- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- e2-2353-598/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02025-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Ieškovas
- Compensa TU S
- Atsakovas
- M. N.
- Advokatai
- Albina Cirulienė
dalyvaujant atsakovės atstovei advokatei Albinai Cirulienei, nedalyvaujant ieškovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group atstovui, atsakovei M. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group (toliau – Compensa) ieškinį atsakovei M. N., dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovės Compensa atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, ieškinio reikalavimą palaiko. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės M. N. 175,24 Eur žalos atlyginimo už išmokėtą draudimo išmoką, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2014-03-24 įvykio metu iš atsakovei M. N. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išsiliejo vanduo ir buvo padaryti nuostoliai žemiau esančiam draudėjos J. M. turtui butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Turtas). Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas buvo apdraudęs šį Turtą Gyventojų turto draudimu pagal su draudėja sudarytą Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. 19056/9022549), todėl jam kilo pareiga atlyginti šiuo įvykiu padarytą žalą. Ieškovas dar 2014 m. kovo mėn. dėl šio įvykio atliko žalos sureguliavimą. Kadangi minėto įvykio metu buvo apgadintos draudėjai priklausančio turto patalpų sienos bei lubos, Draudikas dėl šio įvykio išmokėjo draudėjai 267,03 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti. Draudikas, atlyginęs draudėjai padarytą žalą, kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens – atsakovės, subrogacijos tvarka su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (civilinės bylos Nr. L2-2174-217/2014). Minėtoje byloje skolininkė M. N. su draudiko reikalavimu sutiko ir nepateikė prieštaravimų dėl 2014-08-04 teismo įsakymo, tik prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis. 2014-08-04 draudikas gavo papildomą draudėjos J. M. paaiškinimą, jog dėl 2014-03-24 vykusio užpylimo buvo užpilta ir apsauginės signalizacijos įranga, kuri iškart po įvykio kurį laiką dar veikė, tačiau 2014 m. liepos pabaigoje buvo pastebėta, jog pradėjo užsidegti įvairių zonų lemputės, signalizacija neįsijungia. Draudikas atliko papildomą žalos sureguliavimą ir dėl šio įvykio papildomai išmokėjo draudėjai 175,24 Eur draudimo išmoką žalai dėl sugadintos apsauginės signalizacijos atlyginti. Draudikas, atlyginęs draudėjai padarytą žalą, įgijo teisę reikalauti išmokėtos papildomos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakovės, kaip atsakingo už žalos padarymą asmens, subrogacijos tvarka. Ieškovas 2014-10-15 kreipėsi su papildomu pretenziniu reikalavimu ir jį pagrindžiančiais dokumentais į atsakovę, tačiau ji atsakymo į pretenziją nepateikė. Todėl Ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Tai, kad žala atsirado iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto įrodo prie ieškinio pridėti priedai: draudėjos 2014-03-24 pranešimas apie turto sugadinimą, 2014-03-25 Apžiūros aktas, 2014-08-06 pranešimas apie turto sugadinimą, 2014-08-06 Apžiūros aktas, Draudėjos paaiškinimas, UAB „Rimsigna" raštas, kuriuo patvirtinama, jog apsaugos sistemos centrinis įrenginys yra užlietas vandeniu, Apgadinto turto fotonuotraukos, žalos dydį pagrindžiantys dokumentai bei kiti priedai. Vien tai, kad sugadinimas pasireiškė praėjus tam tikram laiko tarpui po įvykio, nepanaikina atsakovės atsakomybės už padarytą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė M. N. į teismo posėdį neatvyko, ją atstovauja advokatė A. Cirulienė, kurios dalyvavimas teismo posėdyje yra laikytinas tinkamu šalies dalyvavimu (CPK 246 str. 5 d.). Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nesutinka. Iki pretenzijos pareiškimo 2014-10-15 apie signalizacijos sugadinimą jai nebuvo žinoma, signalizacija galėjo sugesti kitu laiku ir dėl kitų priežasčių, kurios nesusiję su buto užliejimu. Name 2014 m. vyko renovacija, ją atliekant ir galėjo būti sugadinta buto signalizacija.
Liudytoja R. G. teismo posėdyje parodė, kad M. N. yra jos mama. Užpylimas buvo, bet tą žalą mama baigia mokėti, o čia yra papildomas reikalavimas. Kai buvo užpylimas, joms tame bute durų niekas neatidarė, todėl negalėjo įsitikinti kokia žala buvo padaryta. Aktas joks nebuvo surašytas. Tame name vyko renovacija, todėl butai buvo apipilti ir mamos buto sienos buvo apibėgę, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neturi. Jos nuomone signalizacija sugedo ne dėl mamos kaltės.
Liudytoja J. M. teismo posėdyje parodė, kad buvo apipiltas jos butas. Ji tame bute negyvena, gyvena nuomininkai. Gyventojai jai paskambino ir pranešė, kad iš viršaus bėga. Jie nuvyko į butą, padarė nuotraukas, iškvietė iš butų ūkio darbuotojus, tačiau jie į tą butą nepateko. Butas buvo apdraustas, todėl buvo iškviesti draudiko atstovai. Žalos ekspertai apžiūrėjo, atkreipė dėmesį ir į signalizaciją, tačiau ji tuo metu veikė. Po 4-5 mėnesių gavo pranešimą iš gyventojos (nuomininkės), kad neveikia signalizacija, kai nuvyko ir iškvietė meistrus, meistrai pasakė kad signalizacija oksidavosi nuo vandens. Kreipėsi tada į firmą, kuri nustatė kas sugadinta. Kai ji pasakė, kad prieš tam tikrą laiką buvo užpylimas, jie pasakė, kad tai užpylimo pasekmės. Tada ji parašė prašymą draudimo bendrovei, kuri už remontą pinigus pervedė tiems, kurie keitė signalizaciją. Namo renovacija negalėjo būti signalizacijos oksidavimosi priežastimi. Renovacijos metu per stogą vanduo nebėgo, nes tada būtų kliuvę ir kitiems gyventojams, o jos butas yra pirmame aukšte. Ji atsakovės nekvietė, kai buvo kviesti draudimo ir signalizacijos remonto firmos atstovai, nes draudimas to nereikalavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką už sugadintą daiktą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens.
Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad tarp ieškovės ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės J. M. buvo sudaryta turto draudimo sutartis (draudimo polisas Nr. 19056/9022549) laikotarpiu nuo 2014-01-09 iki 2015-01-08. 2014 m. kovo 24 d. apdraustas butas buvo užlietas iš viršaus vandeniu. Pranešime apie turto sugadinimą ir 2014-03-25 Apžiūros akte nurodyta, kad butas buvo užpiltas 2014-03-24 dėl trūkusio šalto vandens įvado bute Nr. 5. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei M. N.. Atsižvelgiant į padarytos žalos pobūdį ieškovas (draudikas) apdrausto buto savininkei J. M. išmokėjo draudimo išmoką, dėl kurios išieškojimo subrogacijos tvarka ieškovas kreipėsi 2014-08-01 į Jonavos rajono apylinkės teismą su prašymu priimti teismo įsakymą. Civilinės bylos Nr. L2-2174-217/2014 duomenimis nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu iš M. N. ieškovo Compensa naudai buvo priteista 922,00 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų ir 11,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. M. N. prieštaravimo dėl priimto teismo įsakymo nepareiškė, tik 2015 m. sausio 12 d. pateikė prašymą dėl sunkios turtinės padėties išdėstyti skolos mokėjimą dalimis. Prašymas buvo išspręstas ir patenkintas teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartimi.
Liudytojos J. M. paaiškinimu nustatyta, kad po užpylimo (2014-03-24) jos bute esanti signalizacija veikė, todėl į žalos paskaičiavimą nuostoliai nebuvo įtraukti. Praėjus keturiems mėnesiams po įvykio, 2014 m. liepos mėn. pabaigoje -rugpjūčio mėn. pradžioje, buto Nr. 2 savininkė J. M. pastebėjo, kad nustojo veikti jos bute esanti signalizacija. Ji iškvietė specialistus, kurie nustatė, kad signalizacija nustojo veikti dėl oksidacijos proceso. UAB „Rimsigna“ 2014 m. rugsėjo mėn. rašte nurodyta, kad J. M. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) UAB „Rimsigna“ atstovas apžiūrėjo ir techniškai patikrino minėto objekto signalizaciją ir nustatė, kad apsaugos sistemos centrinis įrenginys – centralė DSC PC1616 yra užlieti vandeniu. Sistema yra neveikianti dėl oksidacijos ir trumpo sujungimo kontaktuose, sistemos centrinis įrenginys yra sugedęs ir neatlieka savo funkcijos – užtikrinti būsto saugumą. Nustačius, kad signalizaciją dėl gedimo reikia keisti, buto savininkė (draudėja) raštu kreipėsi į ieškovą (draudiką), informuodama apie nustatytą gedimą, 2014-08-06 pateikė nustatytos formos pranešimą apie turto sugadinimą bei paaiškinimą. Ieškovo atstovo surašytame 2014-08-06 Apžiūros akte nurodyta, kad apžiūros metu nustatytas turto sugadinimas – patalpoje 2-1 esantis signalizacijos pultas.
Padarytos papildomos žalos dydis nustatytas signalizacijos sistemą pakeitusios įmonės UAB „Rimsigna“ PVM sąskaitos faktūros RIM Nr. 0047089 duomenimis, kurioje nurodyta signalizacijos įrangos ir darbų kaina – 805,06 Eur. Išmokos akto žalos byloje Nr. 2014/0037357 duomenimis nustatyta, kad nuostolių 805,06 Lt suma buvo sumažinta 200 Lt dydžio frančizės (besąlyginės išskaitos) suma ir paskaičiuota draudimo išmokos suma – 605,06 Lt (175,24 Eur). Ši draudimo suma 2014-10-14 mokėjimo dokumentu Nr. 1 buvo pervesta remontą atlikusiai įmonei UAB „Rimsigna“. Ieškovė 2014-10-15 išsiuntė papildomą pretenziją atsakovei dėl padarytos 605,06 Lt žalos atlyginimo.
Ieškovė prašo išmokėtą draudėjui papildomą draudimo išmoką – 605,06 Lt (175,24 Eur) subrogacijos tvarka priteisti iš atsakovės.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi.
Nagrinėjamu atveju ieškovas (draudikas) Compensa, išmokėjęs pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką dėl draudėjos J. M. turto sugadinimo, perėmė šios draudėjos teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingu už žalą asmeniu šiuo atveju ieškovas nurodo buto, kuriame įvyko avarija, savininkę M. N..
Civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartyje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonė „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-3-62/2009, konstatuota, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad žala buvo padaryta dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykusio šalto vandens įrenginių gedimo. Tarp šalių nėra ginčo dėl paties įvykio fakto, atsakovė M. N. pripažįsta, kad avarija įvyko būtent jos bute, tai patvirtina ir teismo įsakymu Nr. L2-2174-217/2014 priteistos dalies žalos atlyginimo faktas, kurio atsakovė neginčijo. Atsakovė nesutinka, kad ji turi atlyginti papildomai žalą, kuri buvo nustatyta praėjus keturiems mėnesiams po įvykio, nes nukentėjusio asmens buto signalizacija galėjo sugesti ir dėl kitų priežasčių, kaip pavyzdžiui name vykusių renovacijos darbų.
Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas nagrinėjamu atveju privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Kaip jau buvo minėta, atsakovė neginčijo to fakto, kad J. M. priklausantis butas buvo užpiltas iš atsakovės priklausančio buto, todėl darytina išvada, kad byloje yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl priežastinio ryšio tarp draudėjos patirtų nuostolių ir neteisėtų veiksmų. Kaip minėta, atsakovė nesutinka, kad draudėjos signalizacija sugedo dėl buto užpylimo, nes žala buvo nustatyta vėliau ir ji galėjo atsirasti ir dėl kitų pašalinių veiksmų, kaip pavyzdžiui dėl name vykusios renovacijos. Šiuo atveju atsakovės argumentai yra visiškai neįrodyti. Byloje nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad daugiabutyje name, kuriame gyvena atsakovė ir draudėja, vyko renovacijos darbai, bei kad renovacijos metu buvo lietaus užlietos patalpos. Liudytoja J. M. teismo posėdyje parodė, kad dėl renovacijos darbų name esantys butai nebuvo užlieti, be to jos butas, kuriam buvo padaryta žala, yra pirmame aukšte, ir lietaus vanduo galėtų į butą patekti tik avariniu atveju. UAB „Rimsigna“ 2014 m. rugsėjo mėn. rašte yra aiškiai nurodyta, kad J. M. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos sistemos centrinis įrenginys – centralė DSC PC1616 yra užlieti vandeniu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad laikotarpyje nuo užpylimo (2014-03-24) iki papildomos žalos nustatymo (2014 m. liepos mėn. pabaigos) name būtų įvykusi kita avarija, kuri galėtų būti signalizacijos gedimo šaltinis.
Įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), o taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Šiuo atveju atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad draudėjos turto gedimo šaltinis buvo kitas.
Dėl padarytos žalos dydžio ginčo šioje byloje nebuvo, be to savo reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas (ieškovas) šiuo atveju įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi, kuri yra 605,06 Lt (175,24 Eur), ir kurios išmokėjimą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.
Įvertinus visą byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir argumentus, liudytojos parodymus, teismas konstatuoja, kad atsakovė privalo atsakyti už nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą užpylus butą, esantį Jonavoje, Kosmonautų g. 44-2, t. y. šiuo atveju yra nustatytos visos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos. Iš atsakovės ieškovui priteistina papildoma 175,24 Eur dydžio žala.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatytas metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Iš atsakovės ieškovo naudai taip pat yra priteistinos įstatymo nustatytos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos (175,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-08-21 iki sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 12,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės nurodyti 3,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio civilinėje byloje Nr. eL2-2227-722/2015, kurioje buvo priimtas teismo įsakymas atsakovės atžvilgiu, šiuo atveju negali būti įskaityti į ieškovės sumokėtą žyminį mokestį, nes minėtoje byloje teismo įsakymas buvo panaikintas 2015-08-24 nutartimi CPK 439 str. 6 d. nurodytu pagrindu, t. y. kreditoriaus pareiškimas pripažintas nepaduotu per įstatymo nustatytą terminą kreditoriui nepareiškus ieškinio. Ta pačia teismo nutartimi ieškovui buvo išaiškinta, kad tokiu atveju sumokėtas žyminis mokestis yra negrąžinamas (CPK 434 str. 3 d.), todėl ir įskaitytas kitoje byloje jis negali būti.
Teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (LR CPK 284 str. 1 d.). VSDFV duomenimis yra nustatyta, kad atsakovės M. N. vienintelės pajamos yra 178,79 Eur dydžio invalidumo (netekto darbingumo) pensija. Atsakovės atstovė teismui pateikė VšĮ Jonavos PSPC pažymą, iš kurios matyti, kad atsakovė serga lėtinėmis ligomis: pirminė hipertenzija su širdies pakenkimu, išeminė širdies liga, stabili krūtinės angina II laipsnio, antroventrikulinė blokada, epilepsija, cukrinis diabetas II tipo su polinauropatija, būklė po išeminio insulto (2013-04-06). Atsakovei gaunant minimalias pajamas, tenka dalį šio užmokesčio skirti medikamentams (vaistams) įsigyti bei išlaikyti gyvenamąjį būstą, todėl akivaizdu, kad įvykdyti teismo sprendimą visa apimtimi vienu metu atsakovė neturi galimybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės turtinę padėtį, teismo sprendimo vykdymas yra išdėstomas per 12 (dvylika) mėnesių, atsakovei M. N. mokant ieškovės naudai kas mėnesį taip: pirmą mėnesį – 12,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitus vienuolika mėnesių – po 15,93 Eur (paskutinį mėnesį – 15,94 Eur) skolos, iš viso 187,24 Eur (su bylinėjimosi išlaidomis), pradedant skaičiuoti terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Skolos sumos mokėjimo tvarka išdėstyta atsižvelgiant į CK 6.54 str. nustatytą įmokų paskirstymo eiliškumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės M. N. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, reg. Nr. KRS 0000006691, veikiančios per Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, kodas 302495752, buveinė: Vilnius, Ukmergės g. 280, naudai 175,24 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 24 euro centus) nuostolių atlyginimui, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12,00 Eur (dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo vykdymą išdėstyti per 12 (dvylika) mėnesių, atsakovei M. N. sumokant ieškovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, veikiančios per Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, naudai taip: pirmą mėnesį – 12,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitus vienuolika mėnesių – po 15,93 Eur (paskutinį mėnesį – 15,94 Eur), kartu mokant 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant skaičiuoti mokėjimo terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.