Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-11 · Civilinė byla Nr. 2A-2067-661/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-11
Bylos Nr.
2A-2067-661/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35737-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
Atsakovas
M. S.
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Kategorijos
  • 73.2.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2067-661/2014Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-35737-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.5.1.1;121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2014 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui M. S. dėl išmokėtos sumos grąžinimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 14 476,72 Lt išmokėtos draudimo išmokos regreso teise, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1-2 b. l.). Nurodė, kad 2012-10-02 Vilniuje dėl atsakovo M. S., neblaivaus vairavusio transporto priemonę Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės buvo apgadinti trečiųjų asmenų automobiliai Toyota Avensis, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir VW Toureg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, o tuo atveju, jeigu ieškinys pagrįstas – sumažinti priteistinos žalos dydį, taip pat išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą kuo ilgesniam laikotarpiui (mažiausiai 6 metams) ir priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas (61-64 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą iš atsakovo M. S. 14476,72 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-11-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 326 Lt (tris šimtus dvidešimt šešis Lt) bylinėjimosi išlaidų. Atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nustatant, kad atsakovas ieškovui iki 2014 m. gegužės 31 d. sumoka 5000 Lt žalos atlyginimą, o likusią priteistą sumą atsakovas ieškovui sumoka per 24 mėn. laikotarpį, pirmus 23 mėn. mokėdamas po 400 Lt, o paskutinį 24 mėn. sumokėdamas 276,72 Lt žalos atlyginimą 326 Lt bylinėjimosi išlaidas ir procesines palūkanas, pradedant mokėjimus 2014 m. birželio mėn. ir mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

Teismas konstatavo, kad ieškovas 13 385,85 Lt draudimo išmoką jos gavėjui UAB DNB Lizingui išmokėjo 2012-10-25 mokėjimo pavedimu, iš kurio matyti, jog jo įvykdymo data yra 2012-10-26 (53 b. l.). Mokėjimo operacija pasibaigia mokėjimo sumą įskaičius Mokėjimo įstatyme nustatytais terminais į gavėjo sąskaitą (Mokėjimų įstatymo 36, 39 straipsniai). Taigi prievolės įvykdymo momentu laikytinas ne ieškovo mokėjimo pavedimo, kuriuo duotas kredito įstaigai nurodymas atlikti mokėjimą draudimo išmokos gavėjui (2012-10-25), atlikimas, o realus pinigų įskaitymo į gavėjo sąskaitą momentas. Šiuo atveju pačiame mokėjimo pavedime nurodyta, kad jis buvo įvykdytas 2012-10-26, taigi būtent 2012-10-26 laikytina prievolės įvykdymo diena. Nors atsakovas nurodo, kad draudimo išmokos gavėjo ir ieškovo sąskaitos yra tame pačiame AB DNB banke, tačiau tai neturi įtakos ieškinio senaties skaičiavimo pradžiai, kadangi ieškovo mokėjimo operacija pasibaigė sumokėtų sumų įskaitymu gavėjo sąskaitoje, t. y. 2012-10-26, kuri nurodyta byloje esančiame mokėjimo dokumente. Teismas taip pat nurodė, kad nors prievolės įvykdymo data ir būtų 2012-10-26, tačiau ieškinys pasirašytas 2013-10-28 pasibaigus darbo valandoms, jis teisme gautas 2013-10-29 dieną, todėl pateiktas pasibaigus vienerių metų ieškinio senaties terminui. CPK 175¹ straipsnio 8 dalyje numatyta, kad procesinis terminas nelaikomas praleistu, jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

A. M. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, taikyti senatį, ieškinį atmesti; nusprendus, kad ieškinys yra pagrįstas, pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą - išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 6 metams. Net jei atsakovas įsidarbintų, jo galimos pajamos galėtų būti apie 1000 Lt, iš kurių, atsižvelgiant į skolas kitiems asmenims, pareigą teikti išlaikymą, paramą, žalos padengimui jis galėtų skirti apie 200 Lt. Tai sudaro 6 metai. Apelianto manymu, sutrumpintas (1 metų) ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012 m. spalio 25 d. kai ieškovas atliko pavedimą į gavėjo sąskaitą. Atitinkamai, senaties terminas pasibaigė 2013-10-25. Ieškinys teisme buvo gauta tik 2013-10-28. Tai sudaro pagrindą taikyti senatį bei ieškinį atmesti. Teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas iš karto įvykdyti teismo sprendimo galimybės neturės, tačiau teismo nustatyti atidėjimo terminai per trumpi, atsižvelgiant į jo turtinę padėti beri turimus įsipareigojimus.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Ieškovas nurodė, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo mokėjimo pavedimo įvykdymo, o ne suformavimo dienos, t.y. nuo 2012-10-26. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, jog nurodymus bankui, kol jie neįvykdyti, galima atšaukti. Pagal apelianto aiškinimą, mokėjimo nurodymą atšaukus, senaties terminas jau būtų buvęs pradėtas skaičiuoti. Ieškovas mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai mokėjimus išdėstė 2014-04-02 sprendime nustatyta tvarka, o priteistų sumų išdėstymas ilgesniam terminui pažeistų ieškovo interesus kuo greičiau atgauti skolą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ginčas dėl pareikštam regresiniam ieškiniui taikyti vienerių metų ieškinio senatį.

Dėl ieškinio senaties

Pagal CK 6.987 straipsnyje pateiktą draudimo sutarties apibrėžtį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Šioje byloje ieškovą su atsakovu sieja draudimo teisiniai santykiai. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal įstatymą, iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). CK 1.127 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo, nes šalys skirtingai aiškina prievolės įvykdymo (draudimo išmokos sumokėjimo UAB DNB Lizingui) datą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas 13 385,85 Lt draudimo išmoką jos gavėjui UAB DNB Lizingui išmokėjo 2012-10-25 mokėjimo pavedimu, kurio įvykdymo data yra 2012-10-26 (53 b. l.). Mokėjimo operacija pasibaigia mokėjimo sumą įskaičius Mokėjimo įstatyme nustatytais terminais į gavėjo sąskaitą (Mokėjimų įstatymo 36, 39 straipsniai). Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad prievolės įvykdymo momentu laikytinas ne ieškovo mokėjimo pavedimo, kuriuo duotas kredito įstaigai nurodymas atlikti mokėjimą draudimo išmokos gavėjui (2012-10-25), atlikimas, o realus pinigų įskaitymo į gavėjo sąskaitą momentas. Šiuo atveju pačiame mokėjimo pavedime nurodyta, kad jis buvo įvykdytas 2012-10-26. Ieškovas ieškinį pateikė elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis 2013-10-28, pasirašydamas 17.14 val. (CPK 175¹ straipsnio 8 dalis). Pagal CPK 74 straipsnio 5 dalį, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kadangi ieškovas prievolę įvykdė 2012-10-26, ieškinio senaties termino pabaiga, atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. spalio 26 d. – 27 d. buvo nedarbo dienos, pasibaigė 2013-10-28 (CPK 74 straipsnio 5 dalis). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nėra pagrindo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Dėl sprendimo išdėstymo

Apeliantas prašė teismo sumažinti priteistinos žalos dydį taip pat išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą kuo ilgesniam laikotarpiui – mažiausiai 6 metams ir priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas remdamasis savo sunkia turtine padėtimi ir dėl priteistinos sumos dydžio atsirasiančiomis sunkiomis pasekmėmis.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė apelianto finansinę padėtį, kuri, nors ir nėra gera, tačiau kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, jog apeliantas yra darbingo amžiaus, gali įsidarbinti ir gauti darbo pajamų. Be to, jis turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Esant tokioms aplinkybėms, vien tai, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu neturėjo darbo, turėjo skolų kitiems kreditoriams nesudaro pakankamo pagrindo sumažinti nuostolių atlyginimo dydžio. Ieškovo prašomas priteisti išmokėtų sumų dydis nėra toks didelis, jog atsakovas negalėtų jo visiškai sumokėti ateityje. Pirmos instancijos teismas atidėjo ir išdėstė teismo sprendimo įvykdymą. Nuostolių atlyginimo išdėstymas, kurį nustatė teismas, ieškovui nesukelia neigiamų pasekmių, nes jis atgaus laipsniškai per ilgesnį laikotarpį, tačiau šioje byloje buvo atsižvelgta ir į skolininko finansinius sunkumus ir neatidėliotinus tokio mokėjimo išdėstymo poreikius. Šiuo atveju šalių įsipareigojimų vykdymas, išdėstant priteistas sumas pagal teismo sprendime nustatytą tvarką, reiškia, kad jų tarpusavio teisės ir pareigos nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingos ir bus atsižvelgta į pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas(CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrutė KalinauskienėRita Kisielienė