Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2008-12-03 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jai priklausanti (duomenys neskelbtini) namų valda neturi tualeto išgriebimo duobės, o tualeto turinys užkasamas nuosavo daržo žemėje, tuo pažeidžiant LR aplinkos apsaugos įstatymo 23 str. reikalavimus.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra 2008-12-05 nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis LR ATPK 30 str., 30² str., 31 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., už LR aplinkos apsaugos įstatymo 23 str., LR aplinkos ministro 2007-10-08 įsakymo Nr. D1-515 6 p. pažeidimą, numatytą LR administracinių pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 51⁶ str. 1 d., skyrė 200 Lt administracinę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2), prašydamas pakeisti 2008-12-05 nutarimą, sumažinant baudą arba paskiriant įspėjimą. Nurodo, kad iki šiol jos namų valdoje nėra specialios buitinių atliekų šalinimo vietos (išsiurbimo duobės), todėl yra pateikusi prašymą dėl kanalizacijos įrenginio projekto. Lauko tualetu naudojasi viena, atliekoms nukenksminti naudoja specialią koncentruotą biologinę priemonę „Primus-A“, skirtą lauko tualetų priežiūrai, todėl manė, kad atliekas nukenksmina tinkamai ir aplinkai žalos nedaro.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis).

ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės prisipažįsta padaręs pažeidimą. Be prisipažinimo jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir administracinėn atsakomybėn jis yra patrauktas pagrįstai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo pakeisti institucijos nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą sumažinti arba paskirti įspėjimą. Asmuo nurodo, kad nusižengė pirmą kartą, anksčiau administracine tvarka bausta nebuvo, dėl padaryto pažeidimo gailisi, yra senyvo amžiaus, gauna 700 Lt pensiją per mėnesį, kitų pajamų neturi. Nurodo, kad padavė prašymą kanalizacijos projektui parengti. Teigia, kad pažeidimo padarymą įtakojo susiklosčiusios aplinkybės – jos namų valdoje nėra nei kanalizacijos, nei vandens. Tam, kad būtų išvalyta duobė, ji kviečia specialią mašiną, tačiau tai patvirtinančių kvitų ar kitų dokumentų neturi, nes nemanė, kad jų gali prireikti (b. l. 28). Pateikė įrodymus apie lauko tualeto projektinę dokumentaciją (b. l. 21 – 27).

LR ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. LR ATPK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Pagal LR APK 30¹ straipsnį, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Atsakomybė pagal LR ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalį, kyla už nuotėkų išleidimą į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo arba viršijant jame nustatytus teršiančių medžiagų normatyvus (reikalavimus), taip pat nuotėkų išleidimą pažeidžiant nustatytus teršiančių medžiagų normatyvus (reikalavimus), kai leidimas nereikalingas ir tai užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

LR aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75) 23 straipsnis nustato, kad asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas.

Pagal LR aplinkos ministro 2007-10-08 įsakymo Nr. D1-515 6 punktą, nuotekų išleidimas į aplinką gali būti vykdomas tik per teisės aktų nustatyta tvarka įteisintą (pvz., pripažintą tinkamu naudoti, išduotas leidimas (jeigu reikalingas) nuotekų išleidimui ar pan.) išleistuvą ir tik po to, kai nustatyta tvarka patvirtinamos nuotekų išleidimo į aplinką sąlygos (sąlygos nustatomos patvirtintame statybos projekte arba leidime).

Teismo manymu, švelnesnės nei LR ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalyje numatytos baudos paskyrimas pasieks LR ATPK numatytų tikslų – vykdyti administracinių teisės pažeidimų prevenciją ir auklėti pažeidėją. Administracinėn atsakomybės patraukto asmens prašymas vietoj piniginės baudos skirti įspėjimą netenkintinas, kadangi Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto 2008-12-03 patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-900 patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens namų valdoje esantis tualetas neturi išgriebimo duobės (b. l. 11, 12). Atsižvelgiant į tai, kad asmuo nusižengė pirmą kartą, pripažįsta padaręs pažeidimą, gailisi, yra senyvo amžiaus, jos sunkią materialinę padėtį, pažeidimo padarymo aplinkybes, teismas mano, kad yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį ir nuobaudą švelninti.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2008-12-05 nutarimas keistinas, paskirtą 200 Lt baudą sumažinant iki 100 Lt.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. skundą patenkinti, pakeisti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2008-12-05 nutarimu Nr. AM 053346 paskirtą 200 Lt baudą sumažinant iki 100 Lt.

Nutartis per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.