- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- eI-423-821/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02347-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- T. P.
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybei, atstovaujamai Trakų rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- A. Č.
- Advokatai
- Eimantas Šriupša, Arnas Paliukėnas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovei Trakų rajono savivaldybei, atstovaujamai Trakų rajono savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. Č. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. P. kreipėsi į teismą su skundu (1. t. b. l.1–4), kurį patikslino (1. t. b. l. 85–88) prašydamas iš Trakų rajono savivaldybės, atstovaujamos Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Paaiškino, kad 2013-06-12 – 2016-12-31 laikotarpiu pareiškėjas dirbo Administracijos Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiuoju specialistu (teisininku). Atleidus pareiškėją iš pareigų nuo 2017 m. pradžios t. y. vasario mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėn. į savo asmeninį telefono numerį gaudavo grasinančio terorizuojančio pobūdžio ir turinio trumpąsias žinutes, pavyzdžiui – „Valio valio linkėjimai nuo J.; che che chocho“, vėliau žinutės peraugo į vieną lotynišką frazę „Non ira Deum“. Pareiškėjas šias jam siųstas trumpąsias žinutes pagal jų prasmę (išvertus iš lot. kalbos – „Bijok Dievo“, „Susitiksi su Dievu“, „Tiesa veda pas Dievą“) suprato kaip grasinimus jo atžvilgiu arba žeminamo terorizuojančio pobūdžio veiksmus, nes minėtos trumposios žinutės sekdavo nedelsiant po Administracijai prieš pareiškėją priimto palankaus teismo sprendimo. Dėl tokių žinučių teigia, nesijautęs saugus. 2017-11-21 pareiškėjas atsitiktinai sužinojo, kad minėto pobūdžio trumposios žinutės buvo rašomos iš A. Č. 2013 m. paskirto tarnybinio telefono numerio, nors jo oficialūs ir pareiškėjui žinomi telefono numeriai yra kitokie. Todėl 2017-12-08 kreipėsi į savo buvusią darbovietę – Administraciją, Trakų rajono savivaldybę (merą), kitus atsakingus asmenis su prašymu dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo dėl Administracijos Teisės, personalo valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo A. Č. atliekamų terorizavimo požymių turinčių veiksmų, nes tokiais savo veiksmais minėtas asmuo galimai šiurkščiai pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo normas, reglamentuojančias valstybės tarnautojų tarnybinę atsakomybę ir valstybės tarnautojų etikos taisykles, jų elgesį. Teigia, kad jam nebuvo žinoma ar paminėta informacija ir prašymas pradėti tarnybinį patikrinimą buvo tiriami ir įgyvendinami ar jų tyrimo terminas pratęstas atlikti, ar atlikti kiti veiksmai, siekiant ištirti prašymą, nes jokio atsakymo nebuvo gauta.
2018-03-30 kreipėsi oficialiais elektroniniais paštais į atsakovus, prašydamas pateikti informaciją dėl paminėto tyrimo nedelsiant, nes jokia informacija pateikta prieš tai nebuvo. 2018-04-04 elektroniniu paštu pareiškėjas gavo atsakymą iš Administracijos darbuotojos, kad 2017-11-08 data jokio pareiškėjo kreipimosi nėra, todėl dar kartą kreipėsi į Administracijos darbuotoją nurodydamas, kad suklydo dėl kreipimosi datos (ne 2017-11-08, bet 2017-12-08) ir prašė nedelsiant informuoti apie atitinkamų veiksmų atlikimą, bet informacijos jokios vėl negavo. Teigia tik 2018-06-13 administracinėje byloje Nr. eI-2588-811/2018 pamatęs prašomą išreikalauti informaciją (2018-01-11 atsakymą „Dėl prašymo“ Nr. AP3-164, kuriame trumpai nurodytos detalės ir išvada, kad tarp pareiškėjo ir A. Č. kilo asmeniniai nesutarimai). Pažymi, kad atsakovė atsiliepime į skundą klaidina teismą, dėl neva pateikto atsakymo, nors jokio atsakymo nebuvo gauta t. y. pareiškėjui pateikus informaciją elektroniniu paštu, tokios pačios formos atsakymą – elektroniniu būdu pareiškėjas privalėjo ir gauti.
Pareiškėjo įsitikinimu, Administracija jokių veiksmų neatliko siekiant ištirti savo darbuotojo neteisėtus veiksmus, o tai reiškia ir pačios Administracijos neteisėtus veiksmus. Iš vėliau kitoje byloje atsiradusio rašto turinio matyti, kad neteisėto pobūdžio veiksmus atsakovas laiko privačiais arba juos akceptuoja.
Atsiliepimas
Atsakovė Trakų rajono savivaldybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepime (1 t. b. l. 107–110) į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė nesutinka su patikslintu skundu ir prašo jį atmesti visiškai. Nurodo, kad skunde dėstomos prielaidos dėl jo neva patirtos neturinės žalos yra grindžiamos išimtinai vien pareiškėjo deklaratyvia pozicija, subjektyviais aiškinimais ir keliamomis nepagrįstomis versijomis. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjas nepagrindė visų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
Teigia, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, į jo pateiktą prašymą buvo sureaguota ir jis buvo išnagrinėtas 2018-01-11 parengiant atsakymą Nr. AP3-164 „Dėl prašymo“, kuriame buvo nurodyta, kad atlikti tyrimą dėl pareiškėjo nurodomo A. Č. tariamo tarnybinio nusižengimo nėra teisinio pagrindo. Atsakovės įsitikinimu, tai, kad nebuvo priimti pareiškėjo pageidaujami sprendimai, nebuvo pradėtas jo reikalaujamas tarnybinis patikrinimas ir pan., nereiškia, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas ar kitaip žeminamas ar niekinamas, ar daroma jam žala. Iš pareiškėjo pateiktų žinučių kopijų seka, kad žinutės buvo gautos ne darbo metu, jose nėra jokių akivaizdžiai nepadorių ar pareiškėją žeminančių teiginių. Tarnybinių telefonų naudojimosi tvarka Administracijoje nėra nustatyta, todėl tiriant pareiškėjo prašymą padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra susijusios su tarnybos santykiais, tarnybos pareigų vykdymu, nesudaro pagrindo išvadai dėl galimo drausmės pažeidimo, todėl nėra ir nebuvo teisinio pagrindo pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą.
Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, kad iš pateikto skundo akivaizdžiai seka, kad pareiškėjo teigimu, jis tariamai patyrė neturtinės žalos ne dėl kažkokių Administracijos neteisėtų veiksmų, bet dėl gautų žinučių, kurias jis vertina kaip žeminančias ar grasinančias. Mano, kad pats pareiškėjas pripažįsta, kad jo tariama neturtinė žala nėra sietina su kokiais nors realiais atsakovės (kaip viešojo administravimo subjekto) neteisėtais veiksmais, o yra siejama su pareiškėjo ir minėto asmens asmeniniais nesutarimais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. pateiktu atsiliepimu į patikslintą skundą (1 t. b. l. 120–124) nesutinka ir prašo jį atmesti visiškai. Nurodo, kad pareiškėjas skunde dėsto tas pačias prielaidas kaip ir visoje eilėje jo inicijuotų administracinių bylų Vilniaus apygardos administraciniame teisme taip pat ir bendrosios kompetencijos teismuose dėl jo neva patirtos neturtinės žalos ir yra grindžiamas išimtinai vien pareiškėjo subjektyviais aiškinimais. Paaiškina, kad Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. K3-105 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. P.“ pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už etikos taisyklių pažeidimą. Pareiškėjas šį įsakymą skundė inicijuodamas administracinę bylą Nr. I-445-790/2017 Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Skundas atmestas, įsiteisėjusiu 2017-02-01 teismo sprendimu šioje administracinėje byloje. Administracijos 2016-12-28 įsakymu Nr. K3-313 „Dėl T. P. atleidimo iš pareigų“ pareiškėjas atleistas iš Administracijos Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) pareigų. Įsakymas buvo apskųstas teismui, tačiau įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-04-12 administracinėje byloje Nr. I-1654-171/2017 atmestas. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, pareiškėjas siekia įvairiais būdais revizuoti jau įsiteisėjusį teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-445-790/2017. Liudijusius prieš jį minėtoje administracinėje byloje asmenis, taip pat jį patį, pareiškėjas bandė patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, inicijuodamas baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka. Tačiau tiek trečiojo suinteresuotojo asmens atžvilgiu, tiek kitų asmenų atžvilgiu teismas atmetė pareiškėjo pareiškimus dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Vėliau pareiškėjas kreipėsi į teismus su civiliniais ieškiniais dėl neva tikrovės neatitinkančių paskleistų duomenų ir informacijos, žeminančios jo garbę ir orumą.
Atsiliepime taip pat teigiama, kad visose pareiškėjo inicijuotose bylose būtent A. Č. nurodomas kaip iniciatorius jo „neteisėto“ atleidimo iš darbo. A. Č. teigimu, tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens pareiškėjo iniciatyva susiklostė santykiai, nieko bendro neturintys su trečiojo suinteresuotojo asmens darbu Administracijoje ir jo pareigų vykdymu ar netinkamu vykdymu.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė savo patikslintą skundą. Akcentavo, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėją žeminančių ir grasinamojo pobūdžio pareiškėjo atžvilgiu A. Č. veiksmų nebuvo apskritai atliekamas. Atsakymo pareiškėjas į savo 2017-12-08 prašymą taip ir negavo. Akcentavo, kad žinutės žeminančios, vėliau peraugo į garsinančias, truko pusę metų, todėl administracija privalėjo tai turėjo tirti. Pasiaiškinime, teiktame Administracijai, A. Č. nepateikė jokių argumentų dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Žeminančio pobūdžio skambutis, kuriame sakoma „J., nešk bonkę šampano, P. bylą su tavimi pilnai prapylė dėl savo žioplumo, davai geriam.“ buvo darbo metu.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo patikslintą skundą. Taip pat nurodė, kad žinutės buvo rašomos ne darbo metu, tačiau 2017-03-14 viena žinutė darbo metu rašyta. Akcentavo, kad telefono numeris, iš kurio skambinta pareiškėjui, priklauso juridiniam asmeniui, telefonu skambino juridinio skyriaus vedėjas, santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovės Teisės ir personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo kilę iš viešojo administravimo, tačiau Administracija nepradėjo tarnybinio patikrinimo, nors privalėjo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir pareiškėjo patikslintą skundą prašė atmesti. Papildomai pažymėjo, kad net ir nustačius, kad minimas trumpąsias žinutes rašė A. Č., vis tiek nėra jokio teisinio pagrindo to priskirti atsakovės veiksmams. Akcentavo, kad pareiškėjas užvedęs daugybę administracinių bylų dėl žalos, iš esmės jose visose neturtinės žalos atsiradimą įrodinėja tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir prielaidomis, skiriasi tik atsakovai tose bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5000 Eur neturtinės žalos, kildinamos iš atsakovės atstovės Administracijos atsisakymo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Administracijos Teisės ir personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo A. Č. veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, atlyginimo.
Pagal į bylą pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiškėjas, 2017-12-07 prašymu „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo Teisės ir personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo A. Č. atžvilgiu ir jo nušalinimo nuo pareigų“ (1 t. b. l. 5–6), adresuotu Administracijai, Trakų rajono savivaldybės merui ir jo pavaduotojui, išsiųstu elekroniniu paštu 2017-12-08 (1 t. b. l. 30) kreipėsi su prašymu atlikti tarnybinio nusižengimo patikrinimą dėl A. Č. ir jo atlikimo metu nušalinti jį nuo pareigų. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gegužės mėn. pareiškėjas kreipėsi į Administraciją prašydamas pardėti tarnybinį patikrinimą A. Č. atžvilgiu dėl jo neetiškų tyčiojančių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, t. y. darbo metu atlikto skambučio, kuriame sakoma „sakoma „J., nešk bonkę šampano, P. bylą su tavimi pilnai prapylė dėl savo žioplumo, davai geriam.“, tačiau jokio atsakymo iš Administracijos negavo. Taip pat nurodė, kad į savo telefono numerį po pareiškėjo atleidimo iš Administracijos, nuo 2017 m. vasario iki 2017 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas gaudavo besišaipančio turinio trumpąsias žinutes „Valio valio linkėjimai nuo J.; che che chocho“, vėliau žinutės peraugo į vieną lotynišką frazę „Non ira Deum“ (1 t. b. l. 24–29). Nurodė, kad šių žinučių turinys iki galo nėra aiškus („bijok Dievo“ arba „susitiksi su Dievu“), 2017-11-21 atsitiktinai sužinojo, kad minėtos žinutės buvo rašomos iš A. Č. priskirto tarnybinio telefono numerio ir pridėjo Administracijos direktoriaus 2013-10-18 įsakymą Nr. P2-11113 (1 t. b. l. 22–23), iš kurio matyti, kad telefono numeris 8 679 62040 suteiktas naudotis A. Č..
Administracija 2018-01-11 raštu Nr. AP3-164 „Dėl prašymo“ (1 t. b. l. 125), atsakydama į pareiškėjo 2017-12-08 prašymą, pranešė, kad pareiškėjo prašymas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo A. Č. atžvilgiu išnagrinėtas – atlikti tyrimą dėl A. Č. galimo tarnybinio nusižengimo nėra teisinio pagrindo. Administracija šiame atsakyme išreiškė nuomonę, kad tarp pareiškėjo ir A. Č. kilo asmeniniai nesutarimai, kurie nieko bendro neturi su A. Č. tarnybine veikla. Tokią išvadą Administracija grindė tuo, kad Administracijos direktoriaus 2016-04-14 įsakymu Nr. K3-105 pareiškėjui buvo skirta nuobauda (griežtas papeikimas), skundas teisme dėl nuobaudos panaikinimo buvo atmestas, o dėl liudytojų, kurie liudijo komisijai, tyrusiai pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą dėl valstybės tarnautojų etikos taisyklių pažeidimo, pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundais pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, tame tarpe ir dėl A. Č. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, o teismui nepriėmus svarstyti tokių skundų, pareiškėjas kreipėsi su ieškiniais, įskaitant ir dėl A. Č., dėl tikrovės neatitinkančių paskleistų duomenų ir informacijos, žeminančios garbę ir orumą paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Teisės normoje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-492-2015). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga. Siekiant įvertinti, ar yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pirmiausia vertintina, ar Vilniaus PN atliko neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas jam galimai atsiradusią neturtinę žalą, visų pirma, kildina iš atsakovės atstovės Administracijos atsisakymo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Administracijos Teisės ir personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo A. Č. veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Jis iš esmės nesutinka su Administracijos pozicija, kurią šis viešojo administravimo subjektas išreiškė 2018-01-11 rašte Nr. AP3-164 „Dėl prašymo“ (1 t. b. l. 125), t. y. atsisakė pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, konstatavęs, kad tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens A. Č. (buvusio pareiškėjo vadovo) susiklostę santykiai neturi nieko bendro su A. Č. tarnybine veikla.
Pareiškėjas teigia, kad buvo žeminamas ir jam buvo grasinama, tačiau Administracija nesiėmė jokių veiksmų, nors, pareiškėjo įsitikinimu, privalėjo pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, todėl toks Administracijos neveikimas buvo neteisėtas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Šiuo aspektu bylos nagrinėjimui reikšmingos Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių , patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – Taisyklės), (redakcijų, galiojusių pareiškėjo kreipimosi metu) nuostatos.
VTĮ 28 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės taryba, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.
Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-1111-662/2015, Nr. eA-114-662/2018). Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (ABTĮ 88 str.) (Žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015). Tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą, paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013; 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-856-662/2017 ir kt.).Taigi tai reiškia, kad pareiškėjui nesuteikta teisė reikalauti Administracijos, kad pradėtų galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą A. Č. atžvilgiu.
Be to, iš pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikto 2018-10-05 pareiškimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo galimai grasinus susidoroti, terorizavus – naudojant psichologinę prievartą, spaudimą pagal LR BK 145 str. 1, 2, 4 dalis“ (1 t. b. l. 89–92) turinio matyti (pvz., pareiškimo 8 punktas) matyti, kad tarp pareiškėjo ir A. Č. susiklostę tarnybiniai santykiai dar pareiškėjui tebedirbant Administracijoje modifikavosi ir, teismo vertinimu, persikėlė į asmeninių santykių, grįstų antipatijomis ir asmeniniu kerštavimu, lygmenį. Todėl pareiškėjo argumentai, kuriais remiantis jis teigia, kad A. Č., galimai jam rašęs minėto pobūdžio žinutes ir skambinęs, tai darė veikdamas kaip valstybės tarnautojas, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad aplinkybės, kas rašė žinutes, skambino ir kt. galimai bus nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šioje byloje atsakovė yra Administracija, o ne A. Č..
Kaip minėta, viešoji (šiuo atveju savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pažymėtina, kad, teismo vertinimu, Administracijos atsisakymas pradėti galimo tarybinio nusižengimo tyrimą, negali būti pripažintas tokiu „aktu“ (šiuo atveju tokiu neveikimu), kuris tiesiogiai daro įtaką pareiškėjo interesams ir būtent dėl Administracijos atsisakymo atlikti tokį tyrimą pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Kaip matyti tiek iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų, tiek iš posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, pareiškėjas galimos neturtinės žalos atsiradimą išimtinai sieja tik su A. Č. elgesiu. Todėl vien tai, kad pareiškėjo netenkina Administracijos atsakymas, nereiškia, jog Administracija veikė neteisėtai, kadangi kaip jau nustatyta, teisė pradėti ar nepradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą išimtinai suteikta tik pačiai Administracijai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Tuo tarpu, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y., nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, tai yra savarankiškas skundo atmetimo pagrindas. Todėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis ir pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės, kad dėl Administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) jam buvo padaryta žala, bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir padarytos žalos, ginčo sprendimui nebeturi esminės teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo patikslintas skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.