Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimas

2022-04-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-296-305/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-19
Bylos Nr.
e2YT-296-305/2022
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01294-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Laimutis Vaitkus (pirm.)
Pareiškėjas
I. M. K.
Suinteresuotas asmuo
O. P., Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonės „Turto bankas“, " Turto bankas "
Advokatai
Dalius Povilius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-296-305/2022 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01294-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.15.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 19 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus,sekretoriaujant Ligijai Vosylienei,dalyvaujant pareiškėjai I. M. K. ir jos atstovui advokatui Daliui Poviliui,suinteresuotam asmeniui O. P.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovui (apie teismo posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant),

suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui (apie teismo posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilkaviškio rajono savivaldybė, valstybės įmonė „Turto bankas“ ir O. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. M. K. prašo nustatyti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), – įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Pareiškėjos pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos tėvai – A. B. ir S. B., savo lėšomis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) 1962 m. pastatė statinius – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei tris ūkinius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), 1975 m. – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1987 m. – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėti statiniai inventorizuoti 1988 m. birželio 10 d. ir įregistruoti viešame registre. Atliekant statinių registraciją viešame registre, A. B. nurodyta kaip minėto turto naudotoja. Marijampolės apskrities archyvo duomenis nustatyta, kad 1963 m. sausio 1 d. S. B. asmeniniam ūkiui priklausė 1962 m. statytas gyvenamasis namas ir tvartas; pagal (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvo dokumentus – 1980-1982 m., 1986-1990 m. ūkines knygas, nustatyta, kad asmeninis ūkis, kurį sudarė ir 1962 m. statytas gyvenamasis namas su tvartu, 1980 - 1982 m. apskaitytas, kaip S. B. (mirus (duomenys neskelbtini) įrašai taisyti), A. B. ir A. B. ūkis su jam priklausančiais statiniais, želdiniais, gyvuliais, o 1986-1990 m., kaip A. B. ūkis; 1986-1990 m. ūkio knygoje atliktas įrašas apie A. B. mirties faktą 1988 m.; pagal (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvo dokumentus – 1986­-1990 m. ūkines knygas, nustatyta, kad S. ir A. B. sūnus – A. B., laikotarpiu 1986-1988 m., gyveno A. B. priklausančiame ūkyje, be to, A. B. šiame ūkyje taip pat gyveno ir po A. B. mirties, t. y., (duomenys neskelbtini). Nuo 1981 m. vasario 27 d. iki savo mirties A. B. gyvenamąją vietą deklaravo jau minėtu ir faktiniu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Taigi, 1962-1987 m. pastatytas turtas buvo faktiškai naudojamas ir valdomas: nuo 1962 m. iki S. B. mirties 1980 m. – S. B. ir A. B., nuo 1980 m. iki A. B. mirties 1988 m. – A. B. ir A. B.; nuo 1988 m. iki A. B. mirties 2021 m. – A. B.. Po A. B. mirties pareiškėja prižiūri šį turtą, jį naudoja, moka turto komunalinius ir eksploatacinius mokesčius. Pareiškėja nurodo, kad egzistuoja visos sąlygos, kurioms esant konstatuotinas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas. Turtas gali būti pagal įgyjamąją senatį įgytas nuosavybėn, nes jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Nuosavybės teisės į turtą nėra ir niekada nebuvo registruotos jokio asmens vardu, tame tarpe ir pareiškėjos, savivaldybės ar valstybės vardu. Dėl nurodytų aplinkybių turtas nebuvo ir negalėjo būti paveldėjimo objektu. Turtas nėra valstybės ar savivaldybės turtas, nes buvo sukurtas pareiškėjos tėvų lėšomis, taip pat jis nėra priskirtinas prie viešosios nuosavybės objektų, t. y., objektų, kurie išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei. Turto valdymas nuo jo sukūrimo iki šiol nuolatos buvo valdomas atvirai ir sąžiningai, t. y., nei vienas iš faktinių turto valdytojų nėra nuslėpęs turto valdymo fakto, taip pat nei vienas iš valdytojų nėra pripažinęs, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į turtą. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai. Turto valdymas įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, t. y., sukurtas S. B. ir A. B., o ne per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus. Tai, jog Turtas teisės aktų nustatyta tvarka buvo inventorizuotas ir registruotas viešame registre, patvirtina, jog Turtas sukurtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Turto valdytojai niekada nepripažino, jog kas nors kitas turėjo daugiau už juos teisių į turtą ir buvo įsitikinę, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas, taip pat visuomet elgėsi kaip turto savininkai. Turto valdymas nuo jo sukūrimo iki šiol buvo valdomas nepertraukiamai ir bendras jo valdymas yra ilgesnis nei dešimt metų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju kelių asmenų – S. B., A. B., A. B., pareiškėjos – valdymas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tai, kad po vieno iš jų mirties turto valdymą perėmė kitas iš jų, šių asmenų turto valdymo laikotarpis skaičiuotinas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis) (e. b. l. 1-5).

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas advokatas Dalius Povilius pareiškimą palaikė visa apimtimi (2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 40 sek. – 1 min. 41 sek., 17 min. 24 sek. – 17 min. 31 sek., 17 min. 37 sek. – 19 min. 27 sek.). Pareiškėja papildomai paaiškino, kad jos tėvai iš pradžių gyveno ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) kaime. Ji su broliu lankė mokyklą. Iki mokyklos buvo 5 km, todėl jos tėvai nutarė persikelti arčiau mokyklos. Kai jai buvo maždaug 15 metų, tarybinio ūkio valdžia jos tėvams skyrė sklypą (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje (dabar – (duomenys neskelbtini)). Tėvas nusipirko medienos ir pradėjo statyti namą, nes pats buvo statybininkas. Statė lėtai, pirmiausia pastatė medinį karkasą, po to nutarė apmūryti plytomis. Tada jie visi važiavo į Vokietiją, griovė namus raudonų plytų, jas plovė ir taip tėvas apmūrijo visą namą. Paskui ūkinį pastatą statė. Ji, baigusi vidurinę mokyklą, 1963 metais išvažiavo į Kauną toliau mokytis. Tačiau grįždavo savaitgaliais ir padėdavo tėvams, su kuriais gyveno jaunesnis brolis A. (grįžęs iš tarnybos kariuomenėje, jis visą laiką gyveno su tėvais). Jie turėjo 15 arų žemės prie namo, tai ji ir brolis tėvams padėdavo apsodinti daržus; be to, tėvai laikė karvę už miesto, ji padėdavo mamai pieną parnešti. Visas vasaras ten ji su vyru, vaikais, anūkais ir leisdavo laiką. 1980 metais mirus tėvui, liko mama su broliu. Ji dar dažniau važiuodavo į ūkį padėti. 1988 m. vasarą mama pasakė, kad ji pradėjo tvarkyti dokumentus dėl namo ir kitų statinių įregistravimo. Pareiškėja tuo nesirūpino ir manė, kad mama viską sutvarkė. Tačiau tų metų rudenį mama sunkiai susirgo ir mirė. Liko brolis, jam reikėjo dar didesnės pagalbos, nes pensijos negavo, ji siuntė jam pinigus. Ji kartu su seserimis pakeitė du langus, dalį grindų. Ji ten pastoviai važiuodavo tiek ilsėtis, tiek padėti prie darbų. (duomenys neskelbtini) mirė brolis. Dar prieš mirtį jis pradėjo daug išgėrinėti, todėl ji siuntė jam pinigus komunaliniams mokesčiams apmokėti ir pan. Po brolio mirties sumokėjo jo likusias skolas už komunalinius mokesčius (elektrą, vandenį, šiukšles), mokesčius tebemoka ir toliau, rūpinasi, prižiūri turtą. Palikimo niekas iš jų nėra priėmęs, t. y., pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo nėra pateikę (2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 37 sek. – 9 min. 23 sek.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui (e. b. l. 70-71).

Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė, atstovaujama savivaldybės mero, į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vilkaviškio rajono savivaldybė su pareikšto pareiškimo reikalavimais sutinka ir neprieštarauja, jog būtų nustatytas daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktas, kadangi savivaldybė šioje byloje nei materialinio, nei teisinio intereso dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto neturi – nekilnojamas turtas nėra Vilkaviškio rajono savivaldybės nuosavybė, nėra įtrauktas į Savivaldybės turto apskaitą, todėl Savivaldybė į jį daiktinių teisių neturi (e. b. l. 81-82).

Suinteresuotas asmuo O. P. į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja ir sutinka, jog būtų patenkintas pareiškėjos pareiškimas. Patvirtino, kad pareiškėjos pareiškime paminėtos aplinkybės yra teisingos. Ji (O. P.), kaip I. K. ir A. B. sesuo, A. ir S. B. dukra, patvirtina, kad namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti jos tėvų – A. ir S. B.. Šiuose namuose jie gyveno iki mirties. Po tėvo S. B. mirties šiuose namuose liko gyventi mama A. B. ir jos brolis A. B.. Po mamos mirties namuose gyveno ir jais rūpinosi brolis A. B.. 2021 m. mirus broliui A., jos sesuo I. K. pradėjo šiuo ūkiu rūpintis. Ji nuolatos būna šiuose namuose, juos tvarko, moka komunalinius mokesčius. Sesuo minėjo, kad ji ketina remontuoti pagrindinį namą ir sutvarkyti ūkinius pastatus. Pažymi, kad namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), yra jų šeimos namai. Juose jokie svetimi asmenys niekados negyveno ir jais nesirūpino. Ji pati į šeimos namus nereiškia jokių pretenzijų (e. b. l. 89). Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad su pareiškimu sutinka, taip pat patvirtino, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra teisingos (2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 43 sek. – 1 min. 46 sek., 10 min. 14 sek. – 11 min. 29 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Išklausęs teismo posėdyje pareiškėjos, jos atstovo ir suinteresuoto asmens O. P. paaiškinimus, liudytojų J. G. ir R. Š. parodymus (2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 37 sek. – 9 min. 23 sek., 17 min. 37 sek. – 19 min. 27 sek., 10 min. 14 sek. – 11 min. 29 sek., 12 min. 35 sek. – 13 min. 46 sek., 14 min. 40 sek. – 17 min. 10 sek.), taip pat ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus – pareiškėjos ir suinteresuoto asmens rašytinius paaiškinimus pareiškime ir atsiliepime į pareiškimą (e. b. l. 1-5, 89), pareiškėjos gimimo ir santuokos liudijimus (e. b. l. 6, 8), A. B. gimimo akto įrašo išrašą ir medicininį mirties liudijimą (e. b. l. 7, 34), inventorizacijos bylą (e. b. l. 9-16), Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Marijampolės filialo 2001 m. birželio 1 d. raštą Nr. 391 (e. b. l. 17), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2001 m. gegužės 31 d. išrašą (e. b. l. 18-19), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. spalio 29 d. išrašą (e. b. l. 20-21), Marijampolės apskrities archyvo pažymas su priedais – Ūkio knygomis (e. b. l. 22-31), S. B. mirties akto įrašą (e. b. l. 32), A. B. mirties liudijimą (e. b. l. 33), mokesčių mokėjimo dokumentus (e. b. l. 35-40), Gyventojų registro pažymas apie asmens duomenis (e. b. l. 41-46, 69), fotonuotraukas (e. b. l. 47-49), Testamentų registro išrašą (e. b. l. 127) – teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes:

apytiksliai 1960 m. tarybinio ūkio valdžia pareiškėjos tėvams – A. B. ir S. B. – skyrė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), šiame žemės sklype pareiškėjos tėvai savo lėšomis ir savo darbu laikotarpyje nuo 1962 m. iki 1987 m. pasistatė statinius – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kt.;

1988 m. birželio 10 d. buvo atlikta pastatų inventorizacija, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šie statiniai: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (lauko tualetas ir tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai); tačiau nebuvo užbaigtos nuosavybės teisės į šiuos Statinius įregistravimo procedūros, t. y., nuosavybės teisė į minėtus Statinius niekieno vardu neįregistruota iki šiol; Nekilnojamojo turto registre laikotarpyje nuo 1988 m. birželio 10 d. iki 2013 m. liepos 26 d. buvo įregistruota tik Statinių naudotoja – A. B.;

laikotarpyje nuo 1962 m. iki 1980 m. minėtus Statinius faktiškai naudojo ir valdė (gyvenamajame name gyveno, kitus statinius naudojo kitoms savo reikmėms) pareiškėjos tėvai – A. B. ir S. B.; (duomenys neskelbtini) S. B. mirė, po jo mirties, laikotarpyje nuo 1980 m. iki 1988 m., Statinius toliau faktiškai naudojo ir valdė A. B. kartu su sūnumi A. B., kuris tuo metu gyveno kartu su tėvais; (duomenys neskelbtini) A. B. mirė, po jos mirties, laikotarpyje nuo 1988 m. iki 2021 m., Statinius ir toliau faktiškai naudojo bei valdė A. B., padedamas savo seserų – pareiškėjos I. M. K. ir suinteresuoto asmens O. P. (nuo 1981 m. vasario 27 d. adresu (duomenys neskelbtini) jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, savo vardu buvo sudaręs sutartis su komunalines ir kitas paslaugas teikiančiomis bendrovėmis ir, atitinkamai, mokėjo mokesčius); (duomenys neskelbtini) A. B. mirė, po jo mirties nors Statiniais realiai niekas nesinaudoja, tačiau juos prižiūri, rūpinasi jų remontu, moka turto komunalinius ir eksploatacinius mokesčius pareiškėja I. M. K. .

Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnio 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Pagal CK 4.47 straipsnio 11 punktą vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra įgyjamoji senatis. Įgyjamosios senaties samprata pateikiama CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y., pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 bei kt.).

Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos numatytos kaip privalomos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos.

Pareiškėja nei praeityje, nei šiuo metu nebuvo ir nėra įgijusi nuosavybės teisės į Statinius jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu. Statiniai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti pareiškėjos vardu. Nuosavybės teisė į Statinius Nekilnojamojo turto registre neįregistruota ir jokio kito asmens vardu. Pareiškėjos tėvai – A. B. ir S. B., pasistatę Statinius, nuosavybės teisės į juos įregistravimo procedūrų neatliko. Dėl šios priežasties Statiniai nebuvo ir negalėjo būti paveldėjimo objektu. Todėl, nors po pareiškėjos tėvo, vėliau motinos mirties Statinius faktiškai naudojo ir valdė pareiškėjos brolis A. B., o po šio mirties – pati pareiškėja, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja nuosavybės teisę į Statinius įgijo paveldėjimo būdu.

Byloje nėra duomenų, kad Statiniai priklausytų valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise: Statiniai buvo pastatyti pareiškėjos tėvų lėšomis, taip pat jie nėra priskirtini prie viešosios nuosavybės objektų, t. y., objektų, kurie išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei; pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujantis valstybės interesus, atsiliepime į pareiškimą jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad Statiniai yra valstybės nuosavybė, neteikė, o suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės, atstovaujamos savivaldybės mero, atsiliepime į pareiškimą konkrečiai nurodyta, kad Statiniai nėra Vilkaviškio rajono savivaldybės nuosavybė, nėra įtraukti į Savivaldybės turto apskaitą, todėl Savivaldybė į juos daiktinių teisių neturi.

Pareiškėjos tėvai A. B. ir S. B. Statinius statybos būdu įgijo sąžiningai bei teisėtai ir iki pat savo mirties juos valdė bei naudojo sąžiningai, teisėtai, atvirai, kaip savo, t. y., byloje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, kad Statiniai buvo pasatyti neteisėtai; pareiškėjos tėvai iki pat savo mirties minėtais Statiniais naudojosi (gyvenamajame name gyveno, kitus statinius naudojo kitoms savo reikmėms) ir buvo įsitikinę, kad niekas kitas neturi daugiau teisių į Statinius nei jie.

Pareiškėjos brolis A. B., o po brolio mirties – ir pati pareiškėja I. M. K. perėmė Statinių faktinį valdymą kaip įpėdiniai, būdami įsitikinę, kad niekas kitas neturi daugiau teisių į Statinius nei jie; todėl pripažintina, kad ir jie Statinius įgijo sąžiningai bei teisėtai ir pareiškėjos brolis iki pat savo mirties juos valdė bei naudojo, o pareiškėja iki šiol juos valdo bei naudoja sąžiningai, teisėtai, atvirai, kaip savo: pareiškėjos brolis tiek dar motinai A. B. esant gyvai, tiek jai mirus iki pat savo mirties gyveno tėvų statytame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (čia buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1981 m. vasario 27 d.), naudojosi kitais statiniais, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, o pareiškėja, nors faktiškai Statiniais nesinaudoja, tačiau juos prižiūri kaip savo, rūpinasi jų remontu, moka komunalinius ir kitus su Statinių eksploatavimu susijusius mokesčius.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvai, pareiškėjos brolis ir pareiškėja Statinius visą laiką valdė nepertraukiamai ir Statinių valdymas truko daugiau nei 10 metų: nuo pat Statinių pastatymo momento Statiniais visą šį laiką buvo naudojamasi, rūpinamasi jų remontu, priežiūra, mokami mokesčiai, susiję su minėtais Statiniais (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į pastatą-gyvenamąjį namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (lauko tualetą ir tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 307, 443 straipsnio 1 dalimi, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti faktą, kad pareiškėja I. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą-gyvenamąjį namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (lauko tualetą ir tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Laimutis Vaitkus