- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- e2YT-5896-1070/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00261-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės „Turto bankas“
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės „Turto bankas“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini): sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinis pastatas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė (el. b. l. 1-3).
Pareiškime nurodoma, kad Valstybei perduotino turto administravimo skyrius gavo iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos pranešimą apie galbūt bešeimininkį turtą – pastatus: du sandėlius ir keturis pagalbinio ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bei prašymą inicijuoti minėtų pastatų apskaitymą ir perėmimą valstybės nuosavybėn procedūrą. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-11089-840/2019, atmestas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos prašymas pripažinti minėtus statinius bešeimininkiais. Teismo sprendime išaiškinta, kad savivaldybės prašomų pripažinti bešeimininkiais statiniai yra valstybės žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai; statinių statybos metų nustatyti negalima, tačiau pagal nusidėvėjimą amžius galėtų būti 30-40 metų, todėl labai tikėtina, kad tai yra SSRS karinių dalinių ar kitų karinių struktūrų sandėliai. Pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. lapkričio 28 d. įsakymo „Dėl SSRS karinių dalinių bei kitų karinių struktūrų neteisėtai valdomo turto ir sandorių Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 2 straipsnį visi pastatai, statiniai, įrenginiai kartu su priklausiniais, įrengimais ir inventoriumi, kitoks SSRS karinių dalinių, karinių įmonių ar su jų buvimu ir aptarnavimu susijusių SSRS organizacijų bei kitų struktūrų įgytas ar sukurtas turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Vyriausybė 1992 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 2 nutarė likviduoti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančias buvusios TSRS gynybos ministerijos ir TSRS vidaus reikalų ministerijos butų ir komunalinio ūkio eksploatavimo dalis ir perduoti jų eksploatuojamų butų fondą ir komunalines, inžinerines komunikacijas bei įrengimus, gamybines bazes, transportą, mechanizmus ir kt. (išskyrus karinės paskirties turtą) miestų, rajonų, kurių teritorijoje yra šios dalys, savivaldybėms. Visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Pareiškime minėti statiniai nebuvo perduoti savivaldybei. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti statinių nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir teismų praktiką laikytina, jog galioja prezumpcija, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, jog jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodo, kad savivaldybės administracijoje nėra duomenų apie pareiškime minėtus statinius. Šie statiniai neįtraukti į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės balansą, Nekilnojamojo turto registre neįregistruota nuosavybės ar kita teisė į šį turtą.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš kartu su pareiškimu pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija buvo kreipusi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (du sandėlius ir keturis pagalbinio ūkio pastatus) bešeimininkiais ir perduoti juos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-11089-840/2019, šis prašymas buvo atmestas (el. b. l. 8-11). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. liepos 12 d. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad prie miško, (duomenys neskelbtini) gale, už (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto statinio (duomenys neskelbtini) valstybės žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra apleisti ir nenaudojami statiniai, įtraukti į teismui pateiktą 2018 m. vasario 1 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai du sandėliai ir keturi pagalbinio ūkio pastatai. Šie statiniai neinventorizuoti ir į Nekilnojamojo turto registrą neįregistruoti. Statinių teritorija yra apleista, statiniai yra blogos būklės (be vandentiekio ir nuotekų, be durų ir išdaužytais langais, pilni šiukšlių), tačiau realizuotini. Prašomų pripažinti bešeimininkiais statinių statybos metų nustatyti negalima, tačiau pagal nusidėvėjimą jų amžius galėtų būti 30–40 metų. Labai tikėtina, kad tai Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) karinių dalinių ar kitų karinių struktūrų sandėliai, kuriuose tebesimėto SSRS karių uniformos, karinės knygos ir užrašai rusų kalba. Teismas nurodė, kad prašomi pripažinti bešeimininkiais statiniai nėra bešeimininkiai ir negali būti pripažinti tokiais bei perduoti savivaldybės nuosavybei, kadangi nuosavybės teise priklauso valstybei – Lietuvos Respublikai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
2019 m. lapkričio 8 d. pareiškėja užsakė pareiškime minėtų statinių kadastrinius matavimus (el. b. l. 18, 19), statiniai buvo inventorizuoti, suteikus jiems unikalus numerius (el. b. l. 31-103).
Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, nurodytų CPK 444 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose, bei kitų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. lapkričio 28 d. įstatymo „Dėl SSRS karinių dalinių bei kitų karinių struktūrų neteisėtai valdomo turto ir sandorių Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 2 straipsnį visi pastatai, statiniai, įrenginiai kartu su priklausiniais, įrengimais ir inventoriumi, kitoks SSRS karinių dalinių, karinių įmonių ar su jų buvimu ir aptarnavimu susijusių SSRS organizacijų bei kitų struktūrų įgytas ar sukurtas turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškime nurodyti statiniai priklauso Lietuvos Respublikai (Lietuvos Respublikos 1991 m. lapkričio 28 d. įstatymo „Dėl SSRS karinių dalinių bei kitų karinių struktūrų neteisėtai valdomo turto ir sandorių Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 2 straipsnis). Jie nebuvo perduoti savivaldybei teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoja. Jai siekiant perimti pareiškime minėtų statinių valdymą, būtina nustatyti šių statinių priklausomybę (Įstatymo 19 straipsnio 2, 3 dalys). Nekilnojamojo turto registre nesant įregistruotiems pareiškime nurodytiems statiniams, pareiškėja negali įgyvendinti savo kaip centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojos teisių. Todėl laikytina, kad prašoma nustatyti faktą, nuo kurio priklauso pareiškėjos teisių ir pareigų atsiradimas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas).
Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti valstybės nuosavybės teisę į pareiškime minėtus statinius patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, tenkina pareiškėjos prašymą, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini): sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinis pastatas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.
Nustatytas faktas turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojos teises ir pareigas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini): sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinis pastatas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.