Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja L. Venckuvienė Proceso Nr. 1-01-1-05996-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.; 2.4.;(S)

2016 m. vasario 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Dalios Kursevičienės, Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. B. paskirta galutinė vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-18 nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė D. B. paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2015-12-04. Nustatyta D. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, suimti jį teismo posėdžių salėje. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-18 nuosprendį.

Civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšti civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai, iš D. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 1000 Eur turtinės žalos, iš D. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 630 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 133,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. B. atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, t. y. 2015 m. liepos 2 d., apie 13.29 val., prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos mieste, „(duomenys neskelbtini)“ pr. „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje prekybinėje salelėje, įsibrovęs į saugyklą – vitriną, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį auksinį žiedą su briliantu, 1000 eurų vertės.

Be to, D. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. 2015 m. liepos 15 d., apie 12.10 val., verslo centre „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos mieste, „(duomenys neskelbtini)“ pr. „(duomenys neskelbtini)“, atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracines patalpas bei įėjęs į neužrakintą kabinetą Nr. 703, nuo stalo pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį kompiuterį „Dell Inspiron“, kurio vertė 630 eurų.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdyje nuteistasis D. B. ir jo gynėja advokatė D. Ivanauskaitė prašo apeliacinį skundą tenkinti, subendrinti bausmes ir sumažinti bausmę. Prokurorė N. Žemaitytė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo D. B. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, paskyrė teisingą bausmę, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Apeliantas nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikacijos neginčija, skundžiasi tik dėl jam paskirtos bausmės dydžio, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, mano, jog paskirta bausmė yra per griežta, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad D. B. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 178 str. 2 d.) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 178 str. 1 d.). Apylinkės teismas pažymėjo, jog nusikalstamas veikas D. B. padarė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą veikia prieš šio turto savininkų valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikaltimai yra baigti, kadangi D. B. turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu, parduodamas jį. Teismas vertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad D. B. daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar nepanaikinus teistumo už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, kad D. B. anksčiau teistas 18 kartų, dauguma iš jų nusikaltimai nuosavybei. Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas D. B. pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas D. B. už padarytus nusikaltimus skyrė mažesnę nei BK 178 str. 1 ir 2 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. B. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą apie nuteistojo asmenybės pavojingumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Bausmės tikslai (BK 41 str.) gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kurios sumažinti taip pat nėra pagrindo, nes už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, mažesnės nei straipsnių sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Apeliantas taip pat prašo peržiūrėti civilinius ieškinius, nes nežino, kaip galės atlyginti nukentėjusiems asmenims priteistą žalos atlyginimą, kadangi šiuo metu nedirba. Iš šių nuteistojo argumentų galima suprasti, kad nuteistasis pačių civilinių ieškinių neginčija, tik mano, kad priteistos sumos yra didelės ir jų negalės atlyginti. Pažymėtina, kad apelianto kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 1 ir 2 d., įrodyta, veika kvalifikuota teisingai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad būtent nuteistajam D. B. tenka asmeninė atsakomybė dėl visų iš nukentėjusiųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrobtų daiktų ir žalos atlyginimo. Aplinkybės, kad nuteistasis niekur nedirba ir negalės sumokėti priteisto žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, nesudaro pagrindo mažinti priteisto žalos atlyginimo dydį, todėl nuteistojo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Nuteistasis D. B. teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme prašė subendrinti nuosprendžiais jam paskirtas bausmes. Pažymėtina, kad nuosprendžių subendrinimo klausimą BPK 361 ir 362 str. nustatyta tvarka spręs apylinkės teismas, priėmęs paskutinį nuosprendį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir apelianto asmenybę, daro išvadą, kad D. B. paskirta bausmė nėra per griežta. Skiriant apeliantui bausmes BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmių paskyrimą, taikytos tinkamai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo teisinio pagrindo skirti švelnesnę bausmę ar mažinti priteisto žalos atlyginimo dydį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.