Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-02 · Administracinė byla Nr. I3-8066-1064/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-02
Bylos Nr.
I3-8066-1064/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00292-2025-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Gediminas Užubalis, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas
J. P.
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-8066-1064/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00292-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 2 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. spalio 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-211025-00117 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą vieneriems metams.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimu terminas buvo pratęstas iki 2025 m. sausio 25 d., tačiau dėl užsitęsusių architektės projekto derinimo darbų bei išaiškėjusių papildomų aplinkybių nespėta laiku paruošti ir sutvarkyti dokumentų statybos leidimui gauti. Pareiškėjo teigimu, nuo pat rašto dėl savavališkos statybos gavimo jis aktyviai stengiasi tvarkyti dokumentus, tačiau 2022 m. pradžioje paaiškėjo, jog neišpirktas žemės sklypas po namu, todėl 2022 m. kovo 3 d. jis kreipėsi su prašymu pratęsti terminą, o 2022 m. liepos 20 d. kreipėsi į teismą dėl termino sutvarkyti statybos leidimo dokumentus pratęsimo. Pareiškėjas nurodo, kad žemės nuosavybės dokumentų sutvarkymas užtruko labai ilgai: nuo 2022 m. gruodžio mėn. 5 d., kai Nacionalinės žemės tarnyba priėmė sprendimą dėl sklypo registravimo pagal naujai parengtą planą, iki 2023 m. rugpjūčio mėn. 29 d., kai buvo įregistruotas žemės sklypas pareiškėjo vardu.

Pareiškėjo teigimu, tik sutvarkius žemės nuosavybės dokumentus jis galėjo pradėti tvarkyti dokumentus statybos leidimui gauti. Nurodo, kad 2023 m. rugsėjo mėnesį buvo surasta architektė ir buvo pasirašyta sutartis dėl projektavimo paslaugų; buvo surastas geodezininkas, kuris parengė topografinį planą, reikalingą projektavimo darbams vykdyti; 2023 m. lapkričio mėn. teikiant teismui papildomus dokumentus, architektė buvo nurodžiusi, kad iki 5 mėn. gali užtrukti architektės darbas ir dar apie 2 mėn. derinimas savivaldybėje (jei neatsiranda nenumatytų aplinkybių), tačiau dėl architektės ligos 2024 m. vasario mėn. darbai buvo sustoję; 2024 m. balandžio mėn. architektė informavo, kad pateiktas prašymas Vilniaus rajono savivaldybei infrastruktūros mokesčiui apskaičiuoti, pateiktas prašymas Nacionalinei žemės tarnybai. Be to, architektė nurodė, kad reikalinga sutvarkyti žemės sklypo naudojimo būdą, kuris dabar skiriasi nuo gyvenamojo namo pagrindinės naudojimo paskirties.

Pareiškėjo teigimu, architektė 2024 m. liepos 8 d. laišku pateikė informaciją, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2024 m. gegužės 29 d. persiuntė prašymą sutikimui dėl neišlaikytų 3 metrų normatyvinio atstumo gauti Vilniaus rajono savivaldybei; architektė 2024 m. rugsėjo 18 d. laišku pateikė informaciją, kad gautas 2024 m. balandžio 29 d. Vilniaus rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apmokėjimo aktas; architektė 2024 m. rugsėjo 18 d. laišku pateikė informaciją, kad gautas atsakymas iš Vilniaus rajono savivaldybės, kuriuo nurodyta, kad prašymą dėl neišlaikytų 3 metrų normatyvinio atstumo reikalinga pateikti per Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Pareiškėjo teigimu, paaiškėjus, kad nesutampa žemės sklypo ir pastato naudojimo paskirtis pradėta aiškintis su Vilniaus rajono savivaldybe, kaip reikia spręsti šią situaciją, buvo gautas atsakymas, kad gali tekti keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį. Pradėjus ruošti prašymą Vilniaus rajono savivaldybei dėl žemės sklypo naudojimo paskirties keitimo buvo susidurta su problema, kad kaimynas neduoda sutikimo žemės sklypo naudojimo paskirties keitimui, todėl 2024 m. gruodžio mėn. buvo planuotas susitikimas Vilniaus rajono savivaldybėje konsultacijai su Vilniaus rajono vyr. architekte, tikėtasi gauti patarimą ir konsultacijas, kaip tokioje situacijoje reikia elgtis, tačiau dėl atsakingų darbuotojų atostogų ir šventinio laikotarpio susitikimas įvyko tik 2025 m. sausio 8 d. Vyr. architektė pažadėjo pasigilinti į situaciją ir pateikti galimus optimalius sprendimo būdus, tačiau iki šio prašymo rengimo dienos dar nebuvo gauta jokių pasiūlymų ar patarimų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis stengiasi tvarkyti dokumentus, domisi projekto eiga, tačiau architektės veiksmų ir Vilniaus raj. savivaldybės veiksmų pagreitinti negali.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

Inspekcija nurodo, kad ji atliko patikrinimą žemės sklype, esančiame Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjui, kaip statytojui, 2021 m. spalio 25 d. surašė savavališkos statybos aktą, kuriame konstatavo, kad statytojas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, atliko statinio – daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimą. Inspekcija atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo iki pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Inspekcija paaiškina, kad pareiškėjas atlikdamas neypatingosios kategorijos gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučio) pastato rekonstrukciją privalėjo turėti projektą ir statybos leidimą, tačiau pareiškėjas statybos valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui nepateikė teisės aktuose nurodyto statybos leidimo, suteikiančio teisę rekonstruoti daugiabutį gyvenamąjį namą.

Šalies argumentai

Inspekcijos nuomone, pareiškėjo su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai galėtų būti pagrindu pripažinti, jog siekiama įteisinti savavališką statybą, tačiau pareiškėjas prašyme prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dar vieneriems metams tik abstrakčiai motyvuoja, kad tikslinga skirti papildomą terminą, nes šiuo metu architektės vykdomai projektinės dokumentacijos rengimo ir Vilniaus rajono savivaldybės procedūroms pareiškėjas negali daryti įtakos. Inspekcija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui ir architektei jau daugiau nei metus žinoma aplinkybė dėl žemės sklypo naudojimo būdo ir pastato naudojimo paskirties nesutapimo ir ši aplinkybė teismo buvo įvertinta nagrinėjant administracinę bylą Nr. I3-9471-983/2024, tačiau pareiškėjas nepateikia jokių rašytinių įrodymų kaip siekiama išspręsti šią situaciją, kad galėtų būti įvykdytas Privalomasis nurodymas teisės aktų nustatyta tvarka įteisinant savavališką statybą ir nepagrindžia šios procedūros atlikimo terminų, o tik nurodo, kad beveik po metų įvyko susitikimas su Vilniaus rajono savivaldybės atstovais. Inspekcijos nuomone, prašydamas teismo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dar vieneriems metams, pareiškėjas prašyme nenurodo konkrečių terminų, reikalingų atlikti prašyme nurodytoms savavališkų statybų įteisinimo procedūroms, (projektinės dokumentacijos rengimo, derinimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo) t. y. pareiškėjas nepagrindžia prašomo papildomo 12 mėnesių termino suteikimo būtinumo.

Inspekcija pažymi, kad pratęsiamas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti nustatomas protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų neteisėtos statybos padarinių šalinimą, kadangi, priešingu atveju, ilgo termino nustatymas mažins statytojo (statinio naudotojo) suinteresuotumą ir pareigą kaip įmanoma greičiau pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą. Šiuo atveju Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir surašiusi Privalomąjį nurodymą už savavališką statybą, įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimas šiuo atveju negali pažeisti nei Inspekcijos teisėtų lūkesčių, nei kitų asmenų teisėtų interesų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipiasi jau ne pirmą kartą ir savavališkos statybos padariniai yra šalinami nuo 2021 m. Teismui pripažinus, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis, turėtų būti vertinama ir tai, ar pareiškėjo prašomas nustatyti Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas laikytinas protingu, pagrįstu bei užtikrinančiu savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje sprendžiamas klausimas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-211025-00117 įvykdymo termino pratęsimo.

Iš teismų informacinės sistemos nustatyta, jog 2024 m. liepos 25 d. teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I3-9471-983/2024, pareiškėjui Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2025 m. sausio 25 d. Teismas sprendime nurodė ir tarp šalių šioje byloje nėra ginčo, kad Inspekcija 2021 m. spalio 25 d. pareiškėjui surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-211025-00120, kuriame konstatavo, kad statytojas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, atliko statinio – gyvenamojo namo rekonstravimą.

Inspekcija 2021 m. spalio 25 d. pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo iki 2022 m. balandžio 25 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Inspekcija 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2022 m. liepos 25 d.

2023 m. balandžio 20 d. teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I3-1082-1161/2023, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2023 m. spalio 25 d.

2023 m. lapkričio 20 d. teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I3-12399-473/2023, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2024 m. balandžio 25 d.

2023 m. lapkričio 20 d. teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I3-12399-473/2023, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2024 m. balandžio 25 d.

Pareiškėjo pašymas dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo teisme gautas 2025 m. sausio 24 d.

2025 m. kovo 10 d. pareiškėjas teismui pateikė papildomus dokumentus.

Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirinko įteisinti savavališką statybą, todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, kokių veiksmų pareiškėjas ėmėsi, ir kokios priežastys sutrukdė įteisinti savavališkas statybas iki šiol.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą, ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1063-789/2021 ir kt.).

Administracinių teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad teismas, konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant procedūras siekiant įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo per nustatytą terminą, turi patęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o kai asmuo nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, prašymas netenkinamas (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020).

Paskutinį kartą pareiškėjai Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas 2024 m. liepos 25 d. teismo sprendimu iki 2025 m. sausio 25 d., todėl šioje byloje vertintina, kokius veiksmus pareiškėjas atliko nuo paskutiniojo termino pratęsimo.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad architektė 2024 m. liepos 8 d. laišku pateikė informaciją pareiškėjui, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2024 m. gegužės mėn. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai persiuntė prašymą sutikimui dėl neišlaikytų 3 metrų normatyvinio atstumo. Architektė 2024 m. rugsėjo 18 d. laišku pareiškėjui pateikė informaciją, kad gautas 2024 m. balandžio 29 d. Vilniaus rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo aktas. Architektė 2024 m. gruodžio 2 d. laišku informavo pareiškėją, kad gruodžio mėn. yra suplanuotas apsilankymas Vilniaus rajono savivaldybėje dėl konsultacijos su Vilniaus rajono vyr. architekte, paaiškinta, jog anksčiau buvo teiktas prašymas dėl sutikimo gavimo statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su savivaldybės patikėjimo teise valdomu valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nes pastatas stovi už savo sklypo ribos valstybinėje žemėje. Į bylą pateiktas 2025 m. vasario 6 d. architektės laiškas dėl namo rekonstrukcijos ir sklypo padalijimo, kuris susijęs su leidimo gavimu iš suinteresuotų asmenų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti įrodymai tik iš dalies patvirtina, kad pareiškėjas iki kreipimosi į teismą dienos atliko būtinus ir pakankamus aktyvius veiksmus, siekdamas įteisinti savavališką statybą. Sutiktina su Inspekcijos pozicija, kad pareiškėjui ir architektei jau daugiau nei metus yra žinoma aplinkybė dėl žemės sklypo naudojimo būdo ir pastato naudojimo paskirties nesutapimo, ši aplinkybė teismo buvo įvertinta nagrinėjant administracinę bylą Nr. I3-9471-983/2024, tačiau pareiškėjas nepateikia jokių rašytinių įrodymų kaip siekiama išspręsti šią situaciją, kad galėtų būti įvykdytas Privalomasis nurodymas ir nepagrindžia šios procedūros atlikimo terminų, t. y. pareiškėjas nepagrindžia prašomo papildomo 12 mėnesių termino suteikimo būtinumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl pernelyg ilgų terminų savavališkos statybos padariniams šalinti yra išaiškinęs, kad negali būti nustatytas nepateisinamai ilgas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti bei savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4-602/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjas pasitelkdamas architektės pagalbą siekia pašalinti kliūtis susijusias tiek su žemės naudojimo teisiniais santykiais, tiek su savavališkos statybos padariniais. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad procesai užtruko ilgiau dėl architektės ligos bei savivaldybės darbuotojų atostogų, taip pat, jog pareiškėjas periodiškai klausia architektės dėl darbų eigos.

Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, pažymi, kad pareiškėjo samdomų asmenų (architektės) nepakankamai operatyvus veikimas nėra laikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą pratęsti nustatytą terminą. Pareiškėjas turi teisę pasirinkti jam paslaugas teikiantį asmenį, todėl paaiškėjus, kad paslaugos dėl siekio pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra atliekamos maksimaliai operatyviai, pareiškėjas turi teisę ir pareigą pasirinkti atstovą, kuris jo interesus atstovautų taip, jog nebūtų vilkinamas savavališkos statybos padarinių šalinimas, arba savo interesus atstovauti pats. Vien užklausų siuntimas savo paties pasamdytam architektui nelaikytinas aktyviais veiksmais Įstatymo prasme, nes tai nėra susiję su procedūromis, kurios yra reikalingos siekiant įteisinti savavališką statybą, ir kurių trukmė nepriklauso nuo pareiškėjo. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas, nurodydamas, kad architektė ilgą laiką sirgo, nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių objektyvių įrodymų.

Pareiškėjo veiksmai, susiję su procesais savivaldybėje, galėtų būti laikomi veiksmais, nepriklausančiais nuo pareiškėjo valios, tačiau pažymėtina, kad tokie veiksmai turi būti aktyvus ir nukreipti būtent į šioje byloje aktualaus rezultato pasiekimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad jis siekia gauti kaimyno sutikimą žemės sklypo naudojimo paskirties keitimui, todėl konsultuojasi su savivaldybe ir kalbasi su kaimynu, tačiau pažymėtina, kad vien konsultavimasis su savivaldybę ir kalbėjimasis su kaimynu ilgesniu laikotarpiu nebėra laikytini aktyviais veiksmais Įstatymo prasme. Pareiškėjui išaiškintina, kad sąžiningas ir aktyvus jo veikimas, nepavykus susitarti su kaimynu, turėtų būti nukreiptas į klausimo išsprendimą teismine tvarka, t. y. kreipiantis ne į savivaldybę, o į bendrosios kompetencijos teismą, kuris nagrinėja tokio pobūdžio klausimus.

Teismas pažymi, kad pareiškėjui Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo pratęstas tiek Inspekcijos, tiek keturis kartus teismo, todėl pareiškėjui tenkanti pareiga užtikrinti kuo operatyvesnį savavališkos statybos padarinių šalinimą yra itin aktuali. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės tik iš dalies patvirtina, kad pareiškėjas siekia pašalinti savavališkos statybos padarinius, o tam tikriems procesams jis negali daryti įtakos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš jų nėra matyti, kad pareiškėjui yra reikalingas būtent jo nurodytas terminas (iki 2026 m. sausio 25 d.).

Teismo vertinimu, tenkinus tokį pareiškėjos prašymą, būtų nustatytas nepagrįstai ilgas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti ir pareiškėjas nebūtų skatinamas operatyviai įteisinti savavališką statybą, t. y., nebūtų derinami visų suinteresuotų asmenų interesai. Pareiškėjas siekdamas, kad jo prašymas būtų tenkinamas visiškai, turėjo aiškiai nurodyti, koks laikas (pareiškėjo vertinimu) yra reikalingas konkrečioms procedūroms atlikti ir imtis visų aktyvių, į siekiamą rezultatą nukreiptų savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmų.

Atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasi protingumo bei interesų derinimo principu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti iki 2025 m. rugsėjo 25 d. Taip, teisėjų kolegijos vertinimu, Pareiškėjui būtų sudaroma dar viena galimybė įteisinti savavališką statybą, kartu skatinant jo suinteresuotumą dėl egzistuojančio teisės pažeidimo pašalinimo operatyvumo.

Teismas paaiškina, kad pareiškėjui nesiėmus aktyvių veiksmų siekiant operatyviai įvykdyti Privalomąjį nurodymą, toks jo neveikimas ateityje gali lemti neigiamo teismo procesinio sprendimo priėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. P. prašymą tenkinti iš dalies.

Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 25 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-211025-00117 įvykdymo terminą iki 2025 m. rugsėjo 25 d.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėSigita FomičiovaGediminas Užubalis