- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- e2YT-24592-1106/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01887-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Andziulevičiūtė
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. N., Valstybės įmonei Turto bankui
- Pareiškėjas
- D. N.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. N., Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo brolio I. A. N. mirties 2001 m. vasario 8 d. priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti jam priklausiusį turtą. Teigiama, kad paveldimą turtą sudaro žemės sklypo dalis. Po brolio mirties pareiškėjas ir mirusio brolio sūnus Ž. N. susitarė, kad pastarasis palikimo nepriims, perleidžia savo teisę pareiškėjui. Pareiškėjas po brolio mirties rūpinosi turtu – išnuomojo žemės sklypą, gavo iš jo naudą, rūpinosi, kad sklypas nebūtų apleistas ir naudojamas pagal žemės naudmenų paskirtį, kad laiku būtų sumokėtas žemės mokestis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Ž. N. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškimu. Paaiškino, kad yra vienintelis I. A. N. pirmos eilės įpėdinis. Po motinos Z. N. mirties tėvas kartu su savo broliu D. N. lygiomis dalimis paveldėjo 3,42 ha žemės sklypą. Tėvas sakė jam, kad nori perduoti žemę savo broliui, nes jam ji visi tiek nerūpi. Sutiko su tėvu ir manė, kad žemė buvo perleista jo broliui. Žemės sklypu po tėvo mirties rūpinosi jo brolis D. N.. Anksčiau jis pats dirbdavo žemę, o pastaruoju metu ją nuomodavo. Tėvo palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo I. A. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo palikto turto priėmimą valdyti. Jei teismas įsitikintų, kad pareiškėjas D. N. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, Valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė patenkinti pareiškimą ir išdėstė pareiškime nurodytas aplinkybes. I. A. N. palikimą sudarė tik žemės sklypo dalis. D. N., mirus broliui, mokėjo žemės mokestį, rūpinosi žemės naudmenomis, nuomojo žemės sklypą. Pareiškėjas šiuos aktyvius veiksmus faktiškai vienas atliko tiek iki brolio I. A. N. mirties, tiek ir po jos (2019 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 25 sek. – 6 min. 34 sek.).
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Ž. N. pareiškė, kad sutinka su pareiškimu. Jo tėvas I. A. N. nepaliko kito turto, išskyrus žemės sklypo dalį. Dėdė D. N. visada rūpinosi tuo žemės sklypu ir rūpinasi juo iki šiol. Pats mažai būna Lietuvoje, todėl neketino priimti tėvo palikimo (2019 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 03 sek. – 8 min. 07 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, atsiliepime pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1997 m. rugpjūčio 19 d. išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriame nurodyta, jog Z. N., mirusios 1996 m. birželio 11 d., turtą – 3,42 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldi jos vaikai I. A. N. ir D. N.. Įpėdinių nuosavybės teisė į žemės sklypo dalis (po ½ dalį) buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Ignas A. N. mirė 2001 m. vasario 8 d. I. A. N. turėjo sūnų Ž. N..
2015 m. vasario 17 d. D. N. sudarė Žemės nuomos sutartį, kuria išnuomojo 3,42 ha ploto žemės sklypą.
Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. I. A. N. palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – CK), pagal kurio 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Pareiškime nurodytos aplinkybės, pareiškėjo atstovo ir suinteresuoto asmens Ž. N. paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjas D. N. po brolio I. A. N. mirties 2001 m. vasario 8 d. per tuo metu galiojusio 1964 m. CK nustatytą šešių mėnesių terminą atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią paveldėti broliui priklausiusį turtą – žemės sklypo dalį, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pareiškėjas ir jo brolis buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo, D. N., kuris gyveno netoli, visada rūpinosi žemės sklypu dar broliui esant gyvam, o, broliui mirus, tęsė rūpinimąsi sklypo valdymu. Pareiškėjo atstovas teigė, kad D. N. mokėjo žemės mokestį, sudarė žemės sklypo nuomos sutartis. Nustačius, kad pareiškėjas faktiškai atliko minėtus veiksmus, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas priėmė brolio palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Palikėjo pirmos eilės įpėdinis Ž. N. patvirtino, kad dėdė D. N. minėtais veiksmais priėmė jo mirusio tėvo palikimą ir nurodė tam neprieštaraujantis. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė B. G. patvirtino, kad po I. A. N. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie teismine tvarka nagrinėtus ginčus dėl paveldimo turto. Taigi, prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepažeis kitų asmenų interesų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiomis teisės normomis, paveldėjimo tikslui nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. N. po savo brolio Igno A. N. mirties 2001 m. vasario 8 d. priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. jam galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Iš pareiškėjo valstybei priteisiamos 3,58 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo brolio Igno A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2001 m. vasario 8 d., mirties priėmė brolio palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimui priimti.
Priteisti iš D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,58 (trijų eurų 58 ct) Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.