Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (10 nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 213 straipsnio 2 dalį ir nubaustas galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams ir paskirti įpareigojimai. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. T. apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendis buvo pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio taikymo ir nustatyta, kad V. Ž. jam paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę atliks pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi nuteistojo kasacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu V. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. birželio 21 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, (duomenys neskelbtini), susitarė dėl kompiuterinės technikos – nešiojamųjų kompiuterių: NK Dell XPS 14, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 Lt vertės, ALIENWARE M14X, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 4 000 Lt vertės, NK Dell XPS 14, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 3700 Lt vertės, NK ALIENWARE M18X, 10 000 Lt vertės, pirkimo ir pasirašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. K. (J. K.) akivaizdoje savo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie nenustatytos Šveicarijos banko „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės sąskaitos bei apmokėjimą už prekes – kompiuterinę įrangą, taip suklaidindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pinigus už kompiuterinę įrangą pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, atsiėmė kompiuterinę įrangą, nors iš tikro pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą nepervedė. Taip piktnaudžiaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo 22 700 Lt bendros vertės minėtą kompiuterinę techniką, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 11 700 Lt turtinę žalą, nes 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą 11 000 Lt (3185,82 Eur).V. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013 m. liepos mėnesį, tiksli data nenustatyta, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu, nurodydamas, kad kompiuterinės įrangos reikia programavimo veiksmams atlikti, išviliojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kuris buvo perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013 m. liepos 1 d. įrangos panaudos sutartį, t. y. kompiuterį Apple Mac Pro 12-Core, 19 332,23 Lt vertės; kompiuterį Apple Mac Pro 12-Core, 19 611,90 Lt vertės; įrangą Cisco Extreme Networks Appliance, 49 547,68 Lt vertės; 2 kompiuterius Apple iMac Intel Core i7 Quad-Core, kurio vnt. vertė 3271,53 Lt, bendros 6543,06 Lt vertės; grafinę planšetę Wacom Intuos 4XL CAD, 1996,69 Lt vertės; 3 atminties korteles: 64 GB SanDisk Mobile, 173,55 Lt vertės, 64 GB Transcend Micro 173,55 Lt vertės, 32 GB Transcend micro 99,17 Lt vertės; GoPro Hero3 Black Edition kamerą, 3471,07 Lt vertės; MacBook Pro 15.4, 8098,35 Lt vertės; Time Capsule 2TB Hard Drive, 825,62 Lt vertės; NK Dell Alieware M18x, 8263,62 Lt vertės, taip suklaidindamas UAB „Roterdem group“ direktorių Gabrielių E. B. ir piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo bendros 118 136,49 Lt vertės minėtą kompiuterinę techniką, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 118 136,49 Lt (34 214,69 Eur) turtinę žalą.V. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. liepos 27 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), susitarė su J. T. dėl 9200 Lt vertės fotoaparato „Canon 5D Mark 3“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo. Po to J. T. akivaizdoje savo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie tyrimo metu nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą už prekę – fotoaparatą „Canon 5D Mark 3“, taip suklaidino J. T., kad pinigus už fotoaparatą pervedė, ir atsiėmė fotoaparatą „Canon 5D Mark 3“, nors iš tikrųjų pinigų į J. T. banko sąskaitą nepervedė. Taip piktnaudžiaudamas J. T. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo 9200 Lt vertės fotoaparatą „Canon 5D Mark 3“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), padarydamas J. T. 9200 Lt (2664,50 Eur) turtinę žalą.V. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugpjūčio 2 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), susitarė su J. T. dėl 5900 Lt vertės objektyvo „Canon 24-70mm F 2.8 L II“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir 6400 Lt vertės objektyvo „Canon 70-200 mm F2.8L IS 2“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo. Po to J. T. akivaizdoje savo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie tyrimo metu nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą už prekes – objektyvą „Canon 24-70mm F 2.8 L II“ ir objektyvą „Canon 70-200 mm F2.8L IS 2“, taip suklaidino J. T., kad pinigus už objektyvus pervedė, ir atsiėmė objektyvus, nors iš tikrųjų pinigų į J. T. banko sąskaitą nepervedė. Taip piktnaudžiaudamas J. T. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo bendros 12 300 Lt vertės fototechniką – objektyvus, padarydamas J. T. 12 300 Lt (3562,33 Eur) turtinę žalą.V. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugpjūčio 1 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), susitarė su I. A. dėl foto-kameros Canon EOS 40D, 1 800 Lt vertės; objektyvo Canon 85mm 1,2L I, 4 500 Lt vertės; objektyvo Canon EF 24-70 2,8L, 2 500 Lt vertės, foto-blykstės Canon 580EX, 522,56 Lt vertės, pirkimo. Po to I. A. akivaizdoje savo nešiojamojo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie tyrimo metu nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą už fototechniką, taip suklaidino I. A., kad pinigus už fototechniką pervedė, ir atsiėmė fototechniką, nors iš tikro pinigų į I. A. „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą nepervedė. Taip piktnaudžiaudamas I. A. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo minėtą bendros 9 322,56 Lt vertės foto techniką, padarydamas I. A. 9322,56 Lt (2700 Eur) turtinę žalą.V. Ž. pagal 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugpjūčio mėn., tiksli data nenustatyta, atvykęs į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ biurą (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė Latvijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovu ir susitarė dėl 968 000 Lt vertės pastato – spaustuvės cecho ir įrangos (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. 2013 m. rugpjūčio mėn., tiksli data nenustatyta, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure (duomenys neskelbtini), IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. E. S. akivaizdoje kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą, t. y. 14 500 eurų avanso pervedimą už pastatą – spaustuvės cechą ir įrangą į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, tačiau iš tikrųjų pinigų nepervedė. Po to 2013 m. rugsėjo 4 d. Latvijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl pastato – spaustuvės cecho ir įrangos, taip suklaidindamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei piktnaudžiaudamas direktoriaus G. E. S. pasitikėjimu, išviliojo raktus nuo spaustuvės. 2013 m. rugsėjo mėn., tiksli data nenustatyta, iš spaustuvės (duomenys neskelbtini), be IĮ „(duomenys neskelbtini)“ žinios ir leidimo paėmė 10 vnt. įrišimo aparatų, kurių vieneto vertė 1 000 Lt, iš kurių 2013 m. rugsėjo mėn., tiksli data nenustatyta, 8 vnt. grąžino. Taip apgaule savo naudai įgijo svetimą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – bendros 2 000 Lt vertės du įrišimo aparatus, padarydamas IĮ „(duomenys neskelbtini) 2000 Lt (579,24 EUR) turtinę žalą.V. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugsėjo 12 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė Latvijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovu ir susitarė dėl 6 200 Lt vertės kompiuterio „iMac 27 QCi5“ pirkimo. Po to R. Z. akivaizdoje savo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie tyrimo metu nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą už prekę – kompiuterį, taip suklaidino R. Z., kad pinigus už kompiuterį pervedė, ir atsiėmė kompiuterį „iMac 27 QCi5“, nors iš tikrųjų pinigų į R. Z. „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą nepervedė. Taip piktnaudžiaudamas R. Z. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo R. Z. priklausantį turtą – 6 200 Lt vertės kompiuterį „iMac 27 QCi5“, padarydamas R. Z. 6 200 Lt (1795,64 Eur) turtinę žalą.V. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013 m. rugsėjo 12 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure (duomenys neskelbtini), susitarė su M. K. dėl 2 kompiuterių „Apple Macbook pro 15.4?“, kurio vnt. vertė 4 250 Lt, bendros 8500 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Air 13.3?“, 3 200 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro“, 4 300 Lt vertės, mobilaus ryšio telefono „Apple Iphone 5“, IMEI (duomenys neskelbtini), 1 264 Lt vertės, pirkimo ir pasirašė sąskaitą – faktūrą, serija GRE Nr. (duomenys neskelbtini). Po to M. K. akivaizdoje savo nešiojamojo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie tyrimo metu nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą už prekes – kompiuterius ir mobilaus ryšio telefono aparatą, taip suklaidino M. K., kad pinigus pervedė, ir atsiėmė kompiuterius bei mobilaus ryšio telefoną, nors iš tikrųjų pinigų į M. K. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą nepervedė. Taip piktnaudžiaudamas M. K. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo M. K. priklausantį bendros 17 264 Lt vertės turtą – 2 kompiuterius „Apple Macbook pro 15.4?“, kompiuterį „Apple Macbook Air 13.3?“; kompiuterį „Apple Macbook Pro“; mobilaus ryšio telefono aparatą „Apple Iphone 5“, padarydamas M. K. 17 264 Lt (5000 Eur) turtinę žalą.V. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugsėjo 16 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure (duomenys neskelbtini), susitarė su M. K. dėl 3 kompiuterių „Apple Macbook Pro 15.4?“, kurio vnt. vertė 4 200 Lt, bendros 12 600 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro 15.4“, 3 800 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro 15.4?“, 3 600 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro 13.3?“, 2 200 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro 15.4?“, 2 600 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro 13.3?“; 3 500 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro 13.3?“, 2 775 Lt vertės, pirkimo ir pasirašė sąskaitą – faktūrą Serija GRE Nr. (duomenys neskelbtini). Po to M. K. akivaizdoje savo nešiojamojo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie tyrimo metu nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą už prekes – kompiuterius, taip suklaidino M. K., kad pinigus pervedė, ir atsiėmė kompiuterius, nors iš tikrųjų pinigų į M. K. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą nepervedė. Taip piktnaudžiaudamas M. K. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo M. K. priklausantį bendros 31 075 Lt (8999,94 Eur) vertės turtą – minėtus kompiuterius, padarydamas M. K. 31 075 Lt turtinę žalą.V. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugsėjo 16 d. 9.45 val., būdamas nenustatytoje vietoje, paskambino į „(duomenys neskelbtini)“ banko klientų konsultavimo centrą trumpuoju telefono numeriu 1636 ir pranešė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. kad gavo pranešimą (elektroniniu paštu) iš mokėjimų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (įsikūrusios (duomenys neskelbtini)) apie neįvykdytą banko operaciją ir paprašė anuliuoti jo mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) rezervaciją 13 285,83 Lt dėl neįvykusio apmokėjimo įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Taip piktnaudžiaudamas „(duomenys neskelbtini)“ pasitikėjimu, suklaidino banko darbuotojus ir „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugsėjo 16 d. 10.21 val. panaikino V. Ž. mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) rezervaciją lėšoms sumoje 13 285,83 Lt, o V. Ž. tą pačią dieną 11.32 val. iš „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo (duomenys neskelbtini), pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 8000 Lt, o nuo 11.37 val. iki 11.40 val. per kelis kartus iš „(duomenys neskelbtini)“ bankomato (duomenys neskelbtini), išgrynino 5100 Lt. 2013 m. rugsėjo 18 d. „(duomenys neskelbtini)“ elektroninei mokėjimų įmonei „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė V. Ž. rezervuotos sumos – 13 285,83 Lt nurašymo operaciją esant nuliniam balansui jo mokėjimo kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip V. Ž. apgaule savo naudai įgijo „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 13 285,83 Lt, padarydamas „(duomenys neskelbtini)“ 13 285,83 Lt (3847,84 Eur) turtinę žalą.V. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013 m. rugsėjo 30 d., G. E. B., nieko nežinančiam apie V. Ž. nusikalstamą veiką, paruošus preliminarią patalpų pirkimo-pardavimo sutartį patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), V. Ž. suklaidino A. V. (A. V.), kad turi teisę parduoti minėtas patalpas ir imitavo šių patalpų pirkimą-pardavimą, nors patalpos jam nepriklausė ir įgaliojimo parduoti patalpų jis neturėjo. Taip piktnaudžiaudamas A. V. pasitikėjimu, išviliojo iš jo 40 000 Lt grynųjų pinigų, kaip užstatą už patalpų (duomenys neskelbtini), pirkimą-pardavimą. Po to A. V. akivaizdoje savo nešiojamojo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei pinigų grąžinimą į A. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, tačiau pinigų į A. V. banko sąskaitą nepervedė, taip apgaule savo naudai įgijo 40 000 Lt, padarydamas A. V. 40 000 Lt (11 584,80 Eur) turtinę žalą.V. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013 m. spalio 4 d. 14.30 val. atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė Latvijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovu V. O. ir susitarė dėl 68 000 eurų (234 790,40 Lt) vertės ratinio ekskavatoriaus krautuvo, modelio JCB 4CX Eco T4, VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Po to V. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų akivaizdoje savo nešiojamojo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie A. P. sukurtos fiktyvios Latvijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) banko elektroninės bankininkystės sistemos bei apmokėjimą už ratinio ekskavatoriaus krautuvą, taip suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad apmokėjimą įvykdė, bei piktnaudžiaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo T. P. pasitikėjimu 2013 m. spalio 4 d., apie 18 val., atsiėmė ratinio ekskavatoriaus krautuvą, kuris buvo transportuotas prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomo terminalo. Taip apgaule savo naudai įgijo 68 000 eurų (234 790,40 Lt) vertės ratinį ekskavatoriaus krautuvą, t. y. svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 68 000 eurų turtinę žalą.V. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. spalio 7 d., apie 12 val., atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservisą – parduotuvę Vilniuje, Sudervės kelias 4, melagingai prisistatė M. N. vardu ir susitarė įsigyti bendros 7400 Lt vertės padangas – 2 vnt. 325/30R21XL Pirelli Scorpion ice and Snow ir 2 vnt. 285/25R21XL Pirelli Scorpion Ice and Snow, ir pasirašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 153. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų akivaizdoje savo nešiojamojo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie M. N. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą, taip suklaidindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pinigus už padangas pervedė, ir piktnaudžiaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitikėjimu 2013 m. spalio 7 d., apie 17 val., iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsiėmė padangas, nors iš tikro pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą nepervedė. Taip apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 7 400 Lt vertės turtą – padangas, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 400 Lt (2143,19 Eur) turtinę žalą. V. Ž. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013 m. spalio 9 d. susisiekęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu M. M., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovu vardu R. bei pageidavo įsigyti konjaką – 250 vnt. „Hennesy X.O“ ir 20 vnt. „H. P.“, iš viso bendros 150 582,90 Lt vertės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas M. M. išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui ir V. Ž. M. M. akivaizdoje savo nešiojamuoju kompiuteriu imitavo prisijungimą prie nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą už prekes – konjaką. Taip suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą M. M., kad apmokėjimą įvykdė, ir pageidavo prekes atsiimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pristatant į (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas prekių neišdavė iki pinigų įplaukimo į įmonės sąskaitą, todėl V. Ž. savo veikos nebaigė, t. y. konjako apgaule savo naudai neįsigijo, taip pasikėsino apgaule savo naudai įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 150 582,90 Lt (43 611,82 Eur) vertės prekes.V. Ž. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013 m. spalio 10 d., apie 15.00 val., atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) registruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovu R. P. ir susitarė įsigyti maisto produktus – 11 200 vnt. kavos gėrimo „NESCAFE“, iš viso bendros 199 620,96 Lt vertės; 9 000 vnt. saldainių „RAFFAELO“, bendros 72 636,30 Lt vertės; 2016 vnt. majonezo „Hellmann‘S“, bendros 9855,01 vertės. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui ir V. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotųjų akivaizdoje savo nešiojamuoju kompiuteriu imitavo prisijungimą prie A. P. sukurtos fiktyvios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) banko elektroninės bankininkystės sistemos bei apmokėjimą už prekes, po to pageidavo 282 112,27 Lt vertės maisto produktus atsiimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bendrovės darbuotojai prekių neišdavė iki pinigų įplaukimo į įmonės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl V. Ž. savo veikos nebaigė, t. y. maisto produktus apgaule savo naudai neįgijo, taip pasikėsino apgaule savo naudai įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius maisto produktus, 282 112,27 Lt (81 705,36 Eur) vertės.V. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013 m. spalio 11 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. O. ir susitarė dėl 45 254 Lt vertės 22 tonų sojos rupinių įsigijimo bei pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų akivaizdoje savo nešiojamuoju kompiuteriu imitavo prisijungimą prie A. P. sukurtos fiktyvios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) banko elektroninės bankininkystės sistemos bei apmokėjimą už prekes – 22 tonas sojos rupinių, taip suklaidindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kad pinigus už 22 tonas sojos rupinių pervedė, bei piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, 22 tonas sojos rupinių atsiėmė pristatant į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), o vėliau realizavo sojos rūpinius tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Taip apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 22 tonas sojų rupinių, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 45 254 Lt (13 106,46 Eur) turtinę žalą.V. Ž. pagal BK 213 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikė didelės vertės netikrų kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų (eurų), t. y. atspausdintus ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus 500 eurų banknotus Nr. (duomenys neskelbtini) (18 vnt.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt.) nuo nenustatyto laiko laikė savo piniginėje iki 2013 m. spalio 15 d., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariate asmens kratos metu šie banknotai buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.2017 m. rugpjūčio 29 d. nuteistojo V. Ž. gynėjas advokatas Paulius Jablonskas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė pareiškimą, kuriame prašė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių V. Ž. baudžiamojoje byloje. Pareiškime nurodė, kad paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios teismams nebuvo žinomos priimant nuosprendį ir kurios kartu su ištirtomis bylos aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas dėl keturiolikos nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas. V. Ž. inkriminuotų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyje, atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad buvo imituojami atliekami mokėjimo pavedimai ir nukentėjusieji, suklaidinti dėl atliktų pavedimų, perdavė nuteistajam atitinkamas prekes. Pasak gynėjo, šios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei vėliau bylą nagrinėjant teismuose nebuvo detaliau tiriamos, apsiribota tuo, kad bankinė įstaiga, iš kurios buvo daromi pavedimai, nebuvo nustatyta, o turto savininkai pagal atliktus mokėjimo pavedimus piniginių lėšų negavo. Tačiau Šveicarijos finansų įstaigos (banko) „(duomenys neskelbtini)“ atstovai pateikė duomenis, patvirtinančius, kad V. Ž. turėjo ir turi asmeninę sąskaitą, taip pat turėjo ir turi teisę disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitomis bei iš šių sąskaitų atliko 13 bylai aktualių mokėjimo pavedimų, kuriuos patvirtino jam išduotu generatoriumi (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad šiais atvejais jokios apgaulės ir ketinimų sukčiauti nebuvo. V. Ž. disponavo piniginėmis lėšomis bei atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus, o adresatai piniginių lėšų negavo ne dėl V. Ž., bet dėl finansų įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų. Pareiškime gynėjas taip pat nurodė, kad, V. Ž. teigimu, epizode Nr. 2 nurodyta kompiuterinė technika neegzistavo, o panaudos sutartis buvo fiktyvi. Visi pirkiniai, perkami „eBay“ sistemoje, yra registruojami, taip pat registruojami ir siuntiniai pašto siuntų tarnyboje, tačiau šios aplinkybės nebuvo tikrinamos. Be to, V. Ž. nešiojamame kompiuteryje rasta veidrodinė (duomenys neskelbtini) banko programa buvo naudojama bankininkystės sistemos tobulinimui, ką patvirtina bendravimas su (duomenys neskelbtini) banko atstovais. Apie tokio bendravimo ir bendradarbiavimo faktą gali patvirtinti A. P. bei patys (duomenys neskelbtini) banko atstovai, taip pat V. Ž. kompiuteryje esanti informacija (susirašinėjimas ir bendradarbiavimo sutarties projektas). Gynėjas pareiškime atkreipė dėmesį ir į tai, kad jokiuose procesiniuose bylos dokumentuose nėra duomenų, patvirtinančių, jog V. Ž. naudojamos sąskaitos buvo tikrinamos, nors Šveicarijos finansų įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ savo faksimiliniame pranešime patvirtino, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos į šią finansų įstaigą kreipėsi, o pastaroji pateikė joms atitinkamus atsakymus apie V. Ž. sąskaitų naudojimą ir statusą. Tokios aplinkybės, gynėjo nuomone, rodo, kad reikšminga bylai informacija, teisinanti V. Ž., nebuvo tinkamai surinkta ar pateikta sprendimus priimantiems asmenims. Be to, V. Ž. elgesys proceso metu buvo įtakojamas, verčiant prisipažinti kaltu, grasinant jam asmeniškai bei jo šeimos nariams. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – Generalinio prokuroro) pavaduotojas, einantis Generalinio prokuroro pareigas, išnagrinėjęs nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato P. Jablonsko pareiškimą, 2017 m. rugsėjo 13 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad gynėjas pareiškime nenurodė reikšmingų aplinkybių ar naujų faktų, dėl kurių būtų galima atnaujinti procesą. Nuteistojo V. Ž. gynėjas Generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio Generalinio prokuroro pareigas, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. Apygardos teismas sutiko su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios sąlygotų nuosprendžių panaikinimą ir bylos atnaujinimą, bei 2017 m. spalio 13 d. nutartimi gynėjo skundą atmetė. Nuteistojo V. Ž. gynėjas advokatas P. Jablonskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio Generalinio prokuroro pareigas, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pavesti atlikti aplinkybių tyrimą ir kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio panaikinimo ir bylos atnaujinimo. Nuteistojo V. Ž. gynėjas teigia, kad tiek prokuroras, tiek apygardos teismas padarė netinkamas išvadas dėl pateiktų dokumentų ir naujai paaiškėjusių aplinkybių, jų reikšmės. Nurodo, kad apygardos teismas padarė klaidingą išvadą, jog tai, kad nebuvo nustatyta, prie kokios Šveicarijos bankinės įstaigos jungėsi nuteistasis, nėra esminė aplinkybė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kvalifikuojant asmens veiksmus kaip sukčiavimą ir atribojant juos nuo civilinių teisinių santykių reikia nustatyti, kad buvo naudojama apgaulė, ir ši apgaulė turi būti esminė, t. y. būtent ta, dėl kurios nukentėjusysis apsisprendė dalyvauti tokiame sandoryje, dėl kurio patyrė žalos. Taigi tokia teismų praktika reikalauja nustatyti apgaulės mechanizmą. Šiuo konkrečiu atveju V. Ž. inkriminuota apgaulė pasireiškė pavedimų atlikimo imitavimu, o byloje pateikti Šveicarijos finansų įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo pavedimai patvirtina, kad jokia apgaulė naudojama nebuvo. V. Ž. visas nurodytas operacijas atliko (atitinka operacijų data ir laikas), o piniginės lėšos nepasiekė gavėjų ne dėl jo, bet dėl šios finansų įstaigos kaltės. Gynybai ir nuteistajam šios aplinkybės tapo žinomos gavus atsakymus iš Šveicarijos finansų įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ po kasacinės instancijos nutarties priėmimo, todėl teismo, nagrinėjusio skundą, išvada, kad šios aplinkybės nėra naujos, yra nepagrįsta. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad V. Ž. nurodytose sąskaitose turėjo reikiamų piniginių lėšų, todėl bet kokie teiginiai apie tikslą neatsiskaityti yra nepagrįsti, tuo labiau, kad paaiškėjus, jog pinigų nukentėjusieji negavo, atsiskaitymo klausimai buvo sprendžiami išrašant vekselius, o bylos nagrinėjimo metu su jais buvo atsiskaitoma. Gynėjas pažymi, kad atsiskaitymas pavedimu, taip pat kitokiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis turi savo specifiką. Asmuo, pateikdamas bankinei įstaigai nurodymą pervesti pinigus elektroniniu būdu, nurodo gavėjo sąskaitos numerį, mokėtiną sumą, kitus reikiamus duomenis ir patvirtina jį įvesdamas turimos apsaugos priemonės kodą. Bankas, priklausomai nuo nustatytų taisyklių, gavęs tokį nurodymą, nustatytais terminais perveda pinigines lėšas gavėjui. Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, kad iš finansų įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)“ turėjo šioje bankinėje įstaigoje komercines sąskaitas, o V. Ž. – asmeninę sąskaitą, pateikti bankiniai pavedimai buvo patvirtinti jo turimu banko kodų generatoriumi. Taigi V. Ž. turėjo teisę disponuoti nurodytų įmonių, o taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitomis, todėl prokuroro 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimo argumentai, kad V. Ž. realiai neturėjo jokio ryšio su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)“, yra nepagrįsti ir neteisingi. Be to, prokuroro nutarime nurodyta, kad buvo jungtasi prie (duomenys neskelbtini) banko, „(duomenys neskelbtini)“ banko, nenustatyto banko Latvijoje, taip pat Šveicarijoje elektroninės bankininkystės sistemų, tačiau tai prieštarauja pateiktiems duomenims, kad buvo jungtasi ir nurodymai pervesti lėšas buvo pateikti būtent „(duomenys neskelbtini)“ bankinei įstaigai. Be to, prokuroras, kaip ir teismas, nevertino kartu su pareiškimu pateiktų reikšmingų duomenų, kad Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos į Šveicarijos finansų įstaigą kreipėsi du kartus ir ši kompanija 2014 m. sausio 9 d. bei birželio 18 d. pateikė joms atsakymus apie V. Ž. disponuojamų sąskaitų naudojimą ir statusą. Gynėjo nuomone, nepagrįstos ir prokuroro nutarime padarytos išvados, kad tolimesni V. Ž. veiksmai su nukentėjusiaisiais, pastariesiems negavus pinigų, t. y. vekselių ir kitokių susitarimų sudarymas yra sukčiavimą patvirtinančios aplinkybės, nes tiek sutarties sudarymas, įsipareigojant sumokėti tam tikras lėšas, tiek vekselio pateikimas yra standartinės ir įprastos procedūros civiliniame procese, kurios vertintinos kaip vienas iš civilinio ginčo sprendimo būdų, bet ne aplinkybės, patvirtinančios sukčiavimo atvejį. Nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko skundas atmetamas. Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu. Vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalimi, tokiais pagrindais laikytinos šios aplinkybės: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Nuteistojo V. Ž. gynėjas prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą grindžia teiginiais, kad V. Ž. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse (1, 3-15 epizodai), padarymo metu turėjo teisę disponuoti jo paties, o taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei SIA „(duomenys neskelbtini)“ vardu Šveicarijos finansų įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ atidarytomis sąskaitomis, disponavo atsiskaitymams su nukentėjusiaisiais reikalingomis pinginėmis lėšomis ir atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad atitinkamos pinigų sumos už nupirktas prekes jiems būtų pervestos. Piniginės lėšos gavėjų nepasiekė ne dėl V. Ž., bet dėl minėtos finansų įstaigos kaltės. Šiuos teiginius, pasak gynėjo, patvirtina jau po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka gauti duomenys, t. y. kartu su gynėjo pareiškimu Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikti Šveicarijos finansų įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atsakymai į V. Ž. užklausimus bei sugeneruoti šios finansų įstaigos mokėjimo pavedimai. Taigi, gynėjo nuomone, pagrindu atnaujinti baudžiamąją bylą yra BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės.Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos, šią bylą išnagrinėjusiems pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismams Šveicarijos finansų įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atsakymai į V. Ž. užklausimus bei sugeneruoti šios finansų įstaigos mokėjimo pavedimai nebuvo pateikti. Nuteistojo V. Ž. gynėjas skunde nurodo, kad kartu su pareiškimu pateikti duomenys buvo gauti tik bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, tačiau vienas iš gynėjo pateiktų Šveicarijos finansų įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atsakymų į V. Ž. užklausimus dėl informacijos apie sąskaitas yra surašytas 2015 m. gegužės 5 d., t. y. tuo metu, kai baudžiamoji byla dar buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, tačiau, kaip minėta, į bylą nebuvo pateiktas. Be to, gynėjas, prašydamas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių V. Ž., pasak gynėjo, teisėtai disponavęs Šveicarų finansų įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ atidarytomis savo asmenine bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis sąskaitomis ir atlikęs iš jų mokėjimus, bylos proceso metu negalėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar bylą nagrinėjusiems teismams nurodyti šios finansų įstaigos bei, pasinaudojęs elektroninės bankininkystės galimybėmis, pateikti duomenis tiek apie minėtas sąskaitas (jų numerius, piniginių lėšų likutį byloje nagrinėjamų įvykių metu), tiek ir apie jo paties inicijuotas, bet dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių neįvykusias finansines operacijas, jei tokios priežastys realiai egzistavo. Pareiškime Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai V. Ž. gynėjas nurodė, kad nuteistasis proceso metu buvo įtakojamas, verčiamas prisipažinti kaltu, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad V. Ž. minėtų duomenų apie banko sąskaitas ir inicijuotas finansines operacijas nepateikė ir nukentėjusiesiems, kurie pretenzijas dėl nesumokėtų pinigų pastarajam pareiškė dar iki baudžiamojo proceso pradžios. Užuot pateikęs pastariesiems tokius duomenis bei ėmęsis priemonių, kad už gautas prekes būtų atsiskaityta ar bent jau nukentėjusiems asmenims šios neapmokėtos prekės būtų grąžintos, V. Ž., kaip nustatyta bylos duomenimis, jas perleido nenustatytiems tretiesiems asmenims, o nukentėjusiesiems siuntė įvairius neva atliktus ar pakartotus mokėjimus patvirtinančius netikrus dokumentus ir vis žadėjo, kad pinigai į sąskaitas netrukus įplauks. Tik vėliau, kai kuriems nukentėjusiems primygtinai reikalaujant, V. Ž. išrašė vekselius. Be to, pavyzdžiui, nukentėjusiajam J. T. pareiškus pretenzijas dėl negautų pinigų, nuteistasis šio nukentėjusiojo akivaizdoje dar kartą imitavo mokėjimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke. Dvišalėse sutartyse dėl atsiskaitymo su nukentėjusiaisiais J. T. ir I. A. jis nurodė netikrus savo duomenis, t. y. gyvenamosios vietos adresą, kuriuo, kaip paaiškėjo, niekada negyveno. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams V. Ž. jau prekių pirkimo metu prisistatė neegzistuojančių asmenų V. O. bei M. N. vardu, o iš A. V. grynuosius pinigus avansui sumokėti paėmė už patalpas, kurios net nebuvo parduodamos. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą taip pat buvo nustatyta, kad vienas iš V. Ž. nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)“ atstovų, kurių iniciatyva, pasak nuteistojo, buvo perkamos patalpos iš IĮ „INSPE“, taip pat ratinis ekskavatorius krautuvas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei automobilio padangos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. A. R. (A. R.), yra paieškomas dar nuo 2013 m. balandžio 24 d. Kitas V. Ž. nurodytas minėtų įmonių atstovas – V. O., kaip minėta, iš viso neegzistuoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios realios veiklos nevykdė, o visi šios įmonės, kaip ir (duomenys neskelbtini)“ dokumentai bei antspaudai dar 2011 m. buvo perduoti ne kam kitam, o nuteistajam V. Ž. (liudytojų M. Š., L. K., M. T., A. V., S. K. parodymai). Taigi nepagrįsti gynėjo skundo argumentai, kad V. Ž. neturėjo tikslo neatsiskaityti su nukentėjusiaisiais ir kad šiuo atveju susiklostė įprasti civiliniai teisiniai santykiai.Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad gynėjo kartu su pareiškimu Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikti Šveicarijos finansų įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atsakymai į V. Ž. užklausimus patvirtina tik tiek, kad pastarasis kreipėsi į šią įstaigą, prašydamas suteikti informaciją apie jo paties vardu bei įmonių „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytas sąskaitas, tačiau tokia informacija jam nebuvo suteikta. Duomenų, kad kartu su šiais atsakymais Šveicarijos finansų įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ būtų pateikusi ir sugeneruotus mokėjimo pavedimus, nėra, todėl šių kartu su pareiškimu pateiktų duomenų tikrumas kelia pagrįstų abejonių. Juolab, kad minėti Šveicarijos finansų įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys apie mokėjimo pavedimus prieštarauja byloje surinktiems įrodymams – nukentėjusių fizinių asmenų bei nukentėjusių juridinių asmenų atstovų parodymams, jų pateiktiems iš V. Ž. gautiems neva atliktus mokėjimus patvirtinantiems dokumentams, o taip pat ir paties nuteistojo V. Ž. parodymams, iš kurių matyti, kad pastarajam inkriminuoti mokėjimai nukentėjusiesiems turėjo būti atlikti iš V. Ž. asmeninės arba pirmiau paminėtų įmonių sąskaitų, esančių Šveicarijos banke „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) banke arba „(duomenys neskelbtini)“ banke, bet ne Šveicarijos finansų įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“. Tas pats pasakytina ir apie gynėjo kartu su pareiškimu pateiktą Šveicarijos finansų įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytą faksimilinį pranešimą, kuriame teigiama, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos 2014 m. keletą kartų kreipėsi į šią įstaigą, prašydamos pateikti duomenis apie V. Ž. naudojamas sąskaitas. Kaip minėta, nuteistasis V. Ž., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes (teisme duoti parodymus jis atsisakė), teigė, kad mokėjimai buvo atliekami iš sąskaitų, esančių Šveicarijos banke „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) banke arba „(duomenys neskelbtini)“ banke. Apie tai, kad mokėjimai galėjo būti atlikti iš Šveicarijos finansų įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ esančių sąskaitų, V. Ž. net neužsiminė, taigi kreiptis dėl informacijos suteikimo į šią finansų įstaigą ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturėjo jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad nuteistojo V. Ž. gynėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, kurios atkartotos ir gynėjo skunduose, bei kartu su pareiškimu pateikti duomenys negali būti pripažinti tinkamu pagrindu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Atkreiptinas nuteistojo V. Ž. gynėjo dėmesys ir į tai, kad aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo įsigijusi kompiuterinę techniką, nurodytą V. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pareikštame kaltinime, buvo nustatytos tiek liudytojų R. G., G. E. B., tiek ir paties nuteistojo V. Ž. parodymais, taigi tikrinti „eBay“ sistemos ar pašto siuntų tarnybos registrų proceso metu nebuvo jokio pagrindo. Aplinkybės, susijusios su V. Ž. nešiojamame kompiuteryje rasta įdiegta fiktyvia (duomenys neskelbtini) banko elektroninės bankininkystės sistema, baudžiamojo proceso metu buvo išsamiai ištirtos, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėta sistema buvo sukurta (duomenys neskelbtini) banko užsakymu, siekiant tobulinti šio banko elektroninės bankininkystės sistemą, nebuvo gauta. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 447 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.