Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovė prašė sandorį, sudarytą 2005-04-05 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1961 tarp R. M. ir D. Z., pripažinti iš dalies negaliojančiu, perkeliant jai, ieškovei R. V., pirkėjo teises ir pareigas pagal šį sandorį, nurodant, jog sandoris sudarytas tarp pardavėjo R. M. ir pirkėjo R. V. Ieškovė nurodė, jog Panevėžio miesto 2-asis notarų biuras persiuntė jai, kaip bendraturtei, atsakovės R. M. 2005-03-01 pareiškimą apie tai, jog nuosavybės teise jai priklausančią dalį žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo dalį bei kitų pastatų dalis, esančius (duomenys neskelbtini), parduoda už 115 000 Lt. Pareiškime nurodė, kad pagal CK 4.79 str., J. V. (ieškovė), kaip žemės sklypo su pastatais bendrosios dalinės nuosavybės teisių dalyvė, turi pirmumo teisę pirkti šią dalį žemės sklypo su pastatų dalimis, prašė ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio pareiškimo gavimo dienos pareikšti Panevėžio m. 2-am notarų biurui savo norą arba atsisakymą pirkti šią žemės sklypo dalį su pastatų dalimis, jei iki nurodyto termino atsakymo nebus, bus laikoma, kad J. V. nenori pasinaudoti pirmumo teise, ir R. M. (atsakovei) priklausanti žemės sklypo dalis su pastatų dalimis bus parduota kitam asmeniui. Ieškovė 2005-03-30 pareiškimu per notarų biurą pranešė atsakovei R. M., kad pasinaudos pirmumo teise pirkti R. M. nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo, jame esančio gyvenamojo namo dalį ir kitų pastatų dalis, esančias (duomenys neskelbtini), už realią šio turto kainą 60 000 Lt. Ieškovė jokio atsakymo iš R. M. nesulaukė. Vėliau sužinojo, kad minėta atsakovės žemės sklypo dalis ir jame esančio gyvenamojo namo dalimi ir kitomis pastatų dalimis 2005-04-05 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1961 parduota atsakovui D. Z. Ieškovės turimais duomenimis, minėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas už mažesnę kainą (apie 95 000 Lt) ir kitomis sąlygomis, nei buvo siūloma ieškovei. Tai patvirtina, kad yra pažeistos ieškovės, kaip bendrasavininkės teisės, numatytos CK 4.79 str., t. y. ieškovė negalėjo pasinaudoti pirmumo teise pirkti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe tomis pačiomis sąlygomis. Ieškovė teigia, kad sandoris – 2005-04-05 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. l961 sudaryta tarp atsakovų R. M. ir D. Z. yra iš dalies negaliojantis (CK 1.78 str., 1.80 str., 1.81 str.,), todėl iš dalies naikintinas, o pirkėjo teisės ir pareigos perkeltinos ieškovei R. V.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2007-01-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovė skundą grindžia sekančiais motyvais. CK 4.79 straipsnis reglamentuoja bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamą daikto dalį, esančią bendrąja nuosavybe ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. 2005-04-05 tarp R. M. ir D. Z. buvo sudaryta dalies žemės sklypo su dalimi gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad minėtas nekilnojamasis turtas parduotas už 115 000 Lt, iš kurių 65 000 Lt buvo gauti iki sutarties pasirašymo, o likusius 50 000 Lt pirkėjas D. Z. įsipareigojo sumokėti iki 2005-05-03. Ieškovei tokiomis sąlygomis pirkti minėtą nekilnojąmąjį nebuvo siūloma. Parduodamos dalies kainos, kitų sąlygų pakeitimas po to, kai kiti bendraturčiai atsisakė pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės neįgyvendino per vieną mėnesį, yra bendraturčio pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį pažeidimas, ir toks pažeidimas suteikia teisę bendraturčiui, kurio teisės buvo pažeistos, reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu ar perkelti pirkėjo teises. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog iš 2005-04-05 pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad toks turto įsigijimas nėra pirkimas išsimokėtinai. Tai teismas padarė netinkamai aiškindamas CK 6.305 str. l d., 6.313 str. l d., 6.411 str. reikalavimus. Nepagrįstas teismo motyvas, kad ieškovės atstovė J. B. parodė, jog tuo metu, kai vyko turto pirkimas–pardavimas, ieškovė R. V. neturėjo sukaupusi reikiamos pinigų sumos, t. y. neturėjo 115 000 Lt ir todėl realiai negalėjo įpirkti parduodamo turto. Ieškovė nurodo, jog būtų pirkusi pasiūlytą nekilnojamąjį turtą, jeigu būtų pasiūlyta už jį sumokėti per du kartus, todėl teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, turėjo kritiškai vertinti atsakovų R. M. ir atsakovo D. Z. atstovo J. Z. paaiškinimus, kurie skyrėsi nuo duotų paaiškinimų civilinėje byloje Nr. 2-121-223/2006, dėl ko teismas nukrypo nuo LAT Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą taikymo teismų praktikoje“, kas turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Ieškovė nurodo, jog nors buvo prašymas išreikalauti sutarčių originalus, notaro registracijos knygą (CPK 199 str.), iškviesti notarę apklausai, pinigų mokėjimą patvirtinančius dokumentus, tačiau teismas nepagrįstai prašymus atmetė, kas turėjo esminės įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Teismas, taikydamas ieškinio senatį, pažeidė CK 4.79 str. 3 d. nuostatas. Ieškovė nurodo, jog apie tai, kad žemės sklypo ir namo dalis parduota kitam asmeniui, ji sužinojo iš VĮ Registrų centro gauto atsakymo, o apie sutarties sąlygas sužinojo tik teismui pateikusi ieškinį ir atsakovams pateikus atsiliepimus į ieškinį bei pridėjus sutarties kopijas. Tokiu būdu teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o priimdamas sprendimą, teismas nukrypo nuo LR AT Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“, kas turėjo esminės įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.