Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Vaidotai Asauskienei, Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vygintui Aukštuoliui, atsakovei D. D., jos atstovei advokatei A. P., tretiesiems asmenims M. D., P. D., trečiojo asmens Kauno savivaldybės Vaikų globos namų atstovei R. V., nedalyvaujant trečiajam asmeniui Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei D. D. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir atsakovės D. D. priešieškinį ieškovui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys: P. D., M. D., Kauno savivaldybės Vaikų globos namai, Vaikų socializacijos centras „Širvėna“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ieškovas), patikslinęs ieškinį (b.l. 123), prašo neterminuotai apriboti atsakovei D. D. (toliau atsakovė) motinos valdžią sūnų P. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir priteisti iš atsakovės išlaikymą kiekvienam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt iki jų pilnametystės.

Tretysis asmuo vaikų socializacijos centras „Širvėna“ į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu, neatvykimo priežastys nežinomos.

Liudytoja S. U. parodė, kad nuo 2000 m. dirba Kauno miesto Vaikų globos namuose, abu vaikai lankėsi jos užsiėmimuose, kartais grupės auklėtojas atostogų metu, vaduodavo kaip auklėtoja. Mama tikrai aplankydavo vaikus, atnešdavo vaišių, pinigų. Iš pradžių su vaikų mama daugiau bendraudavo telefonu, ji skambindavo vaikams. Atsimena su atsakovės pagalba vesdavo M. į mokyklą, nes jis nenorėjo eiti. Liudytojai labai įstrigo, kad vaikai girdavosi kitiems vaikams, kad jų mama negeria. Kai P. skriausdavo, jis kviesdavosi mamą į pagalbą, atsakovė visada atvažiuodavo. Palaiko atsakovės siekį susigrąžinti vaikus, nes ji vaikais rūpinasi. Tai matosi ir iš vaikų elgesio. Nors M. savaitgalį turėdavo praleisti pas močiutę, tačiau visada liudytoja jį atrasdavo pas mamą. Vaikų bendravimas su mama niekada nenutrūko ir nemano, kad atsakovė kenkia sūnų interesams, rodo jiems blogą pavyzdį. Kiek ji žino, atsakovė žalingų įpročių neturi. Per paskutinius metus tarp vaikų ir atsakovės užsimezgė tvirti ryšiai, nes vaikai nuolat su mama tariasi, bendrauja, jų santykiai gerėja. Vaikų globos namų lankymų registracijos žurnalas yra neoficialus, kiekvienos šeimynos individualus reikalas registruoti lankytojus ar ne, tai tik kaip pagalbinė priemonė. Liudytoja dažniausiai neregistruodavo atsakovės apsilankymų, nes ir taip atsimindavo, kad ji ateina lankyti vaikų.

Liudytoja Z. P. parodė, kad yra atsakovės kaimynė, su atsakovės šeima bendrauja 3 metus, žino, kad vaikai su mama gerai sutaria. Kai ateina į svečius mato, kad vaikai būna pas mamą. Vasarą per atostogas vaikai su mama visada būna kartu, kartu važiuoja iškylauti prie ežerų. Liudytoja iš pradžių net nežinojo, kad atsakovei yra apribotos motinystės teisės. Vėliau ji papasakojo, kad vaikai gyvena globos namuose. Liudytojos nuomone atsakovė yra gera mama, vaikais rūpinasi, jos vyras neprieštarauja, kad vaikai gyventų kartu. Vaikai yra geri, padeda tvarkytis buityje. Atsakovė jai minėjo, kad nori susigrąžinti vaikus. Vaikų santykiai su atsakove geri, barnių šeimoje nepastebi. Atsakovė blogos įtakos vaikams nedaro. Vienintelis žalingas atsakovės įprotis – rūkymas. Liudytoja yra kalbėjusi su vaikais, jie jai sakė, kad nori gyventi su mama. Kiek liudytojai žinoma, tai šeimą išlaiko atsakovės draugas, o atsakovė registruota Darbo biržoje. Atsakovės gyvenimo sąlygos yra geros. Vaikai turi atskirą kambarį, atsakovė žada dayti remontą.

Liudytoja R. M. parodė, kad yra atsakovės kaimynė, draugė. Nors atsakovės vaikai gyvena globos namuose, bet faktiškai jie būną pas atsakovę, bendrauja su jos penkiolikos metų vaiku. Mano, kad atsakovė yra gera mama, ji net per daug lepina savo vaikus. Atsakovė jai yra minėjusi, kad nori susigrąžinti vaikus, kad tai jos svajonė, o klaidų gyvenime padaro visi. Dabartinės atsakovės gyvenimo sąlygos tinkamos. Jai žinoma, kad atsakovė dirba turgavietėje – prekiauja mėsa. Atsakovės sūnų santykiai su jos draugu geri, vaikai su atsakovės draugu bendrauja kaip su tėvu, kartu dirba kieme. P. niekada neatsisako padėti dirbti. M. šiek tiek lėtesnis, labiau mėgsta skaityti.

Liudytojas R. S. parodė, kad jis yra atsakovės gyvenimo draugas, su atsakove kartu gyvena jau dešimt metų, santykiai geri, iki šiol problemų su vaikais nebuvo, sutaria gerai. Mano, kad vaikai turėtų gyventi su mama, jie abu juos prižiūri, kai kartu su jais gyvena, vaikai nenusikalsta. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), jo tėvui nuosavybės teise priklausančiame name. Kartu gyvena dar abu liudytojo tėvai ir sesuo su vyru. Mano, kad jų šeimai gyvenamojo ploto pakanka, gyvenimo sąlygos tinkamos. Atsakovė jam sakė, kad nori gyventi kartu su vaikais, išlaikymą jiems pradėjo teikti po to, kai jie susipažino ir pradėjo bendrauti. Abu su atsakove važiuodavo pasimatyti su vaikais, vaikai patys pas juos atvažiuoja pabūti. Atsakovė duoda vaikams pinigų, nuperka ką reikia. Liudytojo santykiai su vaikais geri, mano, kad kartu gyvenant problemų nekils. Nemano, kad atsakovė kada nors darė ar daro blogą įtaką savo vaikams, greičiau jau globos namuose ir „Širvėnos“ socializacijos centre vaikams yra daroma neigiama įtaka, nes ten gyvendami jie padaro nusikaltimų. Liudytojo mėnesinės pajamos 3000-5000 Lt, pragyvena iš jo turimo miško. Atsakovė turi savo verslą, prekiauja mėsa. Vaikai gyvendami su mama būtų tikrai laimingesni, o jis pritarai, kad atsakovės vaikai gyventų kartu su jais. Apie tai kalbėjosi su savo tėvais. Tėvai sutiko, kad atsakovės vaikai kartu gyventų. Jis su atsakove ir jo tėvai 2011-05-23 sudarė panaudos sutartį pagal kurią jo tėvai jiems leido naudotis dviem kambariais ir bendro naudojimosi patalpomis. Tėvai sutartį pasirašė laisva valia, niekieno neverčiami.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad P. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės vaikai (b.l. 6, 9). Vaikų tėvystė nenustatyta. 2001-01-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3156/201 Kauno miesto apylinkės teismas laikinai apribojo atsakovės D. D. motinystės teises į sūnus P. D. ir M. D. bei priteisė iš atsakovės išlaikymą vaikams, kiekvienam vaikui kas mėnesį po 1/3 uždarbio (pajamų), bet nemažiau negu vienas minimalus gyvenimo lygis iki jie bus globojami Vaiko globos įstatymo nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip iki sūnaus P. pilnametystės, po to po 1/4 uždarbio (pajamų), bet nemažiau negu vienas minimalus gyvenimo lygis iki sūnus Mantas bus globojamas Vaiko globos įstatymo nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip iki jo pilnametystės (b.l. 10-11). 2005-11-02 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas nustatė P. D. ir M. D. nuolatinę globą ir gyvenamąją vietą Kauno savivaldybės vaikų globos namuose bei paskyrė jiems nuolatinį globėją – Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namus (b.l. 16). 2008-02-06 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas pakeitė P. D. globėją Kauno savivaldybės vaikų globos namus ir nuolatiniu globėju paskyrė Kauno apskrities ugdymo ir globos centrą, nustatė P. D. gyvenamąją vietą Kauno apskrities ugdymo ir globos centre (b.l. 14-15). 2009-02-18 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas atleido Kauno apskrities vaikų socializacijos centrą (buvusį Kauno apskrities ugdymo ir globos centrą) iš P. D. rūpintojo pareigų ir rūpintoju paskyrė Kauno savivaldybės vaikų globos namus ir nustatė juose P. D. gyvenamąją vietą (b.l. 12-13). Remiantis 2010-10-18 ir 2010-10-21 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimis P. D. buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė: jis iki 2011-10-01 atiduotas į vaikų socializacijos centrą „Širvėna“, esantį Kučgalio k., Biržų rajone (b.l. 41-42). 2010-08-10 ieškovas pareiškė teisme ieškinį atsakovei dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, kurį 2011-02-16 patikslino (b.l. 3, 123-124). 2010-11-11 atsakovė pateikė Kauno miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (b.l. 52-54). 2010-11-24 Kauno miesto apylinkės nutartimi šios dvi civilinės bylos sujungtos į vieną, D. D. pareiškimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo laikant priešieškiniu (b.l. 48).

Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystimuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.).

CK 3.180 str. 1 d. numato, kad kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku teismas gali priimti sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo. To paties straipsnio antra dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t.y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius v. V. D. (M), A. D., bylos Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tiek tėvų valdžios apribojimo, tiek jo panaikinimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 str. 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią jos dviejų vaikų Pauliaus ir Manto atžvilgiu. Todėl teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis įstatyminėmis nuostatomis, turi nustatyti ar atsakovė daro ypatingą žalą vaikų vystimuisi, ar visiškai jais nesirūpina ir ar nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Byloje duomenų, kad atsakovė darytų ypatingą žalą vaikų vystimuisi nėra. Tiek ieškovo atstovas, tiek trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovė nurodė, kad jie nemano, jog atsakovė vaikų vystimuisi daro žalą (b.l. 165, 167). Ieškovas ieškinį grindžia ta aplinkybe, kad atsakovė nuo 2001 metų savo vaikais visiškai nesirūpino, t.y. su vaikais nebendravo, jų neauklėjo, materialiai neišlaikė, nesiekė jų susigrąžinti. Be Kauno miesto apylinkės teismo nutarčių, kuriomis atsakovės vaikams P. ir M. buvo nustatyta nuolatinė globa ir rūpyba, paskirti rūpintojas ir globėjas bei antstolės Redos Stašenienės pažymų, ieškovas šią aplinkybę grindžia Kauno miesto savivaldybės globos namų darbuotojų R. V., K. M. ir G. S. tarnybiniais pranešimais (b.l. 83a, 84, 85). Pažymėtina, kad šie tarnybiniai pranešimai surašyti ir pateikti teismui jau po to, kai ieškovas gavo D. D. pareiškimą dėl motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Iš byloje esančių antstolės Redos Stašenienės pažymų (b.l. 83, 158, 159, 160, 161) matyti, kad atsakovė 2011-01-16 Kauno miesto teismo sprendimu priteisto išlaikymo savo dviem nepilnamečiams vaikams oficialiai nemokėjo. Tą patvirtino ir pati atsakovė, tačiau ji kategoriškai nesutinka, kad savo vaikais nesirūpino, jų nelankė, jų neišlaikė, kad nenorėjo jų susigrąžinti ir, kad prašymą dėl motinos valdžios laikino apribojimo panaikinimo pateikė tik norėdama išvengti išlaikymo priteisimo. Teismo nuomone tai, kad ieškovė oficialiai nemokėjo vaikams priteisto išlaikymo dar neįrodo, kad atsakovė savo vaikais visiškai nesirūpino. Atsakovė nurodė, kad savo vaikus lankydavo vaikų globos namuose, su jais bendraudavo telefonu, vaikai po mokyklos labai dažnai ateidavo pas atsakovę, jos namuose vaikai pavalgydavo, ji pirko vaikams drabužius ir avalynę, taip pat pastoviai duodavo vaikams pinigų. Vasaros metu kartu su vaikais atostogaudavo. Atsakovės santykiai su vaikais artimi, ji taip pat rūpinosi sūnumi Pauliumi kai jis turėjo problemų su teisėsauga. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino apklausti liudytojai: ieškovės gyvenimo draugas R. S., Z. P., R. M. ir S. U.. Pastaroji liudytoja yra Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namų darbuotoja. Ji paliudijo, kad oficialus tėvų apsilankymo žurnalas nėra pildomas, todėl oficialių įrodymų kiek kartų atsakovė buvo atėjusi aplankyti vaikus nėra. Tai patvirtino ir trečiojo asmens įgaliota atstovė, kuri paaiškino, kad negali pateikti suvestinės, kada atsakovė lankė savo vaikus, tačiau taip pat negalinti teigti, kad atsakovė savo vaikais nesirūpina. Pripažino, kad nors nedažnai, tačiau atsakovė vaikus globos namuose lankė, o nuo 2009 metų atsakovė pradėjo labiau domėtis vaikais, kad mamos ir vaikų ryšys tikrai yra atsinaujinęs, atsakovė su vaikais bendrauja ir vaikai nori su mama bendrauti. Taip pat patvirtino tai, kad atsakovės mama turi leidimą savaitgaliais ir švenčių dienomis, per atostogas paimti vaikus į savo namus, o tuo dažnai pasinaudoja ir vaikų mama, todėl yra mažai fiksuota mamos apsilankymų globos namuose (b.l. 111, 167). Šis trečiojo asmens atstovės paaiškinimas prieštarauja Kauno miesto savivaldybės globos namų darbuotojų R. V., K. M. ir G. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms, tačiau patvirtina atsakovės paaiškinimus, o tuo pačiu ir liudytojos S. U., kuri yra Kauno savivaldybės vaikų globos namų darbuotoja, parodymus. Atsakovės nepilnamečiai vaikai M. ir P. duodami paaiškinimus teisme nurodė, kad mama jais rūpinasi, perka drabužius ir avalynę, duoda pinigų, jie pas mamą labai dažnai lankosi, pas ją pavalgo ir labai nori su mama gyventi. Netikėti vaikų parodymais teismas neturi pagrindo. Liudytojų R. S., Z. P., R. M. ir S. U. parodymai yra nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ir šių liudytojų parodymais. Be to, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovė neoficialiai vaikams išlaikymą teikė. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų akivaizdu, kad vaikų ir atsakovės tarpusavio ryšys nenutrūkęs, santykiai šilti ir artimi, o tokie santykiai įmanomi tik vaikams ir mamai bendraujant. Jei atsakovė per daugiau kaip devynerius metu nebūtų su vaikais bendravusi, tokį tarpusavio ryšį išsaugoti būtų sunku, ypač turint omeny, kad tuo metu kai teismas atsakovei laikinai buvo apribojęs motinystės teises, jos vaikai buvo labai maži: sūnui P. buvo 7 metai, o M. tik 4 metai. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes mano, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė visiškai nesirūpino savo vaikais ir kad nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų pasikeisti, t.y. ieškovas neįrodė, jog yra įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant neterminuotai gali būti apribota tėvų valdžia, todėl ieškovo ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo atmestinas.

Atsakovė prašo panaikinti jos kaip motinos laikiną valdžios apribojimą nepilnamečiams vaikams Pauliui ir Mantui, kadangi išnyko aplinkybės dėl kurių jos motinos valdžia buvo laikinai apribota. CK 3.181 str. 2 d. nustato, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. 2001-01-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendime konstatuota, kad atsakovė D. D. savo vaikais P. ir M. savarankiškai beveik nesirūpino, neauklėjo, buvo arogantiška, dėl triukšmingo gyvenimo būdo trikdė jų ramybę bei poilsį, buvo bausta administracinėmis nuobaudomis už savo vaikų nepriežiūrą, teista už nusikaltimo padarymą (b.l. 10-11). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių įrodymų ir liudytojų parodymų matyti, kad atsakovė jau devynerius metus gyvena su gyvenimo draugu R. S., kartu augina bendrą jų vaiką – (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą L. D.. Atsakovė su R. S. ir judviejų nepilnamete dukra gyvena R. S. tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), pagal gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį (b.l. 181-182). Pagal šią sutartį atsakovė su gyvenimo draugu gyvena dalyje namo 1 namo aukšte, turi atskirą įėjimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie L. D., gim. (duomenys neskelbtini), nepriežiūrą (b.l. 152), todėl darytina išvada, kad atsakovė savo nepilnamete dukra L. rūpinasi tinkamai. Jau aukščiau konstatuota, kad atsakovė rūpinasi ir kitais dviem sūnumis, kurie auga vaikų globos namuose. Atsakovė yra dirbanti – dirba pagal verslo liudijimą (b.l. 156-157). Atsakovės teigimu, jos pajamos apie 3000-4000 Lt per savaitę, o dirba ji kas antrą savaitę. Atsakovės gyvenimo draugas yra dirbantis. Jų šeimos pajamos apie 4000 Lt per mėnesį. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas mano, kad laikinas atsakovės kaip motinos valdžios apribojimas pasiekė tikslą - atsakovė D. D. padarė išvadas ir iš esmės pakeitė savo gyvenimą. Teismas mano, kad atsakovei turi būti suteikta dar viena galimybė. Teismas nesutinka su ieškovo atstovo išsakyta nuomone, kad atsakovė prašymą panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą pareiškė tik dėl to, kad išvengtų išlaikymo vaikams teikimo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė dėl laikino motinos valdžios panaikinimo kreipėsi jau po ieškinio dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo gavimo, tačiau tai neįrodo, kad atsakovė vaikus nori susigrąžinti vien dėl to, kad nereikėtų teikti jiems išlaikymą. Atsakovė pagal verslo liudijimą dirba jau kelerius metus, tačiau išlaikymas nėra išieškomas. Todėl, teismo nuomone, net ir priteisus iš atsakovės didesnį išlaikymą, jo išieškojimas nepasikeistų, kadangi atsakovės turtinė padėtis yra nepasikeitusi. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą, jai tektų visa vaikų išlaikymo našta, nes vaikų tėvystė nenustatyta. Todėl, teismo nuomone, atsakovę kreiptis į teismą paskatino ne noras išvengti išlaikymo, o greičiau baimė netekti vaikų. Tikėtina, kad būtent ieškinio pareiškimas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo buvo tas stimulas atsakovei žengti žingsnį, kurio ji ilgą laiką neprisiruošė žengti. Tai, kad atsakovė taip sureagavo gavusi ieškovo ieškinį rodo, kad ji nėra abejinga savo kaip motinos pareigoms, jai svarbus jos vaikų likimas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius patikrinęs atsakovės buities ir gyvenimo sąlygas nustatė, kad atsakovės sūnūs P. D. ir M. D., grąžinus juos motinai, kartu su ja galėtų gyventi patikrintame būste pilnai tenkinant visus jų poreikius. Teismo posėdyje apklaustas atsakovės gyvenimo draugas R. S. sutinka, kad atsakovės vaikai gyventų kartu, jis nurodė, kad jie gerai sutaria. Teismo posėdyje apklausti atsakovės vaikai P. ir M. išreiškė norą gyventi su mama. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės nepilnametis sūnus Paulius turi problemų su teisėsauga, šiuo metu jis randasi Vaikų socializacijos centre „Širvėna“. P. D. charakteristikoje yra pažymėta, kad vaikinas išgyvena, kad yra toli nuo artimiausios socialinės aplinkos, su kuria bendrauti galimybės ribotos, kadangi centras toli nuo Kauno ir yra bandęs save žaloti, ne kartą savavališkai pasišalino iš centro. Siekiant užtikrinti P. D. interesus bei gerovę, vaikų socializacijos centras „Širvėna“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu pakeisti vidutinės priežiūros priemonės vykdymo vietą P. D. į arčiau jo gyvenamosios vietos esantį socializacijos centrą. Atsakovės sūnus M. turi problemų dėl mokyklos nelankymo. Teismui įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad vaikų interesus labiausiai atitiktų vaikų gyvenimas kartu su mama bei seserimi šeimoje. Todėl vaikų interesais tenkintinas atsakovės reikalavimas dėl laikino motinos valdžios panaikinimo jos nepilnamečiams vaikams P. D. ir M. D., nustatytas 2011-01-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (CK 3. 181 str. 2 d. ).

Panaikinus laikiną atsakovės motinos valdžios apribojimą, panaikintina 2009-02-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1643-657/2009 P. D. nustatyta nuolatinė rūpyba ir Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namai atleistini iš P. D. rūpintojo pareigų. Panaikinus laikiną atsakovės motinos valdžios apribojimą, panaikintina 2010-10-18 ir 2010-10-21 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimis P. D. paskirta vidutinės priežiūros priemonė - atidavimas į vaikų socializacijos centrą „Širvėna“ iki 2011-10-01. Panaikintina 2005-11-02 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14678-192/2005 M. D. nustatyta nuolatinė globa ir Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namai atleistini iš M. D. globėjo pareigų (CK 3.246 str. 1 d., 3.258 str. 2 p.).

Panaikinus laikiną atsakovės motinos valdžios apribojimą, nepilnamečių M. D. ir P. D. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina D. D. jos gyvenamojoje vietoje (CK 2.14 str.). Nutrauktinas išlaikymo išieškojimas iš atsakovės D. D. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2001-01-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3156/2001.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268-270 str., 402 str., 406 str. teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Panaikinti laikiną atsakovės D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečių vaikų P. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatytą Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3156/2001.

Panaikinti nepilnamečiui P. D., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1643-657/2009 nustatytą nuolatinę rūpybą ir atleisti Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namus iš P. D., gim. (duomenys neskelbtini), rūpintojo pareigų.

Panaikinti P. D., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-18 ir 2010-10-21 nutartimis civilinėje byloje Nr. S2-23741-454/2010 paskirtą vidutinės priežiūros priemonę - atidavimą į vaikų socializacijos centrą „Širvėna“ iki 2011-10-01.

Panaikinti nepilnamečiui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto apylinkės teismo 2005-11-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14678-192/2005 nustatytą nuolatinę globą ir atleisti Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namus iš M. D., gim. (duomenys neskelbtini), globėjo pareigų.

Nustatyti nepilnamečių P. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nutraukti išlaikymo išieškojimą iš D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3156/2001.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.