Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-639-159/2010

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2010 m. gruodžio 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovui F. M., jo atstovams A. M. ir advokatui R. L., atsakovui A. U., jo atstovui advokatui L. S., trečiojo asmens atstovei R. S., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo F. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-96-714/2009 pagal ieškovo F. M. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. U. dėl 18 558,50 Lt materialinės žalos atlyginimo ir dėl pažeistos teisės gynimo; pagal atsakovo A. U. priešieškinį ieškovui F. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys P. Š., I. Š., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas, UAB „Apskrities matininkas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovas F. M. 2010-01-13 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-15 sprendimo dalis, kuriomis atsisakyta tenkinti ieškovo F. M. ieškinio reikalavimus dėl pažeistų teisių gynimo, dėl žalos atlyginimo ir dėl iš ieškovo valstybės naudai priteistų 92,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimus, jam iš atsakovo A. U. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-15 sprendimo dalimis, mano, kad jos neteisėtos, nemotyvuotos ir nepagrįstos dėl netinkamai įvertintų įrodymų byloje.

Teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl teisės suderinti ir įregistruoti UAB „Apskrities matininkas“ parengtą 2008-02-08 žemės sklypo planą be atsakovo sutikimo, nes planas prieš kreipiantis į teismą nebuvo suderintas ir patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje. Apeliantas F. M. nesutinka su tokia teismo išvada, nes teismui su ieškiniu pateiktas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-04-29 raštas Nr. R2-324-(2.4), juo Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius ieškovui paaiškino, kad teisme vyksta ginčas dėl sklypo ribų, todėl ir atsisakė derinti sklypo kadastrinius matavimus. Kadastriniai matavimai bus suderinti tik po to, kai bus priimtas teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas minėto rašytinio įrodymo, įrodančio valstybės institucijos nusišalinimą nuo plano derinimo, nevertino ir sprendime nepasisakė. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus, nustatančius kad teismas turi nurodyti, kuriuos įrodymus vertina, o kuriuos atmeta. Teismas turėjo ginčą išnagrinėti iš esmės, neatmesti reikalavimą vien tik formaliais pagrindais.

Nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad teismas negali leisti ieškovui suderinti įregistruoti UAB „Apskrities matininkas“ parengtą 2008-02-08 žemės sklypo planą be atsakovo sutikimo, nes ieškovo pateiktame plane yra ribos paklaida tarp ieškovo F. M. ir I. Š. žemės sklypų. Nors byloje dalyvavo kompetentingi specialistai, teismas nesiaiškino, ar paklaida yra galima, ar įregistruojant ieškovo kadastrinių matavimų planą, nebus pažeistos kitų sklypų savininkų, besiribojančių su ieškovo žemės sklypu, teisės ir teisėti interesai. Nors teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomus įrodymus, tačiau iš įrodymų pateikiamų prie apeliacinio skundo, yra akivaizdu, kad trečiajam asmeniui I. Š. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Išeitų, kad I. Š. žemės sklypo ribos, fiksuojant kadastrinius matavimus gali kisti, atsižvelgus į ieškovo įregistruotą planą. Minima teismo išvada nebuvo pagrindas atmesti ieškovo reikalavimą suderinti ir įregistruoti žemės sklypo planą be atsakovo sutikimo.

Nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad teismas negali leisti ieškovui suderinti ir įregistruoti UAB „Apskrities matininkas“ parengtą 2008-02-08 žemės sklypo planą be atsakovo sutikimo, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas neteisėtais veiksmais pakeitė savo žemės sklypo ribas natūroje, sunaikino arba perkėlė riboženklius ar kitokiu būdu pakeitė savo žemės sklypo dislokaciją vietovėje. Nors Klaipėdos apskrities viršininko administracija panaikino 2005-06-14 parengtą miško sklypo ribų nustatymo aktą, tačiau šis dokumentas parodo priešingas aplinkybes. Teismas galėjo ir privalėjo įvertinti M. J. 2000-08-22 parengtą abrisą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos jo nepanaikino, abrisas yra galiojantis. Minimas abrisas atitinka įregistruotą ieškovo preliminarų planą Nekilnojamojo turto registre (žemės sklypo kraštinių ilgiai, posūkiai kampuose, kurie ribojasi su atsakovo žemės sklypu taškuose 3-4-5-6-7-8), tiek pagal naujai paruoštą planą, tiek pagal pateiktus Žemėtvarkos skyriaus ir VĮ Registrų centro pateiktus brėžinius. Teismas dėl riboženklių sunaikinimo ir perstatymo nesirėmė bylos metu atlikta vietos apžiūra, nes ne tik ieškovas parodė savo riboženklius, bet ieškovo teiginius patvirtino dalyvavę kompetentingi specialistai (t. 2, b. l. 168–172).

Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą, didelį dėmesį skyrė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2006-03-06 raštui Nr. 3B-(9.5)-U-143-210, remiantis juo Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2006-03-31 raštu Nr. Gl-198-(3.3-3.6) pripažino 2006-06-14 aktą negaliojančiu. Su tokia teismo sprendime padaryta išvada apeliantas nesutinka, nes ji prieštarauja kitoms anksčiau nurodytoms aplinkybėms. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atliko tyrimą pagal atsakovo suformuluotus teiginius. Teismas turėjo ir privalėjo analizuoti, kodėl anksčiau atkurtos ribos buvo panaikintos. Minimo rašto teiginius paneigė atsakovas, teismui pateikęs savo parengtą planą, juo siekė nustatyti ribas. Atsakovo pateiktame plane nebėra tų ribų ir posūkio taškų, kurie fiksuoti preliminariame plane, įregistruotame VĮ Registrų centre. Tai suponuoja išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teiginiai neturi jokios teisinės reikšmės ir jie negali būti vertinami, nes tokias aplinkybes paneigia rašytinė medžiaga ir liudytojų parodymai.

Taisyklių 25 punktas nustato, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo galiotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Gretimų žemės sklypų savininkas E. D. yra miręs, ieškovo pateiktame plane šalia jo pavardės yra nežinomo asmens parašas, todėl nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju gretimo žemės sklypo savininko parašo nereikėjo.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialistų parodymais, kad atliekant tiksliuosius kadastrinius matavimus galima paklaida iki leistinos ribos, tačiau šiuo atveju ji nėra tiksliai apskaičiuota, sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad įregistruojant ieškovo pateiktą planą, būtų įtvirtintas ir mirusio asmens parašas, ir ribos paklaida tarp F. M. ir I. Š. žemės sklypų, todėl teismas negalėjo pripažinti ieškovui teisės derinti ir registruoti viešame registre žemės sklypo plano, nes tokios teismo pripažintos teisės pagrindu įregistruotas dokumentas neturėtų kelti jokių abejonių dėl to dokumento teisingumo ir teisėtumo, kad ruošiant tą dokumentą, renkant duomenis, buvo laikytasi įstatyme ir įstatymo įgyvendinamuosiuose aktuose procedūrų reikalavimų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl žemės sklypo įregistravimo, ieškovo žemės sklypo ribos persidengtų su gretimų žemės sklypų ribomis. Tokį faktą patvirtina Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pateiktas civilinėje byloje suvestinis žemės sklypų planas.

Atsakovo A. U. manymu, ieškovas byloje neįrodė aplinkybių, sudarančių jo ieškinio pagrindą – atsakovo neteisėtų veiksmų, kad atsakovas iškirto mišką ieškovui priklausančio sklypo ribose. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos pateiktomis išvadomis, kadangi ieškovas jas paneigiančių įrodymų nepateikė. Atsakovas pateikė teismui savo žemės sklypo planą, kuris parengtas pagal sklypo savininko parodytus riboženklius ir skirtas teisminiam ginčui spręsti. Plane plynas miško kirtimas pažymėtas atsakovo sklypo ribose. Apžiūrint miško kirtimą liudytojas G. S. parodė, kad buvo matuojama pagal A. U. parodytus riboženklius, naudojant aparatūrą. Vietos apžiūros metu taip pat nustatyta, kad specialiais ženklais miške pažymėti kirtavietės taškai sutampa su atsakovo nurodytomis žemės sklypo ribomis. Liudytojai V. P., buvęs F. M. sklypo savininkas, K. S. M., gyvenantis toje vietovėje, parodė ribą tarp ieškovo F. M. ir atsakovo A. U., pagal kurią kirtimas atliktas atsakovo žemės sklype (t. 2, b. l. 100–103).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, teisingai sprendime nurodė, kad atsakovas A. U. pagal 1998-09-15 privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį iš O. K. nusipirko 7,17 ha dydžio, ieškovas F. M. pagal 2003-05-28 sutartį iš V. P. nusipirko 13,81 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 3 (1), b. l. 25, 51). 1998-09-25 ir 2003-06-06 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos šalių daiktinės teisės į įsigytus miško žemės sklypus, Nekilnojamojo turto registre taip pat buvo įregistruoti miško žemės sklypų planai, iš jų matyti, kad ieškovo ir atsakovo miško sklypai ribojasi (t. 3 (1), b. l. 15, 26–30, 51, 53–55).

Bylą nagrinėjęs teismas teisingai sprendime konstatavo, kad tiek ieškovas F. M., tiek atsakovas A. U. minimus miško žemės sklypus nusipirko pagal preliminarius matavimus, nes ikiteisminio tyrimo byloje yra užfiksuoti M. J., projekto autorės, parodymai, kad 1994–1995 metais atkuriant O. K. nuosavybės teises į miško sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, M. J. sklypą atmatavo O. K. parodžius sklypo ribas, buvusias prieš nacionalizaciją – 1940 metais dėl archyvuose neišlikusių dokumentų ar planų. Buvo atmatuota 20 ilgio juosta, įkalti riboženkliai, todėl galėjo būti netikslumų; kad pagal tokius M. J. atliktus matavimus O. K. buvo suformuotas 7,17 ha dydžio miško sklypo planas, suderintas su rajono žemėtvarkos vedėju ir vyriausiuoju geodezininku ir kad toks minimas planas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 1998-09-15 A. U. iš O. K. nusipirko miško sklypą – 7,17 ha, iš jo 7,15 ha miško ir 0,02 ha kanalo, miško žemės sklypo geodeziniai matavimai atlikti nebuvo, nes geodeziniai matavimai turėjo būti derinami su projekto autore. 2000 metais V. P. buvo atmatuotas miško žemės sklypas, nes jam priklausanti žemė buvo perkelta iš kito rajono neatlygintinai. V. P. su visais matavimais sutiko. A. U. žemės sklypas buvo paženklintas, buvo pastatyti 2, 3, 4 riboženkliai, skiriantys nuo laisvo miško sklypo. F. M. perkant miško žemės sklypą iš V. P. taip pat privalėjo būti paruoštas geodezinis planas, kuris būtų tiksliausias ir patikimiausias. Taip pat buvo užfiksuoti buvusių miško žemės sklypų savininkų V. P. parodymai, kad 2001 metais V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 13,81 ha mišką, esantį (duomenys neskelbtini); kad jam buvo atmatuotas 13,81 ha dydžio miško žemės sklypas ir sukalti riboženkliai, paruoštas planas ir kiti dokumentai. Šalia jam atmatuoto miško sklypo, mišką jau buvo nusipirkęs A. U. Jau tuomet buvo iškirsta ribinė linija, skirianti jam priklausantį sklypą nuo A. U. miško žemės sklypo. Parduodant miško žemės sklypą, F. M. buvo parodytos V. P. priklausančio miško sklypo ribos ir riboženkliai, nes pagal ribas buvo iškirstos proskynos. F. M. 2003 metais pardavė 13,81 ha dydžio miško žemės sklypą pagal dokumentus, tačiau realiai parduodamas miško žemės sklypas nebuvo išmatuotas. F. M. jam jokių pretenzijų nereiškė. Buvusios miško žemės sklypų savininkės O. K. parodymai, kad M. J. jai matuojant miško žemės sklypą, sklypo ribos buvo nustatinėjamos pagal jos brolio J. Š. parodymus ir buvo pažymėta sklypo riba, skirianti nuo gretimo sklypo. Atmatuotas miško plotas atitiko natūroje ir sudarytą planą. Parduodant miško žemės sklypą A. U. buvo parodytos sklypo ribos, jis neturėjo pretenzijų dėl ribų, nes šalia esančių sklypų savininkams sklypai dar nebuvo atmatuoti ir riboženklių nesimatė (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 68-1-0-1335-04, b. l. 55–57, 58–59, 66–68).

Iš ikiteisminio tyrimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2004-11-17 A. U., įtardamas F. M., kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos rajono Policijos komisariatą dėl 2004-11-14 jam priklausančioje miško žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje – 4 aruose – išpjautų 400 metrų linijoje 22 medžių ir dėl jam 711, 70 Lt dydžio padarytos turtinės žalos (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 68-1-0-1335-04, b. l. 4).

Iš ikiteisminio tyrimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2004-11-23 F. M. kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos rajono Policijos komisariatą ir pranešė, kad 2004-11-23, apie 1 val., pastebėjo, jog A. U. pasamdyti darbininkai kerta jam priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini) 2003 metais sausio mėnesį A. U. buvo iškirtęs jam priklausančio miško apie 30 kub. m, tačiau tuomet pareiškimo nerašė. Jam priklauso miško žemės sklypas pagal 2000-09-28 Nekilnojamo turto registre įregistruotą miško žemės sklypo plane Nr. 520 suformuotas sklypo ribas, tačiau A. U. savo nuožiūra įkasė riboženklius, todėl nebeatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto miško žemės sklypo plano (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 68-1-0-00426-06, b. l. 6).

Iš ikiteisminio tyrimo byloje esančio 2004-12-16 sklypo ribų fakto nustatymo akto ir priedų prie minimo akto matyti, kad komisija, susidedanti iš VĮ VŽĮ Klaipėdos filialo grupės vadovo R. N., informatiko B. M. ir Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. žemėtvarkininko P. J., dalyvaujant miško sklypų savininkams F. M. ir A. U., patikrino natūroje ginčijamą tarp miško sklypų Nr. 2-1 ir Nr. 520, esančių (duomenys neskelbtini), ribą tarp riboženklių Nr. 4, 5, 6 ir nustatė, kad natūroje rasti riboženkliai neatitinka sklypo Nr. 2-1, paženklinto 1998-05-08, ribų. Neatitikimas tarp anksčiau paženklintos sklypo ribos posūkio taškų Nr. 4, 5, 6, rastas tikrinimo natūroje, parodytas schemoje. Iš jos matyti, kad natūroje užfiksuotas mažesnis – 12,08 ha dydžio – ieškovui F. M. priklausantis miško žemės sklypas Nr. 520 už Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 13, 81 ha dydžio miško žemės sklypą Nr. 520; ir kad natūroje miško žemės sklypas Nr. 520 yra 1,23 ha mažesnis už abrise nurodytą 13,81 ha plotą (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 68-1-0-00426-06, b. l, 72).

Iš ikiteisminio tyrimo byloje esančių 2005-04-29 akto ir ribos, tarp F. M. ir A. U. miško žemės sklypų paženklinimo pagal abrisą schemos matyti, kad ieškovo F. M. parodyto sklypo plotą sudaro 12,08 ha, atsakovo A. U. parodyta jam priklausančio miško žemės sklypo riba yra F. M. miško žemės sklype pagal abrisą ir kad iškirstas 0,52 ha plote miškas paženklinus pagal abrisą yra F. M. priklausančiame miško žemės sklype (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 68-1-0-00426-06, b. l. 77–78).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2006-03-06 raštu išnagrinėjusi atsakovo A. U. skundą padarė išvadą, kad miško sklypų ribos pagal 2005-06-14 ribų atkūrimo atkūrimo abrise nurodyti miško sklypų linijų ilgiai bei miško sklypų ribų posūkio taškų skaičius nesutampa su nurodytais O. K. bei V. P. parengtuose nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose (t. 1 (3), b. l. 83–85).

Esant tokiems ikiteisminio tyrimo bylose duomenims ir nustatytiems faktams teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad ginčas tarp gretimų miško žemės sklypų savininkų kilo dėl A. U. 2004-11-17 ir dėl 2004-11-23 F. M. Klaipėdos rajono policijos komisariatui pateiktų pareiškimų dėl F. M. 2004-11-14 A. U. priklausančioje miško žemės sklypo dalyje – 4 aruose – išpjautų 400 metrų linijoje 22 medžių, dėl jam 7 11, 70 Lt dydžio padarytos turtinės žalos; dėl 2004-11-23 F. M. pastebėto jam priklausančio miško kirtimo ir dėl F. M. padarytos 18 556,50 Lt turtinės žalos, atsakovui A. U. neteisėtai iškirtus iš viso 297 medžius 0,85 ha miško plote (t. 3 (1), b. l. 4–5), šalims nesutarant dėl 1, 23 ha miško žemės sklypo priklausomybėms vienai ar kitai šaliai prie vakarinės miško žemės sklypų ribos, ties riboženkliais Nr. 4, 5, 6 ir dėl toje dalyje iškirsto 0, 52 ha miško, atsakovui A. U. nepripažįstant F. M. ieškinio reikalavimo dėl 18 556,50 Lt turtinės žalos padarymo, iškirtus ieškovui priklausančiame miško žemės sklype 297 medžius ir įrodinėjant 0, 52 ha ploto miško iškirtimą pagal sudarytą miškotvarkos projektą 1999–2008 metams kirtimams jam priklausančiame miško žemės sklype vykdyti ir 2004-11-17 jam išduotu leidimu 1,1 ha miško plote vykdyti plyną kirtimą 198 kub. m pagal sudarytą miško kirtimo biržių brėžinį.

Pirmosios instancijos teismas sprendime atmetęs F. M. ieškinio reikalavimą dėl 18 556,50 Lt turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo A. U. rėmėsi į bylą pateiktu miškotvarkos projektu 1999–2008 metams kirtimams atsakovo A. U. priklausančiame miško žemės sklype vykdyti ir 2004-11-17 jam išduotu leidimu 1,1 ha miško plote vykdyti plyną kirtimą 198 kub. m pagal sudarytą miško kirtimo biržių brėžinį ir Aplinkos ministerijos prie Klaipėdos regiono apsaugos atstovo patikrinimu, kad atsakovas A. U. kirsdamas mišką pažeidimų nepadarė (t. 1 (3), b. l. 31–35, 69).

Ieškovas F. M. prašė teismo pripažinti jam teisę suderinti ir įregistruoti UAB „Apskrities matininkas“ 2008-02-08 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą be atsakovo A. U. sutikimo. Tokį ieškinio reikalavimą F. M. grindė tuo, kad pagal 2003-05-28 pirkimo–pardavimo sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą iš V. P. nusipirko 13,81 ha bendro ploto miško žemės sklypą pagal preliminarius matavimus. 2003-06-06 VĮ Registrų centre Klaipėdos filialo Gargždų skyriuje įregistravo pirkimo–pardavimo sutartį ir žemės sklypo planą. UAB „Apskrities matininkas“ atliko tikslius kadastrinius matavimus, pažymėjo riboženklius ir žemės sklypo ribų posūkio taškus ir parengė žemės sklypo plano projektą, suformavo žemės sklypo planą ir jo kadastrinių matavimų bylą. Projekte pažymėtos žemės sklypo ribos faktiškai atitinka 2000-08-22 Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo projekto autorės M. J. ribų nustatymo abrisą ir to paties instituto 2000 metais rugsėjo mėnesį parengtą ir 2003-05-27 įregistruotą žemės sklypo planą. 2008-01-28 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymų aktą pasirašė gretimų žemės sklypų savininkai: P. Š., I. Š. ir E. D., atsakovas A. U. atsisakė atvykti ir suderinti minimą žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymų aktą. Žemės sklypo suformavimas ir atlikti kadastriniai matavimai neprieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymui ir Nekilnojamo turto kadastro nuostatus. Atsakovo A. U. atsisakymas suderinti planą yra nepagrįstas, pažeidžia ieškovo F. M. teises ir teisėtus interesus (t. 1, b. 4–5).

Iš trečiojo asmens VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad V. P. nuosavybės teisės į 13,81 ha miško sklypą, iš jų į 13, 60 ha miško, 0,10 ha vandenų ir į 0,11 ha pelkės plotus buvo atkurta pagal 2000-08-22 projekto autorės M. J. savininko V. P. sklypo Nr. 520-2 ribų nustatymo abrisą; kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjo – Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo projekto vadovės M. J. parengtas V. P. sklypo Nr. 520-2, esančio (duomenys neskelbtini); kad minimas žemės sklypo Nr. 520 planas buvo įregistruotas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filiale, vyresniajai inžinierei žemėtvarkininkei patvirtinus; kad žemės sklypo ribos atitinka patvirtintą kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą; kad pagal 2003-05-28 pirkimo–pardavimo, perdavimo–priėmimo aktą ieškovas F. M. 2003-06-06 Nekilnojamojo turto registre įregistravo tą patį žemės sklypo Nr. 520 planą ir kad ieškovo F. M. teigimu, UAB „Apskrities matininkas“ paruoštame žemės sklypo projekte pažymėtos ribos iš esmės faktiškai atitinka 2000-08-22 Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo projekto autorės M. J. ribų nustatymo abrisą ir to paties instituto 2000 metais rugsėjo mėnesį parengtą ir 2003-05-27 įregistruotą žemės sklypo planą (t. 1, b. l. 150, 195–196, 140, 145, 51–52, 55, 53, 131).

Palyginusi ir įvertinusi abrisą, 2003-06-06 Nekilnojamo turto registre įregistruotą ir UAB „Apskrities matininkas“ paruoštą ieškovui F. M. priklausančio žemės sklypo Nr. 520 planą, teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad pagal UAB „Apskrities matininkas“ atliktus tikslius kadastrinius matavimus žemės sklypo Nr. 520 plotas padidėjo nuo 13,81 ha iki 130976 kv. m, t. y. tiksliau išmatuotos sklypo ribos ir užfiksuota: vietoje 230 m – 231,10 m, vietoje 500 m – 493, 65 m, vietoje 320 m – 309, 88 m, vietoje 100 m – 100,52 m abrise tarp ribos taškų 4, 5–40–50 , plane tai atitiktų taškus 6 ir 7 – 40,61 m; abrise – tarp taškų 5, 6 – 322, 20 m, plane – 327, 12, abrise tarp taškų 6, 7 – 6, 40 m ; plane 6, 80 m ir abrise tarp taškų 7, 8 – 104 m, plane tarp taškų 4, 3 – 102, 48 m, ir plane tarp taškų 3,2 – 6,26 m. Tokiu būdu išeitų, kad ieškovas F. M. turi teisinį interesą patikslinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jam priklausančio žemės sklypo Nr. 520 planą pagal UAB „Apskrities matininkas“ atliktus tikslius kadastrinius matavimus (t. 1, b. l. 15, 131, 140).

Apeliantas F. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad teismas negali pripažinti ieškovui teisės suderinti ir įregistruoti UAB „Apskrities matininkas“ 2008-02-08 žemės sklypo plano be atsakovo A. U. sutikimo: nes 1) žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymų akte yra E. D. parašas, E. D. (duomenys neskelbtini) buvo miręs; 2) paruoštame žemės sklypo plane yra ribos paklaida tarp F. M. ir I. Š. žemės sklypų; 3) pagal tokį žemės sklypo planą daugiau nei 1 ha sumažėtų atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas; 4) byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas neteisėtais veiksmais natūroje pakeitė savo žemės sklypo ribas, sunaikino arba perkėlė riboženklius ar kitokiu būdu pakeitė savo žemės sklypo dislokaciją vietovėje; 5) teismas nesirėmė bylos metu atlikta vietos apžiūra ir ieškovo parodytais savo žemės sklypo riboženkliais; 6) teismas nesirėmė liudytojų B. M., P. J. ir R. N. parodymais, patvirtinusiais ieškovo nuosavybės teisių pažeidimą ir riboženklių perkėlimą į ieškovui priklausantį žemės sklypą; 7) neįvertino, kad UAB „Apskrities matininkas“ parengtas žemės sklypo planas 2008-03-31 buvo pateiktas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, buvo atlikta išankstinė patikra ir inžinierė operatorė R. J. uždėjo spaudą „Patikrinta“:

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad teismo pripažintinos ieškovui F. M. teisės be A. U. sutikimo derinti ir įregistruoti UAB „Apskrities matininkas“ 2008-02-08 paruoštą žemės sklypo planą neturi kelti jokių abejonių dėl tokių paruoštų įregistruotinų dokumentų Nekilnojamojo turto registre, todėl bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai tikrino, ar ieškovo F. M. į bylą pateikta UAB „Apskrities matininkas“ žemės sklypo kadastrinių matavimų byla paruošta vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (t. 1, b. l. 7–24).

Statinių ir kitų nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais, kurių atlikimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnis). Nutartyje minėta, kad F. M. turi teisinį interesą patikslinti jam priklausančio miško žemės sklypo Nr. 520 kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Pagal Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau tekste Taisyklės) 25 punktą žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Dalyvauti paženklinant ribas asmenys kviečiami įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos juos išsiunčiant registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo susitarime numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo kviestinis asmuo gali informuoti apie savo neatvykimą likus 2 dienoms iki darbų pradžios. Paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas pagal šių Taisyklių 2 priedą. Aktą pasirašo kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktą suderina žemėtvarkos skyriaus vedėjas, nurodydamas, kad žemės sklypo ribos paženklintos pagal teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 27; 29.7; 29.8.14 punktai). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad gretimo žemės sklypo savininkui A. U. apskritai nebuvo pranešta, kad 2008-01-28 bus nustatomos F. M. priklausančio žemės klypo ribos, nes A. U. registruotu laišku 2008-02-11 išsiųstas pranešimas jau po įvykusio žemės sklypo ribų vietovėje pažymėjimo (t. 1, b. l. 21–22).

UAB „Apskrities matininkas“ inžinieriaus A. T. 2008-01-28 surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto gretimo žemės sklypo savininkas A. U. nepasirašė, minimame akte nurodyta, kad pasirašė ir gretimo žemės sklypo savininkas E. D., nors (duomenys neskelbtini) E. D. mirė, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2008-01-28 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto nepatvirtino (t. 1, b. l. 8, 65, Taisyklių 29.8.14 punktas).

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu atmetė F. M. ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo jam teisės suderinti ir įregistruoti UAB „Apskrities matininkas“ 2008-02-08 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą be atsakovo A. U. sutikimo. Nesutinka su apelianto F. M. apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais dėl bylą nagrinėjusio teismo sprendime padarytų išvadų, remiantis kuriomis nebuvo patenkintas minimas F. M. ieškinio reikalavimas, nes tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui ir nepažeidus Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei tik tuomet gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinio reikalavimą dėl F. M. 18 556,50 Lt padarytos turtinės žalos atsakovui A. U. neteisėtai iškirtus iš viso 297 medžius ieškovui priklausančiame 0, 52 ha miško plote, sprendime nurodė, kad atsakovas ieškovo nurodytu laikotarpiu, t. y. 2004 m. lapkričio mėnesį, vykdė medžių kirtimą pagal sudarytą miškotvarkos projektą 1999–2008 metams kirtimams jam priklausančiame žemės sklype vykdyti (t. 1 (3), b. l. 31–35); kad jam pagal tokį projektą 2004-11-17 buvo išduotas leidimas kirsti mišką – plyną kirtimą 1,1 ha plote 198 ktm (t. 1 (3), b. l. 69) pagal sudarytą miško kirtimo biržių brėžinį toje pusėje, kuri ribojasi su ieškovo miško sklypu (t. 1 (3), b. l. 70) ir kad Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos atstovas atlikęs patikrinimą, kaip yra vykdomas kirtimas, atsakovo padarytų pažeidimų nenustatė (administracinė byla, b. l. 13).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovas F. M. iš esmės naujų įrodymų, patvirtinančių atsakovo A. U. kaltę dėl 18 556,50 Lt turtinės žalos padarymo neteisėtai iškirtus iš viso 297 medžius ieškovui priklausančiame 0, 52 ha miško plote, nepateikė, nes pirmosios instancijos teismas tokią išvadą sprendime padarė remdamasis vietos apžiūra ir vietos apžiūros protokole užfiksuotais faktais, kad miškas buvo iškirstas atsakovo žemės sklype; taip pat remdamasis vietos apžiūros metu liudytojų V. P., buvusio F. M. sklypo savininko, ir liudytojo K. S. M., gyvenančio toje vietovėje, parodyta riba tarp ieškovo F. M. ir atsakovo A. U. miško žemės sklypų, pagal kurią kirtimas atliktas atsakovo žemės sklype, taip pat patikrinęs atsakovo A. U. parodymus, kad aplink jam priklausantį miško žemės sklypą yra proskynos, skiriančios ribas, ir kad miškas neiškirstas už proskynų. Dalyvavęs vietos apžiūroje ieškovas F. M. pasirašytinai sutiko su vietos apžiūros protokolu ir pastabų neturėjo (CPK 210 straipsnis, t, 4 (2) b. l. 170–172).

Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas).

Nustatyta, kad pagal 2010-09-22 ir 2010-11-10 pinigų priėmimo kvitus Nr. 550421, Nr. 550429 atsakovas A. U. sumokėjo advokatui L. S. iš viso 1 400 Lt už dokumento surašymą ir atstovavimą (t. 2, b. l. 117–118). Advokatas L. S. surašė atsakovui A. U. atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 100–103), atstovavo jo interesams apeliacinės instancijos teisme. Atmetus ieškovo F. M. apeliacinį skundą iš jo atsakovui A. U. priteistina 1 400 Lt jo patirtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, nes priteistina 1 400 Lt išlaidų suma patirta už advokato suteiktą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 ir 8.18 punktų (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo F. M. atsakovui A. U. 1 400 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.