) apsaugos reikalavimų (LAND 1–2003) patvirtinimo“, nurodė atlikti (duomenys neskelbtini) degalinės rekonstrukciją. Reikalavimai privalomi įvykdyti iki 2011-11-18 (b. l. 6, 7, 8, 9, 10, 11). UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų saugos specialisto S. S. 2011-11-10 prašymu Nr. 255–11 bei pakartotiniu 2012-01-11 prašymu Nr. 12–12 privalomųjų nurodymų įvykdymas buvo pratęstas iki 2012 m. kovo 18 d. (b. l. 12, 13, 14).

2012-04-19, 2012-10-02 teismo posėdžiuose Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius M. S. paaiškino, jog pakartotiniai privalomieji reikalavimai buvo duoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui ir įstaigos įgaliotam asmeniui. Nurodymą rašė konkrečiai generaliniam direktoriui. Už nurodymų nevykdymą įvairiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėse D. S. jau buvo paskirtos nuobaudos, tačiau įmonė išvadų nepadarė. Pažeidimai kartojasi nuo 2008 metų, žada prašyti sustabdyti licenciją. M. S. į degalinės vadovus nesikreipė (b. l. 20–21, 57–58).

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje.

ATPK 14 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių–tvarkymo ar administracinių–ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006 yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai ūkio subjekto veika yra padaromi pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai asmenys, atsakingi už atitinkamo ūkio subjekto organizacinių – tvarkymo ar administracinių–ūkinių pareigų vykdymą (Administracinių teismų praktika Nr. 10, 2007 m., p. 86–90). Todėl darytina išvada, kad juridinio asmens atstovai nurodyto pobūdžio bylose turi specialaus subjekto – pareigūno (ATPK 14 str.) – teisinį statusą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdančiojo direktoriaus M. I. 2009-09-10 įsakymu Nr. 165 D. S. buvo paskirtas atsakingu už aplinkosaugą UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėse, t. y.: už degalinių aprūpinimą reikiamais aplinkosaugos dokumentais; už centralizuotą vadovavimą, degalinių vadovų konsultavimą, jų supažindinimą su teisės aktais, liečiančiais aplinkosaugos klausimus degalinėse; įmonių paiešką degalinių aptarnavimui, sutarčių sudarymą su jomis; už savalaikį reikiamų dokumentų (ataskaitų, informacijos, atsakymų į užklausimus) pateikimą RAAD; už kasmetinį valymo įrenginių išvalymo užsakymą; už Aplinkos apsaugos ministerijos teisės aktų laikymosi degalinėse vykdymą ir kontrolę, todėl D. S. pagal ATPK 14 straipsnio 1 dalį pagrįstai yra laikomas pareigūnu.

2012-04-19 teismo posėdyje D. S. neneigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis yra atsakingas už aplinkosaugą, tačiau tam, kad įvykdytų privalomuosius nurodymus, reikalingos piniginės lėšos, kurių niekas šio objekto rekonstrukcijos darbams vykdyti neskiria. Jis įsakyti vadovui paskirti lėšų negali, apie nurodymus, pažeidimus gali direktorių tik informuoti. D. S. teigimu, jis vadovą apie pažeidimus informuoja, klausia, ką daryti, tačiau jam pasakoma, kad dabar lėšų nėra. Savininkai lėšas skiria kitiems objektams, kurie neša pelną. Kai D. S. 2009 metais pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, problemą dėl privalomųjų nurodymų vykdymo perėmė iš ankstesnių atsakingų darbuotojų, tačiau finansavimas vis dar neskiriamas. D. S. nuomone, dėl to, kad jis bus nubaustas, niekas nepasikeis. Jų įmonėje vadovai savo vardu už nieką neatsako – atsako atsakingi asmenys. Kai D. S. išvažiuodamas į teismą pasakė, kad bus nubaustas, tai jam patarė prašyti paskirti mažesnę baudą (b. l. 20–21).

2012-10-02 teismo posėdyje D. S. patvirtino, kad jis yra atsakingas už priešgaisrinę saugą, yra darbų saugos ir aplinkos saugos specialistas. Visi raštai yra adresuojami jam, tačiau klausimų sprendimas atsiremia į finansus, kurių jis nevaldo. Su privalomuoju nurodymu jis eina pas direktorių S. R., o tuo metu vykdantysis direktorius buvo M. I.. Visi nurodymai jam palikti kaip palikimas po kitų darbuotojų išėjimo iš darbo. Apie kiekvieną gautą nurodymą D. S. elektroniniu laišku arba žodžiu perspėja direktorių. Nurodytų darbų įvykdymas yra pakankamai brangus, tam nebūdavo lėšų (b. l. 58).

Iš 2012-04-06 pažymos apie administracines teisės pažeidimo bylas matyti, kad D. S. už analogiškus administracinius teisės pažeidimus baustas net 7 kartus (b. l. 15), tačiau privalomieji nurodymai neįvykdyti ir iki šios dienos, nors D. S. apie gautus nurodymus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančius pažeidimus direktorių informuoja nuolat. Lėšos esantiems pažeidimams pašalinti vis vien neskiriamos, D. S. įsakyti direktoriui paskirti lėšų (duomenys neskelbtini) degalinės rekonstrukcijai teisės ir įgaliojimų neturi.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas M. I. parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vykdančiuoju direktoriumi, šiuo metu bendrovėje nebedirba. M. I. patvirtino, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ esamą problemą jis informuotas. Jis kartu su D. S. stengėsi šią problemą išspręsti, buvo parengę darbų planą, kas savaitę organizuodavo susirinkimus. Galutinį sprendimą dėl darbų priima generalinis direktorius – savininkas. M. I. tvirtinimu, jis ir D. S. tiek, kiek nuo jų priklausė, problemą sprendė. Apie D. S. skiriamas baudas direktorius žinojo, tačiau jokių priemonių tam, kad įvykdytų nurodymus, nesiėmė (b. l. 58).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. (2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 redakcija) numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.

Liudytojo M. I. parodymai patvirtina D. S. paaiškinimą, kad D. S. stengėsi įvykdyti privalomuosius nurodymus, tačiau pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo įvykdyti pakartotiniai gamtosauginiai reikalavimai, yra ta, kad jokiomis rekonstrukcijos darbams atlikti piniginėmis lėšomis D. S. nedisponuoja. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūra tai žino, tačiau vengia spręsti rūpimus klausimus su kompetentingais tai daryti asmenimis, apsiriboja administracinės teisės pažeidimo protokolų rašymu asmeniui, kuris savo valia (duomenys neskelbtini) degalinės rekonstrukcijai įtakos daryti negali.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šios aplinkybės nustatomos įrodymais jų įvertinimo pakankamumo ir patikimumo aspektais būdu (ATPK 256 str., 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Nagrinėjamoje byloje šios procesinės teisės normos pažeistos nebuvo, todėl konstatuoti, kad byla išnagrinėta neteisingai, negalima.

Skuodo rajono apylinkės teismas 2012-10-02 nutarimu D. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ str. 2 d., nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, nutraukė pagrįstai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-10-02 nutarimą palikti nepakeistą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojos Linos Virvilienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.