- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-13
- Bylos Nr.
- e2S-1300-459/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00624-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- UAB „Abastas“, UAB „Hidrostatyba“, UAB „Erstema“
- Kategorijos
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2S-1300-459/2015
NUTARTIS
2015 m. rugpjūčio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Abastas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Erstema“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Abastas“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eS2-1057-586/2015, iš naujo spręsti taikos sutarties patvirtinimo klausimą, įtraukiant pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, ir sutarties netvirtinti. Nurodė, jog teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1057-568/2015, patvirtintos taikos sutarties B punkte šalys UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Erstema“ pažymėjo, kad 2014-06-10 tarp UAB „Erstema“ ir UAB „Abastas“ buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. 14-06-10/1594 (subrangos sutartis), kuria UAB „Abastas“ įsipareigojo atlikti mokslo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apdailos darbus ir ištaisyti bet kokius defektus. Taikos sutarties C punkte šalys nurodė, kad UAB „Erstema“ dėl subrangovės kaltės nėra visiškai įvykdžiusi sutartyje numatytų darbų pagal įvardintas sąskaitas-faktūras, kurių UAB „Hidrostatyba“ nėra priėmusi, ir tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutarties vykdymo, tačiau šalys siekia geranoriškai susitarti bei užbaigti ginčą. Pareiškėjos nuomone, taikos sutartyje nurodyti faktai yra tiesiogiai susiję su jos interesais ir daro neigiamą įtaką pareiškėjos teisėms bei pareigoms. Sudarydama taikos sutartį, UAB „Erstema“ pažeidė UAB „Abastas“, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, nes nepagrįstai atsisakė nuo didelės dalies kreditorinio reikalavimo. Akivaizdu, kad taikos sutartyje tiesiogiai minima UAB „Abastas“, o taikos sutarties sąlygos liečia pareiškėjos interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-05-21 nutartimi prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad 2014-07-07 tarp UAB „Erstema“ ir UAB „Hidrostatyba“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 14-06-10/1594 (sutartis), kuria UAB „Erstema“ įsipareigojo atlikti mokslo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apdailos darbus ir ištaisyti bet kokius atliktų darbų defektus; 2014-06-10 tarp „Erstema“ ir UAB „Abastas“ buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. 14-06-10/1594 (subrangos sutartis), pagal kurią UAB „Abastas“ įsipareigojo atlikti mokslo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apdailos darbus ir ištaisyti bet kokius atliktų darbų defektus. Įvertinęs abiejų sutarčių šalis, dalyką ir tai, kad pačios šalys antrąją sutartį įvardino kaip subrangos sutartį, teismas pripažino, jog UAB „Erstema“, kaip rangovė, buvo įsipareigojusi atlikti darbus užsakovei UAB „Hidrostatyba“, o sutarčiai įvykdyti pasitelkė subrangovę UAB „Abastas“. Užsakovė UAB „Hidrostatyba“ ir rangovė UAB „Erstema“ rangos sutarties pagrindu taikos sutartimi susitarė dėl tarpusavio nuolaidų ir atsiskaitymo sąlygų. Pareiškėja teigia, kad taikos sutartyje nurodyti faktai yra tiesiogiai susiję su jos interesais ir darys neigiamą įtaką pareiškėjos teisėms bei pareigoms. Teismas nesutiko su tokia pareiškėjos pozicija dėl šių motyvų: teismo patvirtinta ginčo taikos sutartis yra sudaryta rangos darbų sutarties pagrindu; nors taikos sutarties šalys sutarties preambulėje ir nurodė aplinkybę, kad taikos sutartis sudaroma atsižvelgiant į tai, jog subrangovė UAB „Abastas“ nėra visiškai įvykdžiusi subrangos sutartyje numatytų darbų, tačiau teismas šios aplinkybės nėra patvirtinęs, todėl nėra pagrindo šią aplinkybę laikyti prejudiciniu faktu - tai tik šalių išreikšta nuomonė, į kurią šalys atsižvelgė darydamos tarpusavio nuolaidas rangos sutarties pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo taikos sutartyje yra tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar pareigų.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-05-21 nutartį ir tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eS2-1057-586/2015, panaikinti 2015-03-31 nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, įtraukti UAB „Abastas“ į bylą trečiuoju asmeniu ir atsisakyti tenkinti prašymą patvirtinti taikos sutartį. Nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismas netiesiogiai pripažino, kad taikos sutarties preambulės nuostatos įtakoja apeliantės teises ir teisėtus interesus, todėl privalėjo atsisakyti tvirtinti tokią sutartį arba įtraukti apeliantę į tokios bylos nagrinėjimą. Teismas nutartimi patvirtino visą taikos sutartį, todėl, UAB „Abastas“ nuomone, res judicata galią įgijo ir tos sutarties nuostatos, kurios susijusios su aplinkybėmis dėl tinkamai neįvykdytų darbų ir apeliantės kaltės dėl to. Taikos sutarties turinys, tekstas ir sąlygos yra pagrįstos ne tik tarp UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Erstema“ sudaryta rangos sutartimi, net ir tarp UAB „Erstema“ ir UAB „Abastas“ sudaryta rangos sutartimi. Patvirtinus taikos sutartį, teismai negalėtų nagrinėti apeliantės ieškinio, pareikšto Civilinio kodekso 6.66 ir 6.68 straipsnių pagrindu, nors taikos sutartimi pažeisti apeliantės, kaip kreditorės, interesai. Be to, dar iki pasirašant taikos sutartį, UAB „Abastas“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „Erstema“. Taikos sutarties patvirtinimo metu teisme jau buvo nagrinėjamas ginčas dėl apeliantės atliktų darbų apimties ir atsakomybės už darbų kokybę, tačiau teismas, nepaisydamas draudimo nagrinėti teisme tą patį ginčą du kartus, vis tiek patvirtino taikos sutartį ir taip pažeidė ne tik apeliantės teises, bet ir imperatyvias teisės normas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Hidrostatyba“ prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog 2015-03-31 nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, UAB „Abastas“ iš viso nėra minima, o sutartimi išspręsti tik tarp UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Erstema“ sudarytos dvišalės rangos sutarties pagrindu kilę ginčytini klausimai. UAB „Abastas“ nesant rangos sutarties šalimi, bet kokie susitarimai, sudaryti dėl šios sutarties, negali turėti įtakos UAB „Abastas“ teisėms ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-03-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-1057-586/2015, patvirtino tarp UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Erstema“ 2015-03-16 sudarytą taikos sutartį. Pareiškėja UAB „Abastas“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą nurodytoje byloje, įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, iš naujo spręsti taikos sutarties patvirtinimo klausimą ir jos netvirtinti. UAB „Abastas“ teigia, jog taikos sutartyje nurodyti faktai yra tiesiogiai susiję su jos interesais ir darys neigiamą įtaką pareiškėjos teisėms bei pareigoms, be to, sudarant taikos sutartį UAB „Erstema“ pažeidė UAB „Abastas“, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, nes nepagrįstai atsisakė nuo didelės dalies finansinio reikalavimo. Taigi pareiškėjos nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog ji procesą prašo atnaujinti Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas pakartojamas tam, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
Nagrinėjamu atveju UAB „Erstema“ ir UAB „Hidrostatyba“ 2014-07-07 buvo sudariusios rangos sutartį Nr. 14-06-10/1594, pagal kurią UAB „Erstema“ įsipareigojo atlikti mokslo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apdailos darbus ir ištaisyti bet kokius atliktų darbų defektus. 2014-06-10 tarp UAB „Erstema“ ir UAB „Abastas“ buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. 14-06-10/1594 (subrangos sutartis), kuria UAB „Abastas“ įsipareigojo atlikti mokslo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apdailos darbus ir ištaisyti bet kokius atliktų darbų defektus. Taigi šalys buvo sudariusios dvi sutartis – rangos ir subrangos. UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Erstema“ kreipėsi į teismą, prašydamos patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį, kurioje rangos sutarties pagrindu susitarė dėl tarpusavio nuolaidų ir atsiskaitymo sąlygų. UAB „Abastas“, kuri pagal subrangos sutartį veikė kaip subrangovė, nuomone, taikos sutartyje pasisakyta dėl jos teisių ir pareigų. Tokią poziciją UAB „Abastas“ grindžia iš esmės tuo, jog teismui pateiktos taikos sutarties preambulės B punkte minima tarp UAB „Erstema“ ir UAB „Abastas“ sudaryta subrangos sutartis, o C punkte nurodyta, jog UAB „Erstema“ dėl subrangovės kaltės nėra „pilnai įvykdžiusi Sutartyje numatytų darbų“. Teismas, įvertinęs teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinį, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčo taikos sutartyje nėra pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar pareigų: užsakovė UAB „Hidrostatyba“ ir rangovė UAB „Erstema“ rangos sutarties pagrindu susitarė tik dėl tarpusavio nuolaidų ir atsiskaitymo sąlygų. Teismo patvirtintoje taikos sutarties dalyje UAB „Abastas“ iš viso nėra minima, jai taikos sutartimi nėra nustatyta jokių įpareigojimų. Tai, kad šalys taikos sutarties preambulėje, kuri nėra įtraukta į teismo nutarties rezoliucinę dalį, pasisakė dėl UAB „Abastas“ atsakomybės už galimai tinkamą darbų neįvykdymą, nereiškia šią nuostatą įgijus prejudicinę galią, nes tai – tik šalių nuomonė, kurią jos išreiškė nustatydamos įsipareigojimus vienai kitos atžvilgiu, teismas UAB „Abastas“ atsakomybės pagal subrangos sutartį klausimo netyrė ir nevertino. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja turi galimybę savo pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti kitais būdais – pareikšdama ieškinį UAB „Erstama“ ir pan. Atskirajame skunde UAB „Abastas“ nurodė, jog Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama byla dėl UAB „Abastas“ atliktų darbų apimties ir atsakomybės už darbų kokybę. Taigi akivaizdu, jog pareiškėja pasinaudojo galimybe ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme. Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog, patvirtinus taikos sutartį, kai teisme jau buvo nagrinėjama byla pagal UAB „Abastas“ ieškinį atsakovei UAB „Erstema“, pažeistas imperatyvus draudimas nagrinėti tą patį ginčą teisme du kartus. Susipažinus su teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, jog Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamas ginčas nėra tapatus tam, kuris buvo išspręstas teismui patvirtinus taikos sutartį, sudarytą tarp UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Erstema“, jau vien tuo pagrindu, kad skiriasi bylų šalys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą, todėl pagrįstai pareiškėjos prašymo netenkino.
Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.