Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užsiima individualia veikla, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. K. 2025 m. kovo 22 d., apie 10.30 val., viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodamas elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, kitų asmenų akivaizdoje, įžeidinėjo nukentėjusįjį H. P. (H. P.) įvairiais necenzūriniais žodžiais, po ko rankoje laikydamas peilį, juo grasino nukentėjusiajam, sakydamas, kad jį papjaus, užmuš, po ko priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), peiliu trenkė į automobilio priekinį stiklą, dėl ko stiklas įtrūko, tokias savo veiksmais padarė nukentėjusiajam 110 Eur turtinę žalą. Tokiu įžūliu elgesiu I. K. demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. K. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad 2025 m. kovo 21 d. vakaro metu pradėjo vartoti alkoholį. Būdamas garaže ir tvarkydamas automobilį, išgėrė 2 skardines alaus, 5 procentų stiprumo. 2025 m. kovo 22 d. ryte vėl nuėjęs į garažą tvarkyti automobilio, išgėrė dar vieną skardinę alaus. Apie 10.30 val. ėjo namo. Priėjęs prie daugiabučio pamatė, kad kieme stovi pažįstamo H. P. automobilis ir šalia jo stovi jo draugė R., kartu su savo drauge J. Jį apėmė pavydo jausmas, nes pamatė, kad jie visi sėda į H. P. automobilį ir nori kažkur išvažiuoti. Jis priėjo prie automobilio, klausė H. P., kur nori važiuoti visi trys. Žodis po žodžio jie pradėjo su juo konfliktuoti, ko pasekoje jis sudavė dešine alkūne į automobilio priekinį stiklą, po ko iš dešinės striukės kišenės išsitraukė virtuvinį peilį ir peilio rankenos galu dar vieną kartą trenkė į automobilio priekinį stiklą. Kadangi stiklas šiek tiek įskilo, tad dar kelis kartus alkūne trenkė į stiklą, ko pasekoje stiklas dužo. Po šių savo veiksmų jis apsisuko ir išėjo iš įvykio vietos. Apėjęs kelis ratus aplink rajoną, jis nuėjo atgal į garažą ir ten praleido beveik visą dieną. Kadangi įvykio metu buvo apimtas emocijų, todėl kai kurių įvykio aplinkybių gali ir neatsiminti. Kad grasintų H. P. peiliu, neatsimena, tačiau jeigu jis taip nurodė, savo kaltės neneigia. Žalą už automobilio stiklą atlygino 2025 m. balandžio 6 d. per Perlo terminalą. Dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis H. P. nurodė, kad 2025 m. kovo 22 d., apie 10.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), jam paskambino jo pažįstama J. K., kuri jo paklausė, ar jis galėtų parvežti namo I. K. sugyventinę R. (kurios daugiau duomenų nežino). Būnant jam prie savo automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, kad iš namo išėjo R. kartu su kaimyne J. K., kurios jau norėjo sėsti pas jį į automobilį ir tuomet pamatė kaip nuo namo šono ateina kaimynas I. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, turėdamas rankose peilį. I. K. sugyventinė jam pasakė, kad jie kartu visą laiką gėrė ir jis yra šiuo metu tikrai neblaivus. I. K., einantis link automobilio pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, kuriais įžeidinėjo jį kaip: „debilas“, „pydaras“ bei pradėjo jam grasinti rankose turimu peiliu, kad jį užmuš, papjaus. Matant kaimyno agresiją, su kuria jis eina link jo turėdamas rankose peilį, jis užėjo už savo automobilio pasislėpti nuo jo. Jis priėjęs prie jo automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trenkė su peiliu į priekinį stiklą. Po smūgio automobilio VW Touran priekinis stiklas liko apgadintas, jam patirta žala 300 Eur. Po smūgio į priekinį stiklą I. K. atsitraukė nuo jo ir jo automobilio ir ėjo link namo pusės. Tačiau I. K. su savo sugyventine pradėjo konfliktuoti ir aiškintis tarpusavyje, ir tuomet pamatė kaip I. K. išmetė peilį ant žemės. Išmetęs peilį jis kartu su savo sugyventine pasišalino. Matė kaip I. K. nuėjo namo adresu, o jo sugyventinė pasišalino nežinoma kryptimi. Visa tai matė kaimynė J. K., kuri gali paliudyti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. nurodė, kad pas ją į namus atėjo kaimynė R. B., kuri paprašė, kad paskambintų kaimynui G., kuris galėtų ją parvežti namo. Po maždaug 10 min. nusileido laiptais į lauką. R. B. palydėjo iki daugiabučio lauko durų. Daugiabučio kieme adresu (duomenys neskelbtini), prie jų priėjo jos kaimynas I. K. I. K. iškarto priėjęs prie G. automobilio pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais „Pydar ti“, bei kitais, kurių šiuo metu pasakyti negali, bei pradėjo stumdyti G. Tuo metu G. stovėjo prie mėlynos spalvos automobilio VW Touran, valstybinių numeriu tiksliai pasakyti negali. Konflikto metu I. K. išsitraukė peilį, pradėjo su juo mosikuotis, bei galimai bandė su juo sužeisti jo kaimyną G. Prasidėjus konfliktui R. B. pradėjo bandyti vyrus atskirti, ji tuo tarpu pasitraukė į šoną, kadangi pasimetė ir išsigando. Konflikto metu I. K. kumščiu, tiksliai kuriuo pasakyti negali, ne mažiau trijų kartu trenkė į minėta VW Touran priekinį stiklą, tokiais savo veiksmais jį sudaužydamas. R. B. skirdama vyrus patraukė I. K. į šoną, šalia stovėjusio baltos spalvos mikroautobuso, tiksliai automobilio markės pasakyti negali. Tada I. K. išmetė peilį bei nuėjo į laiptinę, galimai nuėjo į savo butą. R. B. išėjo namo, policijos nesulaukė. Tada atvyko policijos pareigūnai.

2025 m. kovo 22 d. nukentėjusiojo H. P. pareiškime nurodyta, kad 2025 m. kovo 22 d., apie 10.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jo kaimynas I. K. išdaužė jo automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą. Jam padaryta turtinė žala, kurią vertina 300 Eur. Taip pat kaimynas I. K. būdamas neblaivus viešoje vietoje matant jo kaimynei J. K. jam grasino su peiliu, įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais kaip „pydaras“, „debilas“ (dėl patirto streso kitų išsakytų necenzūrinių žodžių nepamena). Prašo dėl jam padarytos turtinės žalos ir grasinimų bei įžeidinėjimų pradėti ikiteisminį tyrimą.

2025 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas daugiabučio vidinis kiemas, adresu (duomenys neskelbtini), jame matomas stovintis mėlynos spalvos automobilis VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Matomas akivaizdus įdaužimas ant minėto automobilio priekinio stiklo. Aplink automobilį bei automobilio viduje stiklo šukių nėra, daugiau išorinių apgadinimų ant automobilio nenustatyta. Šalia minėto VW Touran matomas stovintis baltos spalvos mikroautobusas ant kurio kairės pusės šono matomas juodos spalvos užrašas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, šalia automobilio kairės pusės rato matomas ant asfalto gulintis sidabrinės spalvos virtuvini peilis. Ant peilio ašmens matome juodos spalvos užrašą „UNIWELL“, peilio matmenis (ilgis apie 20 cm, plotis apie 2 cm).

2025 m. balandžio 7 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas 2025 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis „Uniwell“, adresu (duomenys neskelbtini). Bendras peilio ilgis 21 cm. Peilio geležtės ilgis 9,5 cm. Geležtė metalinė, pilkos spalvos. Ant geležtės yra užrašas „Uniwell Kitchen ware“. Ant geležtės yra daug įbrėžimų. Geležtė yra šiek tiek sulenkta į kairę pusę. Peilio rankena yra metalinė juodos ir pilkos spalvų. Rankenos ilgis 11,5 cm. Ant rankenos matosi daug įvairių įbrėžimų. Tyrimui reikšmingų pėdsakų ant peilio nesimato.

2025 m. kovo 27 d. nukentėjusiojo H. P. elektroniniu pranešimu pateikė sąskaitą – faktūrą dėl pakeisto automobilio stiklo. Priekinio stiklo kaina – 110 Eur, pakeitimo kaina – 60 Eur. Bendra turtinė žala padaryta 170 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad I. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis I. K. 2025 m. kovo 22 d., apie 10.30 val., viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų asmenų (įskaitant ir konflikte nedalyvavusios liudytojos J. K.) akivaizdoje įžeidinėjo nukentėjusįjį H. P. įvairiais necenzūriniais žodžiais, po ko rankoje laikydamas peilį, juo grasino nukentėjusiajam, sakydamas, kad jį papjaus, užmuš, po ko priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), peiliu trenkė į automobilio priekinį stiklą, dėl ko stiklas įtrūko, tokias savo veiksmais padarė nukentėjusiajam 110 Eur turtinę žalą. Šiais savo įžūliais veiksmais I. K. demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, nukentėjusiojo H. P., liudytojos J. K. paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai.

Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų (o būtent – nukentėjusiojo ir liudytojos paaiškinimų ir įvykio vietos apžiūros protokolų), nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko viešoje vietoje – daugiabučio kieme, dienos metu, 10.30 val., kuomet kaltinamasis savo įžūliu elgesiu bei demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, savo nusikalstamais veiksmais, t. y. eidamas su rankoje laikomu peiliu link nukentėjusiojo žodžiu išsakydamas grasinimus, ko pasekoje trenkė su peiliu į nukentėjusiajam H. P. priklausančio automobilio priekinį stiklą, taip jį apgadindamas. Šie kaltinamojo veiksmai atkreipė aplink buvusios liudytojos J. K. dėmesį – apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, jog dėl šių kaltinamojo veiksmų ji pasimetė ir išsigando. Tai, jog konflikto vietoje yra pašalinių asmenų, buvo akivaizdžiai matoma kaltinamajam. Taigi, įvertinus tai, darytina išvada, jog dėl šių tyčinių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Teismo vertinimu, kaltinamasis, kuris būdamas viešoje vietoje, grasindamas nukentėjusiajam (žodžiu ir rankoje laikomu peiliu) apgadino nukentėjusiojo turtą peiliu, trenkdamas į priekinį automobilio stiklą ir šį įvykį stebint aplinkiniams asmenims, suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad kaltinamojo I. K. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis I. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas padarytas viešajai tvarkai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad savo įžūliu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad I. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi ir atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai); jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – I. K. yra darbingo amžiaus, užsiimantis individualia veikla; kaltinamasis praeityje neteistas, praeityje yra baustas administracine tvarka (galiojančių nuobaudų neturi, paskirtas baudas linkęs sumokėti). Duomenų apie kaltinamojo priklausomybės ligų ar psichiatrinį gydymą nėra.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 1 metai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protinga ir proporcinga, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, I. K. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės.

Teismo nuomone, prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi kaltinamojo nuolatinė kontrolė bei priežiūra šiuo metu netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie iš esmės įtakotų I. K. elgesį bei gyvenimo būdą ir pažiūras. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajam skirtini šie įpareigojimai: 1) dirbti, o netekus darbus – būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Prokurorė prašė kaltinamajam taip pat paskirti įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, tačiau teismas, įvertinęs aplinkybę, jog kaltinamasis, VSDFV bei jo paaiškinimų duomenimis, yra dirbantis (nors pareiškime prokurorė nurodė, kad kaltinamasis yra nedirbantis), be to, jam paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, sprendžia, kad šis įpareigojimas būtų perteklinis ir neproporcingas, todėl jo nutaria neskirti.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina. Kaltinamasis I. K. laikinai sulaikytas nebuvo.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Pateiktais duomenimis, kaltinamasis I. K. savanoriškai atlygino nukentėjusiajam H. P. padarytą 170 Eur turtinę žalą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vokas su peiliu, perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus raj., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu skirti šiuos įpareigojimus: 1) dirbti, o netekus darbo – būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. K. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu I. K. skirtini: 1) dirbti, o netekus darbo – būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. voką su peiliu, perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus raj., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti.

Išaiškinti I. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, I. K. turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.