Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios UAB „B.“ atstovo advokato Sigito Mikliušo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria netenkintas kaltinamosios UAB „B.“ atstovo advokato Sigito Mikliušo prašymas sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. 1-136-891/2022 su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamąja byla Nr. 1-65-1133/2022,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. gruodžio 23 d. buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje V. S. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį, o UAB „B.“ buvo kaltinama pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį bei BK 20 straipsnį ir 220 straipsnio 2 dalį. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. teisiamajame posėdyje prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, nurodant, kad V. S. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, o UAB „B.“ dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo kaltinama pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį bei BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį. Bylą sudaro 22 tomai, byloje iš esmės baigtas įrodymų tyrimas, teliko išklausyti baigiamąsias kalbas ir kaltinamųjų paskutinį žodį.

2. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad 2020 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla Nr. 1-65-1133/2022, kurioje V. S. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (3 veikos), o UAB „B.“ dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo buvo kaltinama pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį bei BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį (3 veikos). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. spalio 21 d. gautas prokuratūros raštas prašant pakeisti kaltinimą, nurodant, kad V. S. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, o UAB „B.“ dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo kaltinama pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį bei BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį. Bylą sudaro 52 tomai, byloje iš esmės baigtas įrodymų tyrimas, teliko išklausyti baigiamąsias kalbas ir kaltinamųjų paskutinį žodį.

3. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. lapkričio 17 d. vykusiame teisiamajame posėdyje kaltinamosios UAB „B.“ atstovas pateikė prašymą sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą bylą su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamąja byla Nr. 1-65-1133/2022, kurioje kaltinimai pareikšti UAB „B.“ ir V. S. dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo (t. 22, b. l. 130‑131).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Kaltinamosios UAB „B.“ atstovas advokatas S. Mikliušas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį ir sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. 1-136-891/2022 su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamąja byla Nr. 1-65-1133/2022.

5.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis priimta nepagrįstai ir turėtų būti panaikinta. Vilniaus apygardos teismas iš dalies nutartyje sutinka su gynybos argumentais, jog veikos abiejose bylose galėtų būti vertinamos kaip tęstinės, tačiau vis dėlto mano, kad abi baudžiamąsias bylas nėra tikslinga nagrinėti kartu. Apelianto manymu, ši situacija kilo dėl prokuratūros kaltės ir kaltinamųjų teisės dėl to negali būti labiau varžomos. Prokuratūra dirbtinai ir neteisėtai galimai nusikalstamą tęstinę veiką dėl nesuprantamų motyvų padalino į dvi atskiras bylas, nors pagal veikos padarymo mechanizmą ir visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, šias veikas ir abu laikotarpius siejo vieninga tyčia. Kadangi prieš tai apygardos teismo byloje kaltinamiesiems buvo inkriminuoti kiti BK straipsniai, gynybai nebuvo pagrindo kelti šių bylų sujungimo klausimo. Šiuo metu, kai kaltinimai bylose yra vienodi, yra būtina šias bylas sujungti į vieną procesą. Sujungus šias bylas, bus užtikrinamos kaltinamųjų teisės į teisingą teismą ir bylos nagrinėjimą, kadangi dirbtinis galimai nusikalstamų veikų laikotarpio skaidymas į atskiras bylas neabejotinai sunkina kaltinamųjų padėtį ir ateityje dirbtinai gali didinti būsimas bausmes.

5.2. Priešingai nei nurodo apygardos teismas, minėtų bylų sujungimas neužvilkins proceso, o jį paspartins, kadangi abi bylos yra iš esmės vienodose nagrinėjimo stadijose. Abejose bylose yra apklausti visi liudytojai ir pagarsinta bylos medžiaga, todėl liko tik baigiamieji veiksmai, tiek vienoje byloje, tiek ir kitoje byloje. Sujungus bylas, teismui iš esmės reikėtų tik pagarsinti bylos medžiagą, kadangi visi įrodymai bylose jau yra ištirti. Teismas be jokio pagrindo nurodo, kad tariamai gali tekti iš naujo apklausti liudytojus, specialistus, tirti didelės apimties bylos medžiagą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiose bylose dalyvauja tie patys gynėjai, kurie jau svarstant bylų sujungimo klausimą yra nurodę, kad iš naujo ar papildomai apklausti liudytojus ar atlikti kitus veiksmus, nereikalaus. Tokiu būdu, sujungus šias bylas, iš esmės užtektų vieno teismo posėdžio, kad sugrąžinti sujungtą bylą į dabartinę procesinę stadiją. Sujungus bylas, būtų neabejotinai įgyvendintas bylų nagrinėjimo ekonomiškumo principas (teismuose būtų nagrinėjama mažiau bylų, taupomas laikas ir lėšos) ir tinkamai užtikrintos kaltinamųjų teisės. Nesujungus šių bylų, bylų procesų teismuose tik padaugėtų (atsižvelgiant į galimas apeliacinę ir kasacinę instancijas), kadangi galbūt būtų priimti 2 apkaltinamieji nuosprendžiai ir jie būtų skundžiami apeliacine tvarka, todėl taip atsirastų dar 2 bylų nagrinėjimo procesai vietoj vieno proceso.

5.3. Atsikertant į teismo motyvą, kad bylų sujungimo klausimas galėjo būti keliamas anksčiau, apeliantas pabrėžia, kad šis teismo argumentas yra nepagrįstas, nes ankstesnėje proceso stadijoje skirtingose bylose kaltinamiesiems buvo inkriminuotos skirtingos veikos, todėl gynyba neturėjo galimybės kelti klausimo dėl tęstinės nusikalstamos veikos. Kaip yra žinoma, gynyba šiuo atveju neturėjo realios galimybės įtakoti kaltinimo pakeitimo, kadangi ši teisė priklauso kitiems proceso dalyviams.

5.4. Apeliantas teigia, kad dirbtinai atskyrus bylas, esant akivaizdžiai tęstinei veikai, bus pažeidžiamos kaltinamųjų teisės skiriant jiems bausmes. Šiuo atveju teismai privalės dvi bausmes už tą pačią veiką subendrinti, o tai neišvengiamai sukels neigiamas pasekmes kaltinamiesiems, nes bausmė pasunkės.

6. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios UAB „B.“ atstovo advokato S. Mikliušo skundas tenkinamas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) 254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. BPK 234 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, kai toks išskyrimas padeda greičiau išnagrinėti išskirtąsias bylas. BPK 254 straipsnio 1 dalies nuoroda į BPK 234 straipsnio 4 dalį yra neabejotinai susijusi su joje nurodytu bylos išskyrimu į kelias atveju – jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtąsias bylas. Tuo tarpu kelių bylų sujungimo į vieną pagrindai ir sąlygos BPK išsamiai nereglamentuojami, šie klausimai palikti spręsti teismui, kuris priimdamas sprendimą dėl bylų sujungimo turi įvertinti kiekvieną konkretų atvejį. Todėl teismas, kiekvienoje byloje vertindamas konkrečias aplinkybes, sprendžia, ar tikslinga bylas sujungti ir ar, tai nepakenks teisingo sprendimo priėmimui, t. y. teismas turi vertinti kiekvieną konkretų atvejį ir priimti sprendimą dėl bylų sujungimo tikslingumo. Baudžiamųjų bylų išnagrinėjimas per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį gali būti vienas iš bylų sujungimo tikslų, tačiau ne mažiau svarbūs yra ir proceso išsamumo, teisingo bylos nagrinėjimo bei kiti kertiniai baudžiamojo proceso principai. Tik remiantis šiais principais galima išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo bei priimti tokį sprendimą, kuris padėtų teisingai išnagrinėti bylą ir užtikrinti kaltinamųjų teises.

8. Pažymėtina, kad bylų sujungimo tikslas – išspręsti baudžiamąsias bylas per kiek įmanomai trumpesnį laiko tarpą. Tačiau baudžiamojo proceso paskirtis yra nusikalstamas veikas atskleisti ne tik greitai, bet ir išsamiai bei tinkamai pritaikant įstatymą, t. y. siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo. Iš bylų medžiagos matyti, kad abiejose bylose tiems patiems kaltinamiesiems (V. S. ir UAB „B.“) pareikšti tapatūs kaltinimai dėl tų pačių nusikalstamų veikų tik nurodytas skirtingas laikotarpis (Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje ‑ 2017–2018 metai, o Vilniaus apygardos teisme ‑ 2019–2020 metai), abi baudžiamąsias bylas sieja tie patys kaltinamieji. Nagrinėjamu atveju, nesujungus šių baudžiamųjų bylų, gali pakenkti bylos nagrinėjimo teisme išsamumui, teisingam nusikalstamų veikų aplinkybių nustatymui ir kaltinamų asmenų kaltės klausimo išsprendimui bei nusikalstamų veikų kvalifikavimui (galimai kaip tęstinių), galutinės bausmės kaltinamiesiems paskyrimui. Be to, apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje pats nurodė, kad akivaizdu, jog šias bylas būtų buvę tikslinga nagrinėti kartu ir veikos galimai galėtų būti vertinamos kaip tęstinės. Taip pat apygardos teismas pažymėjo, kad jei teismai priimtų apkaltinamuosius nuosprendžius, kiltų grėsmė, kad V. S. ir UAB „B.“ būtų paskirta subendrinta griežtesnė bausmė nei priimant vieną nuosprendį.

9. Apygardos teismo argumentai, jog sujungus bylas, teismui tektų galimai iš naujo apklausti liudytojus, specialistus, tirti didelės apimties bylos medžiagą, nepagrįsti. BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė bylą nagrinėjant teisme iš naujo į pakartotines apklausas nekviesti liudytojų ir nukentėjusiųjų, kurie buvo apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, jeigu to nereikia teisingumo interesais. Jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, gali būti paskelbiami ir ištiriami šio BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu remiantis BPK 290 straipsniu, įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Kai tai būtina bylos aplinkybėms išsamiai ištirti, nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva šie dokumentai ar jų dalys paskelbiami perskaitant ir apžiūrimi. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymai šiais klausimais išsprendžiami teismo nutartimi. Taigi baudžiamąją bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių prašymus, bei vadovaudamasis teisingumo interesais ir baudžiamojo proceso principais, sujungus bylas, privalo išspręsti klausimą dėl būtinumo kartoti teisme atliktus įrodymų tyrimo veiksmus. Aplinkybė, kad baudžiamosios bylos sujungiamos, savaime neįpareigoja teismo kartoti šiuos įrodymų tyrimo veiksmus. Be to, priešingai nei nurodoma skundžiamojoje nutartyje, minėtų bylų sujungimas žymiai neužvilkins proceso, kaltinamuosius abiejose bylose atstovauja tie patys gynėjai, abi bylos yra iš esmės vienodose nagrinėjimo stadijose (abiejose bylose jau baigtas įrodymų tyrimas, teliko išklausyti baigiamųjų kalbų ir atlikti kitus baigiamuosius veiksmus). Sujungus bylas, teismui iš esmės reikėtų tik pagarsinti bylos medžiagą, kadangi visi įrodymai bylose jau yra ištirti. Kaltinamųjų gynėjai, svarstant bylų sujungimo klausimą, yra nurodę, kad iš naujo atlikti įrodymų tyrimo veiksmus nereikalaus (t. 22, b. l. 132, 134).

10. Įvertinus tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvada, kad sujungus šias baudžiamąsias bylas į vieną, jos bus išnagrinėtos ekonomiškiau, tokiu būdu taip pat bus užtikrintos kaltinamųjų teisės į teisingą teismą ir bylos nagrinėjimą bei įstatymo leidėjo imperatyvus nurodymas išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaujantis rungimosi ir teisingo bylos nagrinėjimo principais.

11. BPK 228 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apygardos teismo teisiamajame posėdyje pradėta nagrinėti byla negali būti perduota apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-65-1133/2022 prijungiama prie Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-136-891/2022, paliekant sujungtą bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą.

Sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. 1-136-891/2022 su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamąja byla Nr. 1-65-1133/2022, paliekant Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-136-891/2022.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.