- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2-656-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00183-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Rekosta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Auksinės kopos ,,Nida“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rekosta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2571-431/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rekosta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Auksinės kopos ,,Nida“ dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Rekosta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. nutraukti 2019 m. gruodžio 11 d. rangos sutartį dėl atsakovės UAB ,,Auksinės kopos ,,Nida“ kaltės;
1.2. priteisti iš atsakovės UAB ,,Auksinės kopos ,,Nida“ 916 575 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2019 m. gruodžio 11 d. sudarė generalinės statybos rangos sutartį Nr. AKN19/1211, pagal kurią statybos rangos darbai turėjo būti atliekami objekte, kuris apibrėžiamas kaip poilsio statinių kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini), įskaitant komplekso tinkamam funkcionavimui priskiriamus inžinerinius tinklus, esančius ar būsimus objekto statybos sklype bei už jo ribų, taip pat patį statybos sklypą kaip infrastruktūros ir sutvarkymo objektą (privažiavimų, apšvietimų įrengimą, apželdinimą ir kt.).
3. Pasak ieškovės, rengiantis statybvietės perėmimui po objekte dirbusiu rangovų, paaiškėjo, kad yra kritinės objekto laikančiųjų konstrukcijų pažaidos, atsiradusios iki sutarties pasirašymo ir apie kurias užsakovė nutylėjo sutarties pasirašymo metu ir kurių lokalizavimas nėra numatytas techniniame bei darbo projekte. Iškilo daug su tuo susijusių klausimų, t. y. objekto konstrukcijų būklės ekspertavimas, techninio projekto ir / ar darbo projekto dalies keitimas (papildymas), apmokėjimo už papildomus darbus ir projektinės dokumentacijos klausimas, sutarties vykdymo terminų pratęsimo klausimas, statinio atsitiktinio žuvimo šių darbų atlikimo metu klausimas ir t. t. Atsakovė buvo informuota, kad, neatlikus ginčo konstrukcijų tyrimo ir tvirtinimo, ieškovė negali perimti statybvietės, nes šios konstrukcijos avarinės būklės ir privalo būti koreguojami projekto dokumentai.
4. Tačiau, ieškovės teigimu, atsakovė reikiamos informacijos nepateikė, atsisakė bendradarbiauti, nepateikė trūkstamos dokumentacijos, nepašalino sutarties vykdymo pažeidimų, nepateikė patvirtinimo, kad ketina vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ieškovės vertinimu, atsakovė iš esmė pažeidė sutartį ir jos įvykdymas tapo neįmanomas. Todėl prašo nutraukti šią sutartį dėl atsakovės kaltės ir priteisti dėl to atsiradusius nuostolius negautų pajamų forma, kurių dydį sudaro iš sutarties vykdymo numatyta gauti 916 575 Eur pelno marža pagal dvi sąmatas.
Šalies argumentai
5. Ieškovė prašė laikinai – iki teismo sprendimo byloje priėmimo – atidėti žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą. Nurodė, kad jos atžvilgiu yra inicijuota civilinė byla Nr. eL2-14637-971/2019, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jai priklausančiam 80 341 Eur vertės turtui. Tvirtina ne tik neturinti galimybės sumokėti visą žyminį mokestį, nes atsakovė atsisako apmokėti už darbus kitame objekte, bet net ir teoriškai dėl areštuotos sąskaitos negali atlikti žyminio mokesčio mokėjimo pavedimo, kadangi tai nėra susiję su atsiskaitymu sumokant privalomąsias įmokas. Tikėtina, kad šią aplinkybę sąlygojančios priežastys išnyks ir ji ateityje pajėgs sumokėti žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos 7 849 Eur žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti ir sumokėjimą patvirtinančiam dokumentui pateikti. Teismas prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmetė įvertinęs tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji yra pajėgi sukaupti už ieškinį mokėtiną žyminio mokesčio sumą.
Šalies argumentai
7. Ieškovė 2020 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir pateikė įrodymus apie dalies šio mokesčio, t. y. 1 000 Eur, sumokėjimą. Šiame prašyme nurodė, kad jos banko sąskaita yra areštuota, o piniginių lėšų likutis joje yra nepakankamas prievolei vykdyti dėl stabdomo atsiskaitymo. Teismas, taikęs laikinąsias apsaugos priemones, leido disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, tačiau tik atsiskaityti su darbuotojais ir mokėti privalomuosius mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo atmetė. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė įvertinęs tai, kad ieškovė nepateikė reikšmingų įrodymų, iš kurių būtų galima būtų spręsti, kad jos turtinė padėtis ieškinio padavimo momentu neleidžia sumokėti žyminio mokesčio, nepateikė aktualių turtinės padėties dokumentų, išskyrus duomenis, kad neturi piniginių lėšų banke. Pateiktas bandomasis balansas ir pelno ataskaita nėra patvirtinti atsakingų asmenų parašais, todėl jais vadovautis nėra pagrindo. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė, norėdama įvykdyti civilinio proceso įstatyme ir teismo nutartimi dėl trūkumų pašalinimo įtvirtintą pareigą sumokėti žyminį mokestį už paduodamą ieškinį, turi teisę kreiptis į jos turtą areštavusį antstolį su teismo nutartimi, kuria jai nustatytas terminas tokį apeliacinio skundo trūkumą pašalinti, arba Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – į turto areštą nustačiusį teismą, prašydama leisti iš areštuotų lėšų leisti atlikti dar ir tokį mokėjimą, kad nebūtų varžoma jo teisė į teisminę gynybą.
Šalies argumentai
9. Ieškovė 2020 m. vasario 28 d. pateikė dar vieną prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, nurodžiusi, kad po 2020 m. vasario 20 d. nutarties priėmimo faktinė situacija pasikeitė, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurašius visas jos sąskaitoje buvusias lėšas. Todėl ji neturi jokių, net teorinių galimybių, sumokėti visą žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Rekosta“ ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, atsisakė priimti ieškovės 2020 m. vasario 28 d. prašymą.
11. Teismas pažymėjo, kad tiek 2020 m. vasario 10 d. nutartis, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatytas terminas ieškinio trūkumui pašalinti, tiek 2020 m. vasario 20 d. nutartis, kuria ji neatleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, yra įsiteisėjusios.
Motyvuojamoji dalis
12. Kadangi ieškovė nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų ir nesumokėjo už paduodamą ieškinį nustatyto dydžio žyminio mokesčio, teismas jos procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir grąžintinu ieškovei (CPK 115,135, 138 straipsniai).
13. Ieškovės 2020 m. vasario 28 d. pateiktą prašymą teismas atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui konstatavęs, kad toks prašymas jau yra išspręstas pirmiau minėtomis įsiteisėjusiomis teismo nutartimis.
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Ieškovė UAB ,,Rekosta“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Skundžiama nutartis negalėjo būti priimta, kadangi jos priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjusi 2020 m. vasario 20 d. nutartis, kuria buvo atmestas prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis per EPP sistemą ieškovei buvo išsiųsta 2020 m. vasario 21 d., atitinkamai, ji dar galėjo būti skundžiama iki 2020 m. kovo 3 d. Todėl tokia teismo nutartis, kurioje nurodyta neteisinga informacija, yra neteisėta tiek formos (procedūrine), tiek turinio prasme.
14.2. Antrasis, t. y. 2020 m. vasario 28 d., prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo buvo grindžiamas naujomis aplinkybėmis (lėšų sąskaitoje nebuvimu), todėl teismas turėjo pirmiausia išnagrinėti šį prašymą ir tik tada spręsti apie pasekmes nesumokėjus žyminio mokesčio.
14.3. Kadangi 2020 m. vasario 20 d. nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi, ieškovė dar galėjo sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį teismas eliminavo tokią galimybę.
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis), todėl ieškinio formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nustatyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams (CPK 111 straipsnis).
16. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, ieškinys turi atitikti ir specialiuosius ieškinio reikalavimus. Palyginti su kitais procesiniais dokumentais, papildomi reikalavimai ieškinio turiniui nurodyti CPK 135 straipsnyje. Vienas tokių reikalavimų – duomenų apie žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą pateikimas (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarka ir taisyklės išdėstytos CPK 80 straipsnyje.
17. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).
18. Kita vertus, skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis ir būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme nustatyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo, alternatyviai, arba atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis), arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Tokie prašymai gali būti išdėstyti ir viename procesiniame dokumente. Teismas, taikydamas abu šiuos institutus bei vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), turi užtikrinti teisminės gynybos prieinamumo ir nesąžiningų bandymų išvengti žyminio mokesčio mokėjimo pusiausvyrą.
19. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė iš pradžių siekė pasinaudoti CPK 84 straipsnyje numatyta išimtimi, kuomet reikalavimą pareiškusiam asmeniui, atsižvelgiant į jo laikinai sunkią turtinę padėtį, pareiga sumokėti žyminį mokestį gali būti atidedama iki sprendimo priėmimo. Teismui tokio apeliantės prašymo nepatenkinus, apeliantė iki sueinant terminui teismo ankstesne nutartimi nustatytam įpareigojimui įvykdyti (sumokėti atitinkamo dydžio mokestį) siekė pasinaudoti dar ir CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatytąja išimtimi, nustatančia galimybę atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo dėl analogiškų priežasčių, susijusių su jo turtine padėtimi.
20. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi pirmąjį prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmetė, nustatęs apeliantei 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos 7 849 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ši teismo nutartis tiek apeliantei, tiek jai atstovaujančiam advokatui 2020 m. vasario 11 d. buvo išsiųsta į jų LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) paskyras. Vadinasi, šios nutarties įteikimo apeliantei diena yra 2020 m. vasario 12 d., t. y. po procesinio dokumento, kuris buvo įteikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi). Atitinkamai, 2020 m. vasario 10 d. nutartyje nurodyti trūkumai turėjo būti ištaisyti ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 26 d.
21. Kaip minėta, apeliantė 2020 m. vasario 17 d. pateikė naują prašymą – prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikė įrodymus apie jo dalies, t. y. 1 000 Eur, sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas ir šį prašymą 2020 m. vasario 20 d. nutartimi atmetė. Ir nors teismas, viena vertus, šioje nutartyje pagrįstai nurodė, kad apeliantė 2020 m. vasario 10 d. nutarties dėl trūkumų šalinimo neskundė ir 7 dienų terminas, per kurį apeliantė galėjo pasinaudoti apeliacijos teise, jau buvo suėjęs, todėl ši nutartis vykdytina ir privaloma tiek bylos šalims, tiek teismui (CPK 18 straipsnis), kita vertus, apeliantė, pateikdama 2020 m. vasario 17 d. prašymą, kurį grindė iš esmės tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su jos turtine padėtimi, visgi siekė pasinaudoti dar ir kitu savarankišku teisiniu pagrindu, reglamentuojančiu atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis).
22. Pažymėtina, kad tai yra kitokio pobūdžio, nei jos pirmasis, prašymas, kurio pagrįstumas taip pat įvertintinas kitais aspektais, nei vertinant prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo pagrįstumą. Be to, abiem atvejais, netenkinus atitinkamų prašymų, turėtų būti nustatomas terminas ieškinio trūkumams ištaisyti. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ir antrąjį apeliantės prašymą, nenustatė jai naujo termino žyminiam mokesčiui sumokėti, taip pat nenurodė, kad tą apeliantė turėtų padaryti per ankstesnėje nutartyje nurodytą terminą, taigi iš esmės antruoju atveju netaikė trūkumų šalinimo instituto, nors turėjo tą padaryti vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi bei tik tada spręsti, ar apeliantės yra pašalinusi trūkumus, kliudžiusius priimti jos ieškinį.
23. Be to, ir nutartis, kuria atmetamas prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui, apskundimo tvarka buvo įvardyta ir 2020 m. vasario 20 d. nutartyje. Tokiu atveju nėra pagrindo nesutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, 2020 m. kovo 2 d. nutartimi galutinai išspręsdamas ieškinio priėmimo klausimą bei pripažindamas jį nepaduotu, nes nebuvo pašalintos kliūtys tokį procesinį dokumentą priimti (apeliantė nesumokėjo viso reikiamo žyminio mokesčio), neatsižvelgė į tebeegzistuojančią apeliantei galimybę apskųsti antrąją su žyminio mokesčio mokėjimu susijusią nutartį – nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantei, priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjusi 2020 m. vasario 20 d. nutartis. Apeliantė pagrįstai akcentuoja aplinkybę, kad 2020 m. vasario 20 d. nutartis į jo VEP posistemio paskirą buvo išsiųsta vasario 21 d. (penktadienį), ir laikytina jai įteikta vasario 24 d. (pirmadienį), atitinkamai, atskirasis skundas dėl jos galėjo būti pateiktas iki 2020 m. kovo 2 d. įskaitytinai.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas faktines aplinkybes, sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neatliko visų CPK numatytų procesinių veiksmų, dėl ko buvo apribotos apeliantės procesinės teisės, susijusios tiek su galimybe pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, tiek ir su teisės į apeliaciją realizavimu. Pažymėtina, kad tik itin išskirtiniais atvejais, kuomet asmuo tendencingai teikia analogiško turinio CPK reikalavimų neatitinkančius procesinius dokumentus, teismas gali netaikyti trūkumų šalinimo instituto ir atsisakyti priimti procesinį dokumentą. Nagrinėjamu atveju tokios situacijos konstatavimui prielaidų nenustatyta. Duomenų, kad apeliantė piktnaudžiautų jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, nėra, o vien tai, kad apeliantė, pasinaudodama procesine teise, pateikė du savarankiškus prašymus dėl skirtingų procesinių institutų – CPK 83 straipsnio 3 dalies ir 84 straipsnio – jai taikymo, kitokios išvados nesuponuoja.
25. Tokiu atveju skundžiama nutartis panaikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atkreiptinas ieškinio priėmimo klausimą nagrinėsiančio teismo dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. gegužės 29 d. civilinėje byloje Nr. B2-864-524/2020 bus sprendžiamas vieno iš apeliantės kreditorių pareiškimas dėl bankroto bylos jai iškėlimo bei apeliantės prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šios bylos baigtis gali turėti reikšmės ir pirmosios instancijos teismui perduotam iš naujo nagrinėti klausimui (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kadangi nutarties dalis dėl atsisakymo priimti apeliantės 2020 m. vasario 28 d. pakartotinį prašymą nėra skundžiama, šiuo aspektu nepasisakytina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.