- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-10
- Bylos Nr.
- e2-1189-880/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00921-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- AB „BnP Finance“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 60 Eur negrąžinto kredito, 7,96 Eur kredito mokesčio, 125,81 Eur mokėjimo palūkanų, 6,12 Eur delspinigių, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Finverta“ – vartojimo kredito davėjas – ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas 2015-10-30 sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią UAB „Finverta“ suteikė atsakovui 60 Eur dydžio vartojimo kreditą 60 dienų terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovo suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 11,85 Eur dydžio kredito mokestį. 2017-02-13 tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finverta“ ir ieškovo buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius UAB „Finverta“ perleido ieškovui reikalavimo teises į UAB „Finverta“ skolingus asmenis. Pradinis kreditorius UAB „Finverta“ ir ieškovas jiems Sutartyje numatytus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas kredito bei kredito mokesčio Sutartyje numatyta tvarka ir terminais negrąžino.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (įteikta 2017 m. spalio 25 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl sprendimas už akių yra priimamas (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finverta“ ir atsakovo 2015-10-30 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 53619, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui suteikė 60 Eur kreditą 60 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti iki 2015-12-29 ir sumokėti 11,85 Eur kredito mokestį (palūkanas). Pradinis kreditorius pagal sutartį pervedė į atsakovo sąskaitą 60 Eur. Savo prievolės atsakovas tinkamai nevykdė, todėl liko skolingas ieškovui 60 Eur negrąžinto kredito, 7,96 Eur kredito mokesčio (palūkanų). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs visą gautą kreditą ieškovui.
2017-02-13 pradinis kreditorius UAB „Finverta“ ir ieškovas AB „BnP Finance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę. Atsakovui buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą ir reikalavimas vykdyti prievolę, tačiau jis su ieškovu neatsiskaitė.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 60 Eur negrąžinto kredito ir 7,96 Eur kredito mokesčio (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.870 straipsnis).
Be prašymo priteisti negrąžintą paskolos sumą, ieškovas pateikė prašymą dėl 125,81 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp UAB „Finverta“ ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Sutarties 6.1 punkte numatyta, kad už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais. Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta 120,15 proc. metinė palūkanų norma ir 199,35 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Šio įstatymo redakcijoje, galiojusioje šalių vartojimo kredito sutarties sudarymo metu - 2015-10-30, nurodyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodytų reikalavimų, jeigu bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, todėl ir dėl palūkanų dydžio, nepažeidžiant kredito gavėjo kaip vartotojo teisių, spręstina individualiai. Pažymėtina, kad šalių vartojimo kredito specialiosiose sąlygose numatyta, kad šalys susitarė dėl 120,15 proc. metinės palūkanų normos, taigi vartojimo kredito metinė norma neviršijo Vartojimo kredito įstatymu įtvirtintos 200 proc. ribos. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios vartotojų interesų, prieštaraujančios įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 125,81 Eur palūkanos priteistinos iš atsakovo ieškovui.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Kredito gavėjui praleidus Sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir/ ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui Sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Sutartyje buvo numatytas 0,05 procentų per dieną delspinigių dydis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 6,12 Eur delspinigių tenkintinas (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos ieškovui priteistinos iš atsakovo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalyje, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, pateikdamas ieškinį sumokėjo 15 eurų žyminio mokesčio ir patyrė 121 eurą išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, todėl šios sumos ieškovo naudai priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AB „BnP Finance“ iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 60,00 Eur negrąžinto kredito, 7,96 eurų kredito mokesčio (palūkanų), 125,81 Eur kompensuojamų palūkanų, 6,12 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2017 m. spalio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 136 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Širvintų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.