Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3;1.2.4.4.1; 2.1.4.4.1; 2.1.4.5.1; 2.1.4.10.1; 2.1.4.10.2.1;2.1.4.11.1;2.1.7.4.1;2.1.7.4.4; 2.1.10.1; 2.1.10.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.2; 2.3.4.6.1; 2.3.4.7.2; 2.3.4.9; 2.3.4.12; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;

2018 m. balandžio 10 d.

nepilnamečio nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą E. J., jo įgaliotam atstovui advokatui E. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Ch. (M. Ch.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ch. nesunkiai sutrikdė kitam žmogui sveikatą, o būtent jis:

2016 m. liepos 10 d. apie 13.00 val., būdamas I. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mediniu pagaliu sudavė vieną kartą nepilnamečiui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinio žandikaulio sritį, taip pat vieną kartą į E. J. nosį, taip padarydamas nukentėjusiajam E. J. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir srityse aplink juos, dešinio žando poodinę kraujosruvą, kaktos kairės pusės, nosies, sprando odos nubrozdinimus, nosikaulių lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. Ch. savo kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą nepripažino, neigė smurtavęs nukentėjusiojo E. J. atžvilgiu. Kaltinamasis teisme paaiškino, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. gyvena kartu su I. J.. I. J. sūnus E. J. turėjo problemų dėl antsvorio, todėl gyvendamas pastarosios namuose, padėjo vaikui mankštintis, kad sumažėtų jo svoris. I. J. dukros nebuvo patenkintos jo ir I. J. santykiais. 2016 m. liepos 12 d., buvo savo kambaryje, žiūrėjo futbolą, kai išgirdo triukšmą, išėjo iš kambario ir pamatė, kad E. J. nosis ir žandikaulis buvo kruvini, kraujas nebėgo. Liepė vaikui ant veido uždėti ledo. Paskui I. J. sakė, kad čia jis padarė, jis rusiškai pasakė: ,,aš? Atsiprašau“. Tada jis nuėjo atgal į savo kambarį. E. J. motinai aiškino, kad jis jį sužalojo, sakė, kad jis jam gimnastine lazda du kartus sudavė į veidą. Negali pasakyti, ar prie balkono durų buvo kokia nors lazda. Antra kartą išėjęs iš savo kambario liepė I. J. kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kai išgirdo, kad I. J. skambina policijai, jai pasakė, kad ji daro klaidą, kad jis nieko nepadarė. Nežino, kaip E. J. susižalojo lauke. Mano, kad E. J. taip pasielgė, dėl to, kad I. J. jį išvarytų iš namų. Nagrinėjamam įvykiui iš vakaro E. J. vakare grįžo namo sužalotu veidu, t. y. jam ant skruosto buvo žaizda. Po 2016 m. liepos 12 d. įvykio I. J. liepė jam išeiti iš namų. Kadangi neturėjo pinigų, ji leido jam savaitę pagyventi pas ją. I. J. dukros ir sesuo Ž. Z. jį apkalbinėja, jis su jomis nebendrauja. Niekada nebuvo konfliktų tarp jo ir I. J., E. J.. Niekada nesakė, kad E. J. vartoja heroiną. Į Lietuvą grįžo 2016 m. rugpjūčio mėnesį, o spalio 26-67 grįžo gyventi pas I. J.. 2016 m. rugsėjo 2 d. bendravo su I. J., prašė jam atiduoti jo daiktus. Po 2016 m. spalio 14 d. I. J. jo atsiprašė, pasakė, kad E. J. viską išsigalvojo. Jis E. J. atleido, jie susitaikė. I. J. giminės jį apkalba, jie jo nepažįsta, jis su jais nebendrauja (T 3, b. l. 9-12, 28-29).

Liudytoja E. J. parodė, kad nukentėjusysis E. J. yra jos brolis, liudytoja I. J. jos motina. Gyvena atskirai nuo motinos ir brolio. 2013 m. mirė jos tėvas, o 2014 m. rugsėjo mėnesį mama pradėjo gyventi su M. Ch.. Ji pasakė, kad jis nuomininkas, bet nuomos jis nemokėjo. M. Ch. auklėjo jos brolį, liepė jam bėgioti, treniravo jį. Nors motina aiškino, kad M. Ch. nuomininkas, bet atrodė, kad jie sugyventiniai. 2016 m. liepos 12 d. apie 12-13 val. jai paskambino motina I. J., kuri spėjo pasakyti, kad pas juos bėda, paprašė atvažiuoti, tada iš motinos telefoną atėmė kaltinamasis M. Ch., kuris pradėjo sakyti, kad jos brolis E. J. vartoja alkoholį, narkotikus, dalyvauja pedofilų orgijose, sakė, kad brolį reikia nuvežti, ten kur jis pasakys. Po pusvalandžio jai vėl paskambino motina, kuri pasakė: „čia rimta, aš priėmiau rimtą sprendimą“, motina kalbėjo apie sprendimą išvaryti M. Ch. iš namų. Ji paskambino vyrui, su kuriuo po darbo nuvažiavo pas motiną į namus. Atvažiavus į motinus namus, pradėjo kalbėti su motina, tada brolis išėjo iš kambario. Broliui po akimis buvo kraujosruvos, nubrozdinimas ant nosies, rankų. Kraujo ant nosie nebuvo, nubrozdinimas ant nosies buvo sugijęs, buvo šašas. Brolis nespėjo paaiškinti, kas atsitiko, kai M. Ch. pasakė, kad E nukrito nuo laiptų. Jiems atvažiavus pas motiną, namuose buvo motina, brolis ir M. Ch.. Prie jų motina M. Ch. pasakė, kad nori, jog jis išsikraustytų iš jos namų, taip pat motina M. Ch. pasakė: ,,tu peržengei visas ribas ir mes gi tarėmės, kad tu E neliesi“. M. Ch. pradėjo aiškinti, kad jis neturi kur eiti, kad neturi pinigų. Ji liepė broliui ir motinai pasiimti savo daiktus, nes namuose nesaugu, ji juos vešis į savo namus. M. Ch. su motina nuėjo į kambarį dar kartą pašnekėti. Ji girdėjo, kad motina M. Ch. sakė, kad jis peržengė visas ribas, čia jau per daug, kad jie tarėsi, kad jis daugiau nepalies E.. Iš visų minėtų aplinkybių suprato, kad M. Ch. nuskriaudė jos brolį. Motina bankomate nuėmė 150 eurų ir davė tuos pinigus M. C., jie sutarė, kad iki kitos dienos jis išvyks. Jiems atvažiavus į jos namus, brolis jai papasakojo, kad tai ne pirmas kartas, kai M. Ch. jo atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, neva dėl to, kad sužinojo, jog E narkomanas. Brolis pasakojo, kad M. Ch. jį mušdavo pagaliu, kuris buvo naudojamas paremti balkono duris. Motina jai pasakojo, kad tą dieną, kai 2016 m. liepos 12 d. tarp jos ir M. Ch. buvo konfliktas, kurio metu jis ją pastūmė, ji išsigando ir paskambino į policiją, bet ne tam, kad iškviestų pareigūnus, bet kad jį pagąsdintų ir kad jis jai nieko nepadarytų. Tą dieną, kai buvo sumuštas jos brolis, motina niekur nesikreipė. Iš motinos ir brolio pasakojimo suprato, kad M. Ch. brolį sumušė kelio dienos iki jiems atvažiuojant, t. y. ne liepos 12 d., o liepos 10 d. Brolis pasakojo, kad M. Ch. pagaliu sudavė jam į nosį ir veidą. Motina patvirtino brolio žodžius, kad M. Ch. jį sumušė. Motina bandė teisinti M. Ch.. Iš motinos pasakojimo suprato, kad ji matė, kai M. Ch. sumušė brolį, ji jai pasakė : „E – tikras vyras, nes net neverkė, kai jį sumušė“. Brolis jai pasakojo, kad M. Ch. pradėjo jį mušti maždaug nuo 2016 m. kovo mėnesio, kai grįžęs iš kelionės jis buvo apsinuodijęs maistu ir M. Ch. pagalvojo, kad jis vartoja narkotikus ar alkoholį. M. Ch. jam trenkė tiek, kad jis prisipažintų, kad vartoja narkotikus. Jis prisipažino vien dėl to, kad M. Ch. nustotų jį mušti. Po šito „prisipažinimo“ M. Ch. jį mušė toliau, dėl to, kad paauklėtų dėl tariamo narkotikų vartojimo. 2016 m. liepos 12 d. vakare, motinai būnant pas ją, pastaroji telefonu M. Ch. pasakė, kad ji netiki, kad jos sūnus narkomanas, kad jis išsigalvojo viską. Minėtą dieną brolis buvo išsigandęs, tylus. Mano, kad brolis nemelavo, jog M. Ch. jį sumušė, jo žodžius patvirtino ir motina. 2016 m. liepos 13 d. bijojo važiuoti į motinos namus, nes juose galėjo būti M. Ch., dėl to prieš važiuojant paskambino policijai, kad būtų saugiau. Policija pasakė, kad negali važiuoti, nes neaišku, ar M. Ch. yra namuose. Į motinos namus važiavo ji, jos vyras ir motina. Nuvykus į motinos namus, durys buvo užrakintos iš vidaus, motina beldėsi, tačiau niekas neatidarė. Tada ji dar kartą paskambinau į policiją, kol ji kalbėjo su policijos budėtoju, M. C. atidarė namų duris. Motina bandė su M. Ch. tartis gražiuoju, kad jis išeitų iš namų, tačiau pastarasis aiškino, kad jam reikia pasidaryti vizą, nes jis nori išvažiuoti į Rusiją. Motiną nuvežė pas seserį Margaritą, kad ji ten pernakvotų, o brolį pas senelę. Kai atvežė brolį senelei, motina pastarajai pasakė, kad jis su kažkuo susimušė mokykloje. Po to brolis, senelei papasakojo, kad jį sumušė M. Ch.. Teta Ž. Z. E. J. iš senelės pasiėmė pas save, nes turėjo panašaus amžiaus sūnų, manė, kad broliui bus linksmiau. Maždaug po savaitės M. Ch. išvažiavo iš motinos namų. Tada brolis grįžo į motinos namus. Ž. Z. įkalbėjo mamą nuvežti brolį į ligoninę ir paimti abdukciją. 2016 m. liepos 15 d. brolis, motina ir teta nuvažiavo į ligoninę. Iš motinos sužinojo, kad broliui lūžusi nosis. Po to nebuvo pas motiną ir brolį, nes reikėjo pasiruošti vestuvėms, kurios vyko 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Motina ir brolis dalyvavo jos vestuvėse, motina džiaugėsi, kad nėra M. Ch.. Motina slėpė, kad M. Ch. grįžo pas ją gyventi. 2016 m. per Kalėdas sesuo nuvažiavusi pasveikinti brolio, motinos namuose pamatė M. Ch.. Vėliau iš brolio sužinojo, kad M. Ch. nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio vėl gyvenas pas motiną. Po to motina pradėjo neigti, kad M. Ch. sumušė E. J., liepė jai ne eiti duoti parodymų dėl brolio sumušimo. 2017 m. kovo 31 d. bendravo su broliu, jis teigė, kad jam sekasi gerai. Kita dieną pas ją į namus atvažiavo motina ir brolis. Vizito metu motina bandė ją įkalbinėti, kad ji ne eitų į teismą, sakė, kad jokio smurto nebuvo, kad brolis viską išsigalvojo. Brolis jai nesakė, kad melavo, duodamas pirminius parodymus, tai jai pasakė tik motina. Nuo 2017 m. balandžio 1 d. nebendrauja su motina, nes ji gina smurtautoją, kuris sužalojo jos brolį. Mano, kad brolis savo parodymus galėjo pakeisti dėl baimes, nes jis gyvena kartu su motina ir M. Ch., yra nuo jų priklausomas. Jie galėjo jį paveikti. Mano, kad brolis pats nesugalvotų rašyti teismui pareiškimų, mano, kad raštus teismui jam liepia rašyti motina ir M. Ch.. Dar iki nagrinėjamo įvykio, girdėjo, kad M. Ch. įžeidinėjo jos brolį, matė, kad jį pastūmė. Liepė motinai išsiaiškinti su M. Ch., kad pastarasis neskriaustų jos brolio, motina liepė nesikišti. Gali būti, kad brolis galėjo supykti dėl to, kad M. Ch. vertė jį sunkiai dirbti, sportuoti ir ribojo jo mitybą, tačiau netiki, kad jis galėjo išgalvoti, jog M. Ch. jį sumušė. M. Ch. jai pasirodė nemandagus, impulsyvus, netaktiškas (T 2, b. l. 114-119).

Liudytojas J. J. parodė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio E. J. yra jo sutuoktinė. Pažįsta žmonos motiną I. J. ir brolį E. J.. 2016 m. liepos 12 d. jam paskambino žmona ir pasakė, kad jos motina prašo atvažiuoti, nes kažkas atsitiko jos broliui. Apie 18 val. nuvažiavo pas žmonos motiną. Namuose buvo žmonos motina, brolis ir M. Ch.. Jiems nuėjus į virtuvę, I. J. pakvietė E. J.. Pastarojo veidas buvo sužalotas, t. y. po akimis buvo kraujosrūvos, skersai nosies šašas, nosis ištinusi. Jie pradėjo klausinėti, kas jam atsitiko, jis nieko nesakė tylėjo, bijojo. Buvo labiau panašu, kad jis sumuštas nei kad pats susižalojo. E. J. veidas buvo ištinęs, iš išorės truputį subraižytos rankos, po akim buvo kraujosruva, nosis sudaužyta, ant nosies matėsi žaizda. E. J. tylėjo, I. J. pasakė, kad nori, jog M. Ch. paliktų jos namus. M. Ch. pasakė, kad E. J. nukrito, kad jis yra narkomanas, kad reikia galvoti, ką su juo daryti. I. J. paaiškino, kad ji su M. Ch. buvo susitarę, kad jis neprisilies prie jos sūnaus, bet M. Ch. sumušė jos vaiką ir dėl to ji paprašė jį palikti namus. M. Ch. pasakė, kad sutinka palikti I. J. namus, tačiau jau vakaras ir jis neturi kur eiti. I. J. pažadėjo duoti pinigų M. Ch., kad jis išeitų iš namų. Pastarasis pažadėjo išeiti iš I. J. namų. Jis su žmona pasiūlė jos motinai ir broliui nakvoti jų namuose. I. J. bankomate nuėmė 150 eurų ir atidavė juose M. Ch., kuris pasakė, kad iki rytojaus išeis iš I. J. namų. E. J. pasakė, kad jam palengvėjo, kad M. Ch. išvažiuos iš jų namų. Jiems grįžus namo, jo žmona su motina, broliu ir šunimi išėjo pasivaikščioti. Žmona jam vėliau pasakojo, kad brolis jai pasakojo, kad tai ne pirmas kartas, kai M. Ch. jį mušė, kad namuose koridoriuje stovi sulūžęs pagalys, kuriuo M. Ch. jį mušė. Kitą dieną I. J. nuvažiavo namo, M. Ch. buvo ten. M. Ch. I. J. namuose gyveno dar apie savaitę. E. J. išvežė pas senelę į kaimą, I. J. gyveno pas juos. Iki nagrinėjamo įvykio nebendravo su M. Ch., jiems atvažiavus pas žmonos motiną, pastarasis būdavo savo kambaryje, gal tik porą kartų buvo kartu prie stalo. E. J. apie M. Ch. jam nieko nepasakojo. Jo žmona buvo nepatenkinta, kad M. Ch. gyvena pas motiną ir brolį, kad jis grubiai bendrauja, vadina jos brolį storuliu. 2016 m. rudenį sužinojo, kad M. Ch. vėl gyvena pas žmonos motiną (T 2, b. l. 119-121).

Liudytoja Ž. Z. parodė, kad I. J. yra jos įseserė, E. J., M. J. ir E. J. yra pastarosios vaikai. Su M. J. ir E. J. bendrauja, dažnai susiskambina. Pas I. J. nuvažiuoja keletą kartų per metus. 2014 m. rudenį, I. J. pristatė M. Ch. kaip jos nuomininką. Ji suprato, kad pastarasis jos sugyventinis, o ne nuomininkas. Kai atvažiuodavo pas I. J., M. Ch. arba nebūdavo, arba jis išeidavo į savo kambarį. Pirmą kartą M. C. pamatė 2016 m. liepos viduryje. 2016 m. liepos 12 d., jai skambino I. J., tačiau ji negalėjo kalbėti. I. J. jai parašė žinutę, kad ,,atsitiko didelė bėda, man reikia pagalbos, paskambink, kai galėsi“. Paskambinus I. J. pastaroji pasakė, kad jos sūnus E. J. vartoja narkotikus, jai reikia jos pagalbos. Jai pradėjus klausinėti, kodėl ji taip kalba, M. Ch. paėmė I. J. telefoną ir pradėjo jai priekaištauti ir paaiškino, kad nuo 2015 m. spalio mėnesio E. J. vartoja heroiną, kad kai pastarasis buvo paskutinėje kelionėje, ten būdamas su orkestru gėrė alkoholį, vartojo narkotikus, dalyvavo seksualinėse orgijose, kur buvo seksualiai išnaudojamas aukštas pareigas užimančių policijos pareigūnų. M. Ch. iškeikė ją necenzūriniais žodžiais ir baigė pokalbį telefonu. Po pusvalandžio perskambino I. J.. Pastaroji pasakė, kad viskas gerai, kad jie viską išsiaiškino, kad nereikia pagalbos. E. J. telefonu jai pasakė, kad jam viskas gerai. 2016 m. liepos 13 d., jai paskambino jos motina ir pasakė, kad pas ją atvažiavo E. J., I. J., E. J. ir jos vyras, jie paliko E. J. pas ją pasisvečiuoti. 2016 m. liepos 14 d. jai vėl paskambino motina, kuri pasakė, kad pakalbėjo su E. J., kuris liepos 13 d., kai su juo dar buvo motina, pasakė, kad jį sumušė nepažįstami žmones gatvėje, o liepos 14 d. pastarasis jai pasakė, kas jį sumušė motinos sugyventinis M. Ch.. Tą pačią dieną jos motina dar paprašė E. J., kad jis per savo socialinio tinko ,,Facebook“ paskyrą atsiųstų savo nuotrauką, kur matosi, kaip jis šiuo metu atrodo. Minėtą dieną nuvažiavo pas motiną, kadangi turėjo panašaus amžiaus sūnų, nusprendė E. J. pasiimti į savo namus. Ant E. J. veido, po akimis buvo matyti kraujosruvos, kurios buvo žalsvos spalvos, nubrozdinimas ant nosies, žaizda buvo nešviežia, šašas užsitraukęs, ant kūno buvo kitų sužalojimų. E. J. jai paaiškino, kad sužalojimai ant delnų ir pirštų atsirado dėl murinimo be pirštinių. Taip pat papasakojo, kad dėl to, jog jis kreivai mūrijo, M. Ch. kastuvu trenkė jam per alkūnę ir parodė sužalojimą ant alkūnės. 2016 m. liepos 14 d. paskambino I. J. ir pasiteiravo, kada ji kreipsis į policiją dėl sūnaus sužalojimo. I. J. nenorėjo kalbėtis. Nuvažiavus į I. J. namus, juose buvo M. Ch.. Jis išėjo iš savo kambario, pasisveikino, I. J. jam pasiūlė sriubos ar arbatos, jis pasiėmė ir išėjo atgal į savo kambarį. Tada jos pradėjo kalbėtis, I. J. kalbėjo pašnibždomis, kaip suprato, kad sugyventinis nieko negirdėtų. Jai paklausus I. J., kada ketina kreiptis į policiją, pastaroji atsakė“ „tu čia nelįsk, aš pati susitvarkysiu, nereikia jokios policijos. Tu nežinai, kokių jis turi draugų ir pažįstamų, aš noriu ramiai gyventi“. Tada I. J. pasiūlė kreiptis į teismo medicinos ekspertus ir po ilgų įkalbinėjimų I. J. sutiko, kad ji užregistruotų E. J. į susitikimą su teismo medicinos ekspertu. I. J. paaiškino, kad davė pinigų M. Ch., kad jis pasidarytų vizą ir išvažiuotų, jis pas ją pagyvens, kol bus padaryta viza. Kitą dieną E. J. apžiūrėjo teismo medicinos ekspertas. I. J. nesutiko kreiptis į policiją, taip pat uždraudė jai kreiptis į policiją. Kadangi teismo medicinos specialisto išvadoje buvo pažymėta, kad E. J. galimai lūžusi nosis, žinodama, kad ligoninės personalas praneš apie įvykį policijai, įkalbėjo I. J. nuvežti E. J. į ligoninę. Ligoninėje pasakė, kad E. J. reikės operacijos. Leido E. J. važiuoti namo su I. J.. Iš E. J. pasakojimų suprato, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai M. Ch. prieš jį smurtauja, smurtas prasidėjo nuo 2016 m. kovo mėnesio, M. Ch. jį mušdavo, tol, kol jis prisipažindavo, kad vartoja alkoholį. Mano, kad M. Ch. įtikino I. J., kad E. J. vartoja narkotikus. I. J. greičiausiai įkalbėjo E. J. pakeisti parodymus. Nuo naujų metų nebendravo su E. J., nuo vasario mėnesio jis nebeatsako į jos žinutes (T 2, b. l. 121-125).

Liudytoja M. J. parodė, kad I. J. yra jos motina, E. J. sesuo, o E. J. brolis. Apie du metus gyvena atskirai nuo motinos ir brolio. Iki 2016 m. liepos mėnesio santykiai šeimoje buvo artimi. Iš motinos namų išsikėlė po tėvo mirties, 2013 m. žiemą. Beveik kiekvieną savaitgalį atvažiuodavo pas motiną padėti nudirbti ūkio darbus. Bendravimas su motina nutrūko 2017 m. liepos mėnesį. Prieš tėvo mirties metines sužinojo, kad pas motiną gyvena nuomininkas, tai buvo M. Ch. Iš motinos elgesio suprato, kad tai ne nuomininkas, o jos sugyventinis. Iš pradžių santykiai su M. Ch. buvo gana tolerantiški, pagristi pagarba kaip ir bet kuriam kitam žmogui. Po to pastebėjo netinkamą M. Ch. elgesį jos brolio atžvilgiu. M. Ch. užsiėmė brolio treniravimo, kad pastarasis numestų svorio, nes turėjo antsvorio. M. Ch. labai spaudė brolį mankštintis. Bandė motinai sakyti, kad jai nepatinka M. Ch. elgesys su broliu, kad jis jį per daug spaudžia, tačiau motina liepė nesikišti į vaiko auklėjimą. M. Ch. pats nenorėjo su jais bendrauti. Kai atvažiuodavo E. J. senelė O. J., jis užsirakindavo savo kambaryje ir neišeidavo net pasisveikinti. Iki įvykio 2016 m. liepos mėnesį, kai buvo sužalotas brolis, niekas nesikišo į motinos asmeninį gyvenimą. Brolis iki įvykio niekada nieko nepasakojo apie M. Ch.. Jai ir broliui 2016 m., būnant Italijoje, brolis jai pasakė, kad nenori namo, tačiau priežasčių neįvardino. Po minėtos kelionės į Italiją, motina jai aiškino, kad kelionės metu brolis vartojo alkoholį, tačiau visos kelionės metu brolis buvo šalia jos, alkoholio nevartojo. Motina jai pasakė, kad brolis turi daug problemų. Mano, kad M. Ch. motinai tokių dalykų prikalbėjo. Brolis jai pasakojo, kad M. Ch. vertė jį prisipažinti, kad jis vartoja alkoholį, kad pastarasis jo nebemuštų. 2016 m. liepos 14 d. jai paskambino mama ir paprašė pagalbos, sakė, kad reikia M. Ch. iš namų išvaryti, nes jis peržengė visas ribas ir kad jie taip nesitarė, kad jis per daug sau leido. Tada paskambino seseriai E ir sužinojo, kad M. Ch. sumušė jos brolį. Ž. Z. pasiėmė brolį pas save, kad jam būtų smagiau nei pas senelę kaime. Pastaroji internetu jai atsiuntė brolio nuotrauką ir pasakė, kad jį sumušė M. Ch.. Nuotraukoje E. J. veidas buvo pamėlęs. Brolį pamatė tik 2016 m. liepos 17 d., kai teta išleido jį į kiną. Tada ant brolio veido matė kraujosruvas, paakiai buvo mėlynės, nosis ištinusi. Brolis jai paaiškino, kad nuo 2016 m. kovo- balandžio mėnesio, po kelionės į Lenkiją, M. Ch. prieš jį smurtavo. Nieko niekam nesakė, nes bijojo dėl šeimos narių sveikatos. E. J. papasakojo, kad 2016 m. liepos 10 ar 11 dieną M. Ch. smogė jam į veidą, pataikė į nosį. M. Ch. jį mušdavo, nes galvojo, kad jis alkoholikas ir narkomanas. Brolis minėjo, kad mama bandė jį apginti. Suprato, kad motina norėjo M. Ch. išvaryti iš namų, nes jis sumušė brolį. E. J. nelinkęs meluoti. Pirminius brolio parodymus laiko tikrus, vėlesniems parodymams įtaką padarė M. Ch. ir motina. 2016 m. lapkričio 6 d. pasikvietė visą šeimą švęsti brolio gimtadienio, buvo E močiutė, teta. Po gimtadienio motina bandė ją įtikinti, kad brolis viską išsigalvojo, kad M. Ch. jo nemušė. Iš motinos kaimynų sužinojo, kad M. Ch. vėl gyvena pas motiną. Motina ir brolis tai neigė. 2016 m. gruodžio 26 d. nuvažiavo pas motiną, kad perduotų broliui Kalėdų dovaną, ir jos namuose pamatė M. Ch.. Iš karto po įvykio 2016 m. liepos mėnesį, motina jai sakė, kad matė kaip M. Ch. sudavė broliui į veidą, pataikė į nosį. M. Ch. norėjo dar kartą suduoti E. J., tačiau I. J. apgynė sūnų. Po to motina pradėjo ginti M. Ch.. Motinos pozicija vis keitėsi: iš pradžių ji teigė, kad M. Ch. E. J. trenkė netyčia, po to kitaip gynė pastarąjį, galiausiai teigė, kad brolis yra melagis, susižalojo pats, nes norėjo atsikratyti M. Ch. (T 2, b. l. 180-185).

Liudytoja O. J. parodė, kad I. J. ir Ž. Z. yra jos dukros. E, M ir E jos anūkai. Santykiai šeimoje buvo geri, kol pas I. J. neatsirado nuomininkas M. Ch.. Jai nuvažiavus į svečius pas I. J., nė karto nematė M. Ch.. 2016 m. liepos 13 dienos vakare pas ją atvažiavo anūkė E. J. su vyru, I. J. ir E. J.. E. J. buvo su akiniais nuo saulės. Vakare E. J. nusiėmus akinius, pamatė, kad vaiko nosis kruvina, po akimi kraujosruvos, akys sulipę, matėsi, kad gali būti sulaužyta nosis, nes atrodė kreiva ir ištinusi. I. J. jai aiškino, kad E. J. gatvėje sumušė du nepažįstami berniukai. E. J. liko pas ją, visi kiti išvažiavo. E. J. nenorėjo kalbėti apie tai, kas jį sumušė. Kitą dieną E. J. jai pasakė, kad M. Ch. su lazda, kurią naudojo paremti balkono durims, jam trenkė ir jį sužalojo. E. J. pakilo temperatūra, pablogėjo akių būklė, dėl to paprašė, kad jis padarytų savo nuotrauką ir internetu nusiųstų jos dukrai Ž. Z., kad ji jį užrašytų pas gydytoją. Ž. Z. atvažiavo ir pasiėmė E. J.. Ž. Z. įkalbėjo I. J. nuvežti E. J. pas gydytoją, tačiau pastaroji atsisakė rašyti pareiškimą policijai. E. J. jai sakė: ,,man baigsis juodos dienos, nes mama pasakė, kad M. Ch. išvažiuos į Rusiją, nes mama jam davė pinigų, kad vizą padarytų“. I. J. jai pripažino, kad M. Ch. kaltas dėl E. J. sužalojimų, kad jis išvažiuos iš jos namų. E. J. nelinkęs meluoti. Mano, kad jis galėjo meluoti dėl M. Ch. spaudimo. Šiuo metu jos santykiai su I. J. blogi, pastaroji visus kaltina, kad jie blogi, kad nusistatę prieš M. Ch. (T 2, b. l. 186-188).

Liudytoja I. J. parodė, kad E. J. yra jos sūnus. Gyvena (duomenys neskelbtini) su sūnumi E. J. ir sugyventiniu M. Ch.. Nuo 2014 m. rugsėjo pabaigos M. Ch. pas ją gyveno kaip nuomininkas atskirame kambaryje. Viskas buvo gerai, visi gyveno draugiškai. 2014 m. sūnus turėjo problemų dėl antsvorio, dėl to jam ieškojo gimnastikos pratimų, nes nepakako to, ką jam poliklinikoje paskyrė. M. C. kaip vyras galėjo jam parodyti reikiamus pratimus. E. J. neprieštaravo dėl to, kad M. Ch. buvo nuomininkas, o po to tapo jai artimu žmogumi. 2016 m. gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje M. Ch. jos sūnui pasakė, kad ji jam patinka ir jis nori pas juos gyventi. Mano, kad E. J. tai nepatiko, tačiau jis uždaro būdo, nieko nesakė. Dukroms M. Ch. nepatiko. Iki 2016 m. liepos mėnesio E. J. niekada nesiskundė dėl M. Ch. elgesio, jokių sužalojimų ant sūnaus kūno nematė. E. J. lankė baseiną ir kiti asmenys tikrai būtų pamatę sužalojimus. Tiek pareiškime, tiek duodama pirminius prodymus suklydo nurodydama, kad įvykis įvyko 2016 m. liepos 10 d., iš tiesų įvykis buvo 2016 m. liepos 12 d., nes tą dieną skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. 2016 m. liepos 12 d., džiaudama skalbinius balkone, išgirdo, kad kažkas įėjo į namus. Sūnus nuėjo į vonią, kur nusiprausė veidą. Sūnus buvo sužalotas. Jai atrodė, kad kažkas užpuolė sūnų. Ant sūnaus veido buvo kraujas. Sūnus jai paaiškino, kad M. Ch. jį sumušė. M. Ch. tuo metu buvo savo kambaryje. Kai ji su sūnumi atėjo į virtuvę, M. Ch. išėjo iš savo kambario. M. Ch. pasakė, kad nemušė jos sūnaus. Ji paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 ir paprašė policijos pagalbos, nes jos sūnus sužalotas. Skambučio metu tarp jos ir M. Ch. kilo konfliktas. M. Ch. nekaltino jos sūnaus, kad jis vartoja alkoholį, narkotikus, būna pedofilų kompanijose. Minėtą dieną jai parašė jos motina, kad ji išleistų E. J. pas ją į svečius, dėl to paprašė dukros, kad atvažiuotų, nes reikia E. J. nuvežti pas senelę. Pokalbio metu su dukra minėjo, kad E. J. kažkas atsitiko. Nebijojo sūnaus palikti su M. Ch., tačiau buvo kilęs konfliktas ir jai reikėjo išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko. Po darbo pas ją atvažiavo dukra E su vyru, buvo nuspręsta E. J. vežti pas senelę. Liepė M. Ch. važiuotų pas savo mamą į Rusiją. M. Ch. pažadėjo išvažiuoti tada, kai pasidarys vizą. Jis tuo metu niekur nedirbo, neturėjo pinigų vizai, todėl paskolino jam apie 200 eurų. Vieną naktį su sūnumi nakvojo pas dukrą E, po to vaiką nuvežė pas senelę. Nei ji, nei sūnus su jos dukra E nekalbėjo apie tai kaip atsirado E. J. sužalojimai. Kitą dieną nuvežė sūnų pas senelę ir jį ten paliko, pati dar vieną naktį nakvojo pas dukrą E. Dieną buvo grįžusi namo, M. Ch. ne iš karto atidarė namų duris. Po to dar vieną ar dvi naktis nakvojo pas dukrą Margaritą. Nei su sūnumi, nei su M. Ch. nekalbėjo apie įvykį. 2016 m. rugsėjo mėnesį E. J. jai prisipažino, kad jis pats susižalojo, kad M. Ch. jo nemušė. Jis sakė, kad vieną kartą paslydo prie namų esančio nesutvarkyto ūkinio pastato, prie pat garažo. Ten nelygu ir po lietaus būna labai slidu. Sūnus aukštesnis ir užsikabino už rąsto, kuris ten kyšo. Nusprendė apie tai papasakoti tyrėjai Ž. T.. Nuvykus pas tyrėja, pastaroji liepė laukti kvietimo, nes jai reikia pasiruošti apklausai. Dėl netinkamo tyrėjos Ž. T. elgesio sutiko, kad būtų pakeistas tyrėjas. Tyrėjas V. K. 2016 m. spalio 14 d. juos iškvietė apklausai. Tyrėjas jos neįleido į kabinetą, liepė laukti koridoriuje, po to prisistatė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas E. Z.. Tyrėjas sakė, kad jai negalima apklausoje dalyvauti. Išėjęs iš tyrėjo kabineto, E. J. pasakė, kad jam grasino dėl atsakomybės už sąmoningą melavimą. M. Ch. 2016 m. liepos 22 d. išvažiavo, grįžo 2016 m. spalio mėnesio pabaigoje. Po įvykio sutiko sūnų nuvežti pas teismo medicinos ekspertą ir į ligoninę. Jos santykiai su giminaičiais blogi, gerai sutaria tik su motina ir tetomis. Motina buvo nepatenkinta, kad ji gyvena su M. Ch.. Policijoje jai padiktavo pareiškimą. Skundus įvairioms institucijoms sūnus rašė pats, niekas jam nepadėjo. Dar iki 2016 m. liepos 12 d. įvykio, E. J. buvo susižeidęs, ant jo veido buvo mėlynės. Tai buvo arba 2016 m. liepos 9 arba 11 d. (T 2, b. l. 126-132).

Liudytoja B. B. parodė, kad 2016 m. liepos mėnesį dirbo Vilniaus rajono PK Nemenčinės policijos nuovadoje nepilnamečių reikalų specialiste, apklausė nepilnametį nukentėjusįjį E. J.. Apklausoje dalyvavo jo motina I. J.. Buvo gautas pranešimas iš ligoninės apie nepilnamečiui sulaužytą nosį. E. J. papasakojo, kad kartu su jais gyveno motinos bendradarbis M. Ch., kuris nemokėjo jiems už buto nuomą, bet mainais už tai vedė jam sporto pratybas, buvo jo treneriu. E. J. sakė, kad bijo M. Ch.. Tą dieną, kai M. Ch. sulaužė jam nosį, jie namuose buvo vieni, motinos namuose nebuvo. E. J. parodė, kad jam kažką padarius blogai, M. Ch. trenkė pagaliu jam į veidą, žandikaulį, kitų aplinkybių nurodyti negalėjo. E. J. apklausos metu motina į jo parodymus nesikišo, nieko nesakė, visos apklausos metu buvo kartu. Kad M. Ch. išvyktų iš jos namų pareikalavo pati vaiko motina dėl to, kad buvo sumuštas jos vaikas. Kiek suprato I. J. taip pat bijojo M. Ch. (T 2, b. l. 156-157).

Liudytojas E. Z. parodė, kad dirba Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoju. 2016 m. spalio 14 d. kaip Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas dalyvavo nepilnamečio nukentėjusiojo E. J. apklausoje pas tyrėją V. K.. Į apklausą nepilnametis atvyko kartu su motina, kuri irgi norėjo dalyvauti apklausoje, bet tyrėjas priėmė sprendimą neleisti jai dalyvauti apklausoje. Tyrėjas neleido jo motinai dalyvauti, nes turėjo įtarimų, kad prie mamos berniukas bijos pasakyti tiesą, galės keisti parodymus. E. J. prieš apklausą jo paklausė, ar M. Ch. gresia laisvės atėmimo bausmė, paaiškino, kad bijo grįžti į namus, jeigu M. Ch. gresia laisvės atėmimo bausmė. Vaikas davė parodymus, po to ant manekeno parodė kaip jį mušė, parodė kiek smūgių ir į kurias vietas jam sudavė. Vaikas pasakojo, kad jį su pagaliu mušė motinos draugas, kuris pas juos nuomojasi kambarį. Vaikui nebuvo daromas spaudimas, jis tik buvo įspėtas dėl atsakomybės. E. J. įėjęs į kabinetą su mama, pareiškė, kad jis nori pakeisti savo parodymus. Vaikas paaiškino, kad parodymus nori pakeisti dėl to, kad M. Ch. gresia laisvės atėmimo bausmė. Paaiškinus, kad M. Ch. negresia laisvės atėmimo bausmė, vaikas pasakė, kad parodymų nekeis. Prieš apklausą turėjo pokalbį su E. J., kurio metu jam paaiškino apie Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą, išaiškino vaikui jo teises ir pareigas. Neturėjo jokio suinteresuotumo paveikti vaiką, kad jis nekeistų savo parodymų. Po apklausos E. J. pasakė, kad M. Ch. nebijo, kad jie susitaikė, kad jų santykiai normalūs, nori, kad greičiau baigtųsi bylos nagrinėjimas. Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas nepilnamečių apklausoje dalyvauja, kad užtikrintų, jog nebūtų daromas spaudimas iš tyrėjo, kad nebūtų duodama tokių parodymų, kokius nori išgirsti tyrėjas, kad vaikas jaustųsi saugus, jam padėti, informuoti apie jo teises ir pareigas (T 2, b. l. 157-159).

Liudytojas V. K. parodė, kad 2016 m. rudenį dirbo Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK vyresniuoju tyrėju. Atliko nepilnamečio nukentėjusiojo E. J. apklausą, parodymų patikrinimą vietoje, liudytojų apklausas ir kitus baigiamuosius procesinius veiksmus. Siekiant užtvirtinti nukentėjusiojo E. J. parodymus, kad būtų užbaigtas ikiteisminis tyrimas, papildomai apklausė nukentėjusįjį. Į 2016 m. spalio 14 d. apklausą buvo kviečiamas nepilnametis nukentėjusysis, Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas, buvo daromas vaizdo ir garso įrašas. Į apklausą nepilnametį nukentėjusįjį atlydėjo jo motina. Apklausoje dalyvavo jis kaip apklausą vykdantis pareigūnas, nepilnametis nukentėjusysis E. J. ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas E. Z.. Matė, kad į apklausą kartu su E. J. atvyko jo motina ir M. Ch., todėl, siekiant nustatyti objektyvią tiesą, priėmė sprendimą neleisti vaiko motinai dalyvauti apklausoje. Turėjo nepatvirtintos informacijos, kad vaiko motina įtikinėja vaiką pakeisti parodymus, žinojo, kad įtariamasis yra nukentėjusiojo motinos draugas, kad jie gyvena visi kartu. Remdamasis minėta informacija padarė prielaidą, kad motina gali bandyti paveikti vaiką, dėl to buvo priimtas minėtas sprendimas. Apklausą pradėjo nuo nukentėjusiojo asmenybės patikrinimo, po ko išaiškino jam teises ir pareigas, informavo, kad apklausa yra filmuojama, daromas vaizdo ir garso įrašas, kas dalyvauja apklausoje ir paprašė, kad nukentėjusysis laisva forma papasakotų, kas jam yra žinoma. Prieš apklausą vyko Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo E. Z. pokalbis su E. J., kurio metu jis prisistatė, pasakė, kad jis gins jo interesus ir paprašė, kad duotų teisingus parodymus. Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas vaikui spaudimo nedarė. Prieš apklausą nežinojo, kad nukentėjusysis ketina pakeisti pirminius parodymus. Nebuvo daromas spaudimas nukentėjusiajam, kad jis nekeistų pirminių parodymų. Nukentėjusiojo apklausos protokolas buvo surašytas iš pastarojo žodžių, jis pasirašė po protokolu, kad viskas surašyta teisingai. Po apklausos buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, nukentėjusysis nurodė, kur, kaip ir kada jam buvo padaryti sužalojimai. Taip pat dalyvavo atliekant nukentėjusiojo parodymų patikrinimą įvykio vietoje, kai jis davė kitus parodymus. Remdamasis darbine patirtimi, daro išvadą, kad nukentėjusysis pakeitė pirminius parodymus dėl to, kad įtariamasis darė jam spaudimą. Kiti E. J. šeimos nariai: jo senelė O. J., sesuo M. J., teta Ž. Z. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti, nes po įtariamojo apklausos prasidėjo nukentėjusiojo skundai, prašymai ir dėl ko buvo organizuota jo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo metu tikėjosi, kad bylą bus galima užbaigti nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius, nes nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat teismo medicinos specialistas davė kategorišką išvadą, kad nukentėjusysis negalėjo susižaloti pats. M. Ch. per apklausą pasakė, kad E. J. yra narkomanas (T 2, b. l. 159-161).

Specialistas O. D. teisme palaikė savo specialisto išvadą (T 1, b. l. 56-57) ir paaiškino, kad 2016 m. liepos 15 d. atliko nukentėjusiojo apžiūrą, joje dalyvavo nukentėjusysis ir jo motina I. J.. Apžiūros metu, jam buvo paaiškintos įvykio aplinkybės, t. y., kad 2016 m. liepos 10 d. apie 13 val. namuose pažįstamas asmuo, kurio vardą atsisakė nurodyti, du kartus nuskeltu pagaliu trenkė į veidą ir du kartus į sprandą. Nebuvo praradęs sąmonės, įvykio metu sėdėjo. Nukentėjusysis apžiūros metu skundėsi kairės akies skausmu, ašarojimu, bendru sumuštų vietų skausmu. Patarė nukentėjusiajam dėl sužalojimų kreiptis į ligoninę. 2016 m. rugpjūčio 29 d. iš tyrėjos Ž. T. gavo užduotį. Gavęs papildomus medicininius dokumentus, turėdamas savo ankstesnės apžiūros duomenis pakeitė išvadą iš nežymaus sveikatos sutrikdymo į nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulo lūžis gyja ilgiau nei 10 dienų. Atlikdamas tyrimą nustatė, kad labiau tikėtina, jog įvykis buvo 2016 m. liepos 10, nes gyjant sužalojimai keičia išvaizdą. 2016 m. liepos 12 d. padaryti sužalojimai pagal teismo medicinos teoriją išoriškai turėtų atrodyti kitaip, todėl žymiai didesnė tikimybė, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti 2016 m. liepos 10 d. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, medinis pagalys atitinka šitą apibūdinimą. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Atsižvelgiant į tai, kad apžiūros metu sužalojimai buvo pagiję, nustatytas sužalojimų padarymo laiko intervalas – 4-7 dienos iki apžiūros. Taip pat darytina prielaida, kad tarp skirtingose vietose padarytų sužalojimų galėjo būti net iki 2 dienų laiko intervalas. Nukentėjusiojo sužalojimai nepatvirtina jo vėlesnių parodymų, kad jis susižalojo grūdamas į lentą. Griūdamas žmogus gali užsigauti tik vieną kūno pusę, o nustatyti sužalojimai yra padaryti 3 skirtingose plokštumose, kurių dvi yra priešpriešais viena kitai. Kadangi griuvimas yra dinaminis veiksmas, juo padaryti sužalojimai turėtų būti dinaminio pobūdžio. Jei vaikas būtu susižalojęs, griūdamas ant lentos, tai veido sužalojimai pasireikštų plataus atsikišusių veido dalių nubrozdinimais su pavieniais gilesniais įbrėžimais, vienokios ar kitokios krypties. Šiuo atveju buvo sužalota tarpuakyje ir šiek tiek virš jo, buvo nubrozdinimai, bet linijiniai, dešinio žando srityje kraujosruva, t. y. vienmomenčiu griuvimu ant tokių paviršių kaip nurodė nukentėjusysis, jam nustatytų sužalojimų padaryti neįmanoma. Griūnant ant statybinių šiukšlių krūvos būtų platūs veido nubrozdinimai, veido atsikišusių dalių nubrozdinimai, sužalojimai ant veido būtų visai kito pobūdžio ir jų būtų daug daugiau. Labai mažai tikėtina, kad vieną kartą nugriuvęs nukentėjusysis galėtų susižaloti tris skirtingus kūno paviršius, tai beveik neįmanoma. Pirminiai nukentėjusiojo parodymai, kad kažkas jam su pagaliu (kietu buku daiktu) sudavė į skirtingas kūno vietas, neilgai trukus vieną smūgį po kito, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, mažiausiai, nes pakartotiniai smūgiai į tą pačią vietą nesifiksuoja, jo vertinimu yra arčiausiai tiesos iš visų nukentėjusiojo duotų parodymų. Iki dviejų parų laiko intervalas yra maksimali riba sužalojimų nukentėjusiajam padarymo skirtingose kūno plokštumose, nes jeigu jam sužalojimai skirtingose kūno plokštumose būtų padaryti per ilgesnį nei 2 paros laiko intervalą, jie skirtųsi tarpusavyje pagal spalvą, jų gijimo laipsniai, stadijos labiau skirtųsi. Visi trys nukentėjusiajam nustatyti trauminiai poveikiai kategoriškai negalėjo būti tarpusavyje ištempti per savaitės laikotarpį, būtent kaip jis parodė, kad jis padarė vieną sužalojimą, po dviejų dienų kitą, po dar dviejų trečią. Kaktoje ir nosyje buvo nustatytas vienas trauminis poveikis, kraujosruvos po akimis yra nosies lūžio pasekmės. Gavus visus papildomus medicininius dokumentus buvo atliktas trauminių poveikių skaičiavimas. Buvo vertinama, kad mažiausiai vienas trauminis poveikis buvo padarytas į kaktos ir nosies sritį, kitas į sprandą, o trečias į skruostą (T 2, b. l. 188-190).

Nepilnametis nukentėjusysis E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su motina I. J.. Nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio pabaigos jų namuose apsigyveno mamos bendradarbis M. Ch.. Šis ieškojo kambario nuomai. Mama sužinojo, kad M. Ch. dirba treneriu, susitarė su šiuo, kad jį treniruos, nes jis tuo metu turėjo problemų dėl antsvorio. M. Ch. padėjo jam atlikti fizinius pratimus, kurie padėtų numesti svorio. Treniruočių metu, jei jis kažką blogai padarydavo, šis šaukdavo ant jo, tačiau fizinio smurto nenaudojo. 2016 m. liepos 10 d. apie 13.00 val. namo virtuvėje jis su M. Ch. kalbėjosi apie sportą. M. Ch. jį auklėjo sakydamas, kad jis nesistengia sportuoti, kad šis ir mama stengiasi dėl jo, o jis to nevertina. M. Ch. pokalbio metu šaukė ant jo. Po to M. Ch. paėmė pagalį, kurį jie naudojo balkono durims prilaikyti, nes norėjo atidaryti balkoną ir vaikščiojo kalbėdamas su tuo pagaliu. Jis paprieštaravo M. Ch., sakydamas, kad stengiasi ir viską gerai atlieka. Tada šis supyko ir dešine ranka pagaliu du kartus sudavė jam, pirmą kartą į dešinį žandikaulį, o antrą kartą į nosies sritį tarp akių. Pajuto stiprų fizinį skausmą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kadangi jam skaudėjo akį ir nosį, todėl 2016 m. liepos 15 d. jis kartu su mama kreipėsi į gydytoją, kuris nukreipė į Santariškių ligoninę. Jam buvo nustatytas nosikaulio lūžis, nosies ir galvos sumušimai. Jam planuoja daryti nosies operaciją. Jis bijo M. Ch.. 2016 m. spalio 14 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad M. Ch. susipažino su jo mama darbe, taksi firmoje. M. Ch. iš pradžių gyveno jų namuose atskirame kambaryje kaip mamos draugas, bendro gyvenimo šie nevedė. M. Ch. gyveno pas juos, nes padėjo jam sportuoti, šio pagalba jis numetė viršsvorio. Jų santykiai buvo kaip mokinio ir trenerio. Pirmos apklausos metu jis sakė tiesą, kad jį sužalojo M. Ch.. Šis virtuvėje vieną kartą mediniu pagaliu sudavė jam į žandikaulį bei vieną kartą į nosį. Pagalį po įvykio jie išmetė arba sukūreno. M. Ch. jį apkalbėjo, nurodydamas, kad jis vartoja narkotikus. Jis nėra priklausomas nuo narkotikų, jų nevartoja. Galėtų ant manekeno parodyti, į kokias kūno vietas M. Ch. jam sudavė. Jeigu M. Ch. jo atsiprašytų, jis šiam atleistų (T 1, b. l. 51, 65-66).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2016-10-14 nukentėjusysis E. J. parodė kaip ir į kokias veido sritis M. Ch. sudavė jam smūgius (T 1, b. l. 68-70).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. lapkričio 29 d. atliktos apklausos metu nepilnametis nukentėjusysis E. J. parodė, kad jis gyvena su mama. Pažįsta M. Ch., jis motinos draugas, jis gyveno kartu su jais. Po to kokį mėnesį su jais negyveno, o dabar vėl grįžo ir kartu gyvena. Su M. Ch sutaria gerai, jie mažai laiko praleidžia kartu, kartais jis padeda jam prie kompiuterio. Jam nepatiko, kad M. Ch. gyvena su jais, dėl to jis apkalbėjo M. Ch., sakydamas, kad pastarasis du kartus sudavė jam pagaliu. Iš tikrųjų jis susižalojo lauke. Eidamas iš lauko tualeto, užkliuvo už kažko ir nugriuvęs susižeidė nosikaulį, dėl to jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Po to nubėgo namo. Pasinaudojęs proga pasakė, kad M. Ch. jį sumušė, nes nenorėjo, kad jis pas juos gyventų. Jam grįžus namo, motina buvo balkone, M. Ch. savo kambaryje. Jis nuėjo į tualetą, M. Ch. pamatęs, kad jis visas purvinas, pasakė, jog reikia pridėti ledo. M. Ch. jam ant veido uždėjo sušalusį mėsos gabalą iš šaldiklio, motina atėjo iš balkono. Susižalojo jis lauke, peržengdamas pamatą užsikabino ir nugriuvo ant medinės lentos. Į tą lentą jis trenkėsi nosimi, ta dalimi kur yra nosies kaulas, tarp akių, truputį žemiau. Užsigavo vieną vietą. Žandikaulio dešinę pusę buvo užsigavęs anksčiau namo laiptinėje, praradęs pusiausvyrą trenkėsi į sieną. Žandikaulį užsigavo prieš vieną ar dvi dienas, kai užsigavo nosį. Nosį užsigavo vasarą, liepos mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena. Buvo tik susilaužęs nosikaulį ir užsigavęs žandikaulį, sprando nebuvo užsigavęs. Kairės pusės kaktos nubrozdinimai atsirado tada, kai susilaužė nosį. Griuvimo vietoje buvo išsikišusi lenta. Tuo pačiu metu susilaužė nosį ir nusibrozdino kaktą. Policijai apie sužalojimus pasakojo du kartus, tada policijai melavo, jis išsigalvojo, kad M. Ch. pagaliu du kartus jam trenkė. Viską išsigalvojo, nes nenorėjo, kad M. Ch. gyventų su jais. Su M. Ch. jie susitaikė, pretenzijų vienas kitam neturi. Kai jis susilaužė nosį, pas jį atvažiavo sesė E. J. su būsimu vyru. Sesei pasakė, kad M. Ch. jį sužalojimo. Sesuo jį su motina išvežė pas save. Jis su mama pas sesę buvo dvi dienas, po to išvažiavo į kaimą pas senelę, ten buvo dvi dienas, tada atvažiavo teta ir važiavo į policiją. Tiek laiko buvo ne namuose, nes M. Ch. buvo jų namuose. Sesė ir giminaičiai bijojo, kad jo daugiau nesužalotų, nes jis pasakė, kad M. Ch. taip padarė. Niekada nėra bandęs jokių narkotinių medžiagų, M. Ch. jam nepriekaištavo, kad vartoja narkotines medžiagas. Daugiau sako tiesą, bet ne visada. Policijoje ant manekeno parodė kokie jam buvo suduoti smūgiai, tačiau tada pasakė ne tiesą, parodė tas vietas kur pats susižalojo, melavo tyčia (T 1, b. l. 92-95).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-08-02 atliktos apklausos metu nepilnametis nukentėjusysis E. J. parodė, kad einat nuo sodų link namų, yra statybos, trumpesnis kelias link namų, ten labai daug plytų, keletas metalinių dalių, už kažko turbūt užkliuvo ir pagriuvo. Iš nosies bėgo kraujas, grįžęs namo, nusiprausė kraują. Motinai aiškino, kad M. Ch. jį sužalojo. Motina ir M. Ch. padėjo susitvarkyti, davė ledo. Motinai sakė, kad M. Ch. sudavė su pagaliu, kuris buvo prie balkono, jį naudojo, kad balkonas neužsidarytų. Po įvykio iš karto nesikreipė į policija, į ligoninę nuvyko tik po kelių savaičių. Gydytojams taip pat sakė, kad jį sužalojo motinos draugas. Į Santariškių ligoninę jį nukreipė ekspertas, kuris abdukciją ėmė. Pas ekspertą jį lydėjo teta Ž. Z. ir motina. Į Santariškių ligoninę važiavo viena ar dvi dienos po eksperto, jį lydėjo teta su motina. Ligoninėje jam buvo nustatytas nosie lūžis. Nuo nosies lūžio iki apsilankymo Santariškių ligoninėje gyveno ne namuose, pas sesę E. J.. Pirmą dieną su motina buvo pas sesę, vėliau pas senelę kaime. Senai nebuvo pas senelę, todėl mama pasiūlė pabūti pas ją. Norėjo, kad M. Ch. su jais nebegyventų, dėl to sakė, kad pastarasis jį sužalojo. Eidamas tyčia pagriuvo ant plytų, pargriuvęs susižalojo nosį, nusibrozdino alkūnes, kaktą. Šiuo metu gyvena su motina ir M. Ch.. 2016 m. rugsėjo mėnesį prisipažino motinai, kad apkalbėjo M. Ch.. Jis atsiprašė M. Ch., pastarasis jam atleido, jie susitaikė. Rašė keletą prašymų, kad nutrauktų procesą prieš M. C., nes jis pats susižalojo. Minėtus raštus rašė, kai M. Ch. buvo grįžęs gyventi pas juos (T 2, b. l. 75-78).

Iš I. J. 2016-07-15 paaiškinimo matyti, kad 2016 m. liepos 10 d. girdėjo, kaip jos pažįstamas, kurio vardą ir pavardę nurodyti atsisakė, padėdavo jos sūnui E. J. atlikti fizinius pratimus, padedančius numesti svorį, rankoje laikydamas pagaliuką, kurį jie naudojo balkono durų prilaikymui, normaliu balso tonu aiškino kaip atlikti pratimus. Vienu momentu ji užėjo į virtuvę ir pamatė, kad sūnus ranka laikosi už nosies. Paklausus kas atsitiko, sūnus paaiškino, jog jį užkabino pagaliu. Pažįstamas, atsiprašęs, pasakė, kad greičiau pridėtų ledą. Paskambinus Bendrojo pagalbos centro telefonu 112, operatorė pradėjo klausinėti kas atsitiko. Pokalbio metu išsiaiškino, kad gydytojo jiems dabar nereikia. Policijos nekvietė, todėl, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. 2016 m. liepos 15 d. kreipėsi į gydytojus dėl nosies ištinimo. Jos sūnus dabar yra svečiuose pas tetą Ž. Z.. Jokių kaltinimų savo pažįstamam nereikš, pareiškimo dėl sūnaus patirtų sužalojimų nerašys (T 1, b. l. 22).

Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi 3 vaikus, dvi mergaites, kurios yra suaugusios ir gyvena atskirai, bei sūnų E. Anksčiau ji dirbo transporto įmonėje, kurioje dirbo ir M. Ch. Nuo 2016 m. kovo mėnesio ji pradėjo dirbti darželyje. 2014 m. ji su M. Ch. susitarė, kad jis galės gyventi jos namuose, už tai treniruos jos sūnų, kad padėtų jam numesti svorio. M. Ch. gyveno atskirame kambaryje. Taip jie pragyveno apie 2 metus. M. C. prižiūrėjo, kad sūnus tinkamai atliktų pratimus. Kiekvieną dieną sūnus atlikinėjo pratimus namų virtuvėje. 2016 m. liepos 10 d. ji, sūnus ir M. Ch. buvo namuose. Iš ryto apie 40 minučių virtuvėje sūnus darė pratimus, ji tvarkėsi namuose, M. Ch. buvo savo kambaryje. Po kurio laiko M. Ch. nuėjo į virtuvę ir paprašė, kad sūnus parodytų kokių rezultatų pasiekė. M. Ch. paprašė, kad sūnus padarytų atsispaudimus. Kadangi sūnus kažką padarė blogai, dėl to M. Ch. pasisodino sūnų virtuvėje ir pradėjo jam aiškinti kaip reikia daryti atsispaudimus. Tą dieną buvo labai karšta, virtuvės balkono durys buvo uždarytos, o prie jų stovėjo pagalys, kuriuo kartais paremia atidarytas duris. M. Ch., norėdamas atidaryti tas duris, pakėlė tą pagalį ir, mosikuodamas juo bei dar kažką aiškindamas vaikui, priėjo prie sūnaus ir netyčia užkabino sūnui pagaliu nosį. Pačio smūgio ji nematė. Nieko negirdėjo. E. J. nerėkė, neverkė. Kai ji netyčia užėjo į virtuvę, pamatė, kad E. J. ranka laikosi už nosies. Kai paklausė kas atsitiko, sūnus jai pasakė, kad M. Ch. sudavė jam pagaliu. Pridėjo ledo, po to paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu 112. Pokalbio metu su operatore išsiaiškino, kad gydytojo jiems nereikia. Po kelių dienų nuvežė sūnų į Santariškių ligoninę, nes norėjo įsitikinti, kad viskas tvarkoje. Liepė M. Ch. išeiti iš jos namų. 2016 m. liepos 22 d., pastarasis išėjo iš namų, sakė, kad išvažiuoja į Rusiją. Nenorėjo nuslėpti vaiko sumušimo fakto, niekur nesikreipė, nes buvo sekmadienis. Lazdą, kuria M. Ch. sumušė vaiką, išmetė, nes ji buvo lūžusi. Lazda buvo sulūžusi dar prieš įvykį. Vaiko sužalojimo aplinkybes sužinojo iš M. Ch. pasakojimo. Ji pasitiki savo vaiku, kartais šis gali truputį pameluoti, tačiau nėra melagis (T 1, b. l. 116-117).

Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. sausio 17 d. liudytoja I. J. parodė, kad įvykio dieną ji skalbė, todėl vaikščiojo iš vonios į balkoną ir į lauką. Kažkuriuo momentu, būdama namuose, galimai savo kambaryje, išgirdo lauko durų trenksmą. Netrukus, išėjusi iš savo kambario, virtuvėje pamatė prie stalo sėdintį sūnų, kuris rankomis buvo užsidengęs veidą. Paklausus, ko taip sėdi, sūnus atitraukė rankas nuo veido, jo veidas buvo raudonas. Jai pasirodė, kad veide buvo likę kraujo pėdsakai. Ji puolė skambinti Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kviesti policiją, nes manė, kad kažkas užpuolė jos sūnų lauke. Pokalbio metu operatorei paaiškino, kad sūnus iš lauko grįžo sužalotas, todėl paprašė atsiųsti ekipažą. Su operatore sutarė, kad ji pakalbės su sūnumi ir perskambins dėl policijos ir dėl medikų pagalbos vėliau. Sūnus jai pasakė, kad jį sužalojo M. Ch.. Netrukus į virtuvę atėjo M. Ch.. Ji puolė šį kaltinti, pastarasis labai įsižeidė, atsiprašė, liepė vaikui uždėti ledą ir išėjo. 2016 m. liepos 10 d. niekur nesikreipė, nes sūnus jautėsi gerai. Pačio įvykio nematė. Iš sūnaus įvykio aplinkybių nesužinojo, nes nenorėjo traumuoti sūnaus, galvojo, kad vėliau pasikalbės. Po įvykio jos dukra Evelina ją ir sūnų išvežė iš namų, be to jos mama prieš tai kelis kartus prašė atvežti E į kaimą pas šią į svečius, todėl ji pagalvojo, kad susiklosčius tokiai situacijai, tai yra tinkamiausias metas pabūti pas močiutę, todėl paprašė dukros Evelinos juos nuvežti į kaimą pas jos mamą. Sūnų paliko pas močiutę, o pati grįžo į miestą, kadangi jai kitą dieną reikėjo eiti į darbą. 2016 m. liepos 13 d. dukra Evelina iškvietė policijos pareigūnus, nes jai nepavyko atrakinti namo durų. Nebuvo jokio reikalo kviesti policijos, nes ji buvo grįžusi iš darbo, tačiau lesino vištas. M. Ch. atidarė duris, kai išgirdo, kad kažkas bando jas atidaryti. 2016 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, sūnus jai papasakojo, kad pats susižalojo kieme statybvietėje. Sūnus apkalbėjo M. Ch., todėl šiam gėda. Sūnus nieko blogo nenorėjo, tik norėjo, kad jie gyventų dviese, be pašalinių (T 1, b. l. 119-121).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2668/2016(01) matyti, kad E. J. padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir srityse aplink juos, dešinio žando poodinė kraujosruva, kaktos kairės pusės, nosies, sprando odos nubrozdinimai, nosikaulių lūžis, paveikus kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-07-10). Nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), kuo galėjo būti ir užduotyje nurodytas daiktas - medinis pagalys. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (T 1, b. l. 56-57).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2017 m. vasario 14 d., dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistui O. D., nukentėjusysis E. J. paaiškino ir parodė, kaip ir kur jis pats susižalojo (T 1, b. l. 102-110).

Iš specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas O. D. paaiškino, jog E. J., atlydėtas mamos I. J., asmeniniu prašymu kreipėsi į Valstybinės teismo meidcinos Vilniaus skyrių, kur 2016 m. liepos 15 d. 12.50 val., jis šį apžiūrėjo. Prieš apžiūrą E. J. paaiškino, kad 2016 m. liepos 10 d. apie 13.00 val., namuose, pažįstamas vyras, kurio vardą, pavardę nurodyti atsisako, jam sėdinčiam, du kartus sudavė nuskeltu mediniu pagaliu per veidą ir du kartus per sprandą. Be sąmonės nebuvo. Medicininės pagalbos nesikreipė. Apžiūros metu skundėsi kairės akies skausmu, ašarojimu, sumuštų vietų skausmu. Po apžiūros, dėl patirtų sužalojimų, buvo patarta kreiptis į Vaikų ligoninę, VŠĮ VUL SK filialą. Tą pačią dieną surašė specialisto išvadą Nr. G 2141/2016(01), jog E. J. padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir srityse aplink juos, dešinio žando poodinė kraujosruva, kaktos kairės pusės, nosies, sprando, odos nubrozdinimai, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu būdu ir laiku (2016-07-10). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vėliau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje buvo gauta Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK KP 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Ž. T. 2016 m. rugpjūčio 29 d. užduotis atlikti E. J. kūno tyrimą iš medicininių dokumentų, kuriuose buvo nurodytos tos pačios įvykio aplinkybės, kurias E. J. nurodė 2016 m. liepos 15 d. apžiūros metu. Remiantis 2016 m. liepos 15 d. apžiūros duomenimis bei pateiktais medicinos dokumentais, buvo surašyta specialisto išvada Nr. G2668/2016(01), kur sužalojimai buvo įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi pateiktuose medicinos dokumentuose buvo nustatytas nosies kaulų lūžis. E. J. specialisto išvadose: Nr. G 2141/2016(01) ir Nr. G 2668/2016(01) nustatyti kūno sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl labiausiai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito, tačiau ne kelių dienų laikotarpyje, kaip nurodo E. J.. Nustatyti sužalojimai yra padaryti kietu buku daiktu (daiktais), kuo galėjo būti ir medinis pagalys. Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu E. J. į jo užduotą klausimą, ant ko būtent šis nugriuvo, kategoriškai pareiškė, jog veidu griuvo ant apvalaus baslio, kurio tikslesnio išmatavimo neprisimena, dėl to šio teigimu ir lūžo nosis. Taip pat E. J. paaiškino, kad įvykio metu, įvykio vietoje, kur šis griuvo buvo krūva statybinių atliekų. Apžiūros metu, kai E. J. 2016 m. liepos 15 d. su motina kreipėsi asmeniniu prašymu, ant šio kūno, tame tarpe ir nosies, kaktos, veido srityse, neužfiksuoti sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti kietu, cilindro formą turinčiu daiktu, kadangi apvalus baslys būtent ir yra kietas, cilindro formą turintis daiktas. E. J. kūne nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Šio kūne nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti vieno griuvimo metu ant apvalaus baslio, kadangi sužalojimai yra lokalizuoti skirtingose plokštumose bei nėra požymių, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kietu, cilindro formą turinčiu daiktu. Taip pat ant E. J. kūno nebuvo nustatyta sužalojimų, kurie atitiktų dinaminį veiksmą, kuris irgi yra būdingas griuvimui. Todėl mažai tikėtina, kad nustatytas nosies kaulų lūžis galėjo būti padarytas E. J. parodymų patikrinimo vietoje nurodytomis aplinkybėmis (T 1, b. l. 112-114).

Iš Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK VPS PP Nemenčinės PN vyresniojo tyrėjo M. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad siekiant paimti daiktinį įrodymą (lazdą) ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-35133-16, 2016 m. liepos 27 d. nuvyktus adresu (duomenys neskelbtini) I. J. paaiškino, kad išmetė lazdą, kuria buvo sumuštas jos sūnus (T 1, b. l. 20).

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius pateiktų rašto ir įrašo suvestinės matyti, kad 2016 m. liepos 12 ir 13 dienomis užregistruoti trys pranešimai iš telefonų, kurių abonento numeriai: 37065698468 bei 37067806278 (T 1, b. l. 35-40).

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą, laikėsi gynybinės versijos, kad nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nenaudojo, kad E. J. išsigalvojo, jog jis pastarajam pagaliu trenkė į veidą, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo gynybinė versija nepasitvirtino, ją paneigia byloje surinkta medžiaga, o būtent nukentėjusiojo E. J. pirminiai parodymai ir jo papildomi parodymai ikiteisminio tyrimo metu (2016-10-14 apklausa), I. J. 2016 m. liepos 15 d. pareiškimas ir jos pirminiai parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų E. J., Ž. Z., J. J., V. K., M. J., O. J., B. B., E. Z. parodymai, specialisto išvada Nr. G2668/2016(01), specialisto paaiškinimo protokolas ir jo parodymai ir kita bylos medžiaga.

Dėl nepilnamečio nukentėjusiojo E. J. parodymų

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu akcentavo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, privalo vadovautis nepilnamečio nukentėjusiojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes minėtos apklausos metu nukentėjusysis buvo apsaugotas nuo pašalinių asmenų įtakos, prisipažino, kad apkalbėjo M. Ch., davė teisingus parodymus. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su tokia kaltinamojo gynėjo pozicija. Visų pirma pažymėtina, kad nepilnametis nukentėjusysis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė nenuoseklius parodymus, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, prieštaringi. Nukentėjusysis E. J. nuo nusikaltimo padaryto jo atžvilgiu nuosekliai teigė, kad 2016 m. liepos 10 d. apie 13 val. jam namo virtuvėje motinos draugas M. Ch. pagaliu, kuris buvo naudojamas paremti balkono duris, du kartus sudavė jam į veidą: pirmą kartą į dešinį žandą, o antrą kartą į nosį, tarp akių. Nukentėjusysis nuosekliai tas pačias aplinkybes nurodė motinai I. J., sesei E. J., senelei O. J., tetai Ž. Z., sesei M. J.. 2016 m. liepos 15 d., nukentėjusiajam su motina ir teta nuvykus į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, teigė, kad jį 2016 m. liepos 10 d. apie 13 val. namuose pažįstamas asmuo, kurio pavardę nukentėjusysis ir jo motina I. J. atsisakė nurodyti, du kartus pagaliu trankė jam į veido sritį. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu, duodamas pirminius parodymus, nuosekliai nurodė analogiškas jo sužalojimo aplinkybes. 2016 m. spalio 14 d. surenktos papildomos apklausos metu E. J., apklausoje dalyvaujant tyrėjui V. K. ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistui E. Z., patvirtino savo pirminius parodymus. Minėtus nukentėjusiojo parodymus patvirtina ne tik liudytojų I. J., E. J., Ž. Z., J. J., M. J., O. J. parodymai, tačiau ir specialisto išvada Nr. G2668/2016(01), specialisto paaiškinimo protokolas ir specialisto parodymai teisiamajame posėdyje.

Dėl nukentėjusiojo E. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, pažymėtina, kad, siekiant pašalinti prieštaravimus byloje, užtikrinti nukentėjusiojo duodamų parodymų objektyvumą, nukentėjusysis du kartus buvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šių apklausų metu nukentėjusysis nurodė skirtingas sužalojimų atsiradimo aplinkybes. 2016 m. lapkričio 29 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusysis teigė, kad ankstesnių apklausų metu davė melagingus parodymus, kad apkalbėjo M. Ch., kad jis susižalojo pats. E. J. nurodė, kad eidamas iš tualeto, kieme užkliuvo ir nugriuvo ant lentos, tokiu būdu susižalojo nosį ir kaktą. Taip pat nukentėjusysis paaiškino, kad žandą užsigavo kelios dienos iki susižalojo nosį ir kaktą. Antros apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu E. J. paaiškino, kad nosį ir kaktą susižalojo tyčia nugriuvęs ant statybinių atliekų, o konkrečiai plytos. Abiejų apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusysis teigė, kad apkalbėjo M. Ch., nes norėjo, kad pastarasis išeitų iš jo namų, kad jis liktų gyventi tik su motina.

Aptarti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, vertintini kritiškai, nes juos paneigia kita bylos medžiaga. Iš specialisto išvados matyti, kad E. J. padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir srityse aplink juos, dešinio žando poodinė kraujosruva, kaktos kairės pusės, nosies, sprando odos nubrozdinimai, nosikaulių lūžis, paveikus kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-07-10). Nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai mediniu pagaliu, jie nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus ir savęs žalojimui. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Teismo medicinos specialistas, atlikęs nukentėjusiojo apžiūrą ir surašęs specialisto išvadą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme palaikė savo išvadą ir teigė, kad E. J. nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti nukentėjusiojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodytomis aplinkybėmis.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad nepilnametis nukentėjusysis galėjo būti paveiktas motinos liudytojos I. J. ir kaltinamojo M. Ch.. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis 2016 m. rugsėjo 2 d. pirmą kartą buvo apklausiamas kaip įtariamasis (T 1, b. l. 133). M. Ch. teisme parodė, kad būtent tą dieną bendravo su nukentėjusiojo motina I. J.. Liudytoja E. J. parodė, kad iš nukentėjusiojo E. J. sužinojo, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio M. Ch. vėl gyvena pas I. J.. I. J. parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį E. J. jai prisipažino, kad jis melavo, jog M. Ch. jį sumušė, kad jam gėda. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. rugsėjo- spalio mėnesiais I. J. kreipėsi į prokurorą J. Selilionį, kad būtų pakeista tyrėja Ž. T., nes ji nesutinka papildomai apklausti nukentėjusiojo E. J., kadangi sūnus nori pakeisti parodymus. Patenkinus I. J. prašymą, tyrėjas V. K. 2016 m. spalio 14 d. atliko papildomą nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą. Minėtos apklausos metu E. J. patvirtino pirminius savo parodymus, jų nekeitė. Tyrėjas V. K. priėmė sprendimą neleisti I. J. dalyvauti E. J. apklausoje. Kaip jau minėta tyrėjas V. K. ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas teisme parodė, kad jie nedarė poveikio nepilnamečiui nukentėjusiam, kad neturėjo suinteresuotumo, kad jis nepakeistų pirminių parodymų. E. J. parodymus pakeitė 2016 m. lapkričio 29 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. 2017 m. rugpjūčio 2 d. E. J. buvo dar kartą apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Iš nukentėjusiojo parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad kaltinamasis gyvena kartu su juo ir motina I. J.. Minėtų apklausų metu nepilnametis nukentėjusysis parodė, kad keletą kartų raštu kreipėsi į prokurorą ir teismą, prašė pakeisti jo atstovę pagal įstatymą, atstove paskirti motiną I. J., raštuose rašė, kad melavo, jog M. Ch. jį sužalojo, prašė nutraukti bylą. E. J. antros apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, kad minėtus raštus rašė M. Ch. jau grįžus gyventi pas juos. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis savo parodymus pakeitė apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, į tai, kad šių apklausų metu kaltinamasis turėjo galimybę stebėti apklausą, girdėti vaiko parodymus, į tai, kad minėtų apklausų metu nepilnametis nukentėjusysis ir kaltinamasis gyveno kartu, kad nepilnametis nukentėjusysis yra priklausomas nuo motinos I. J. ir kaltinamojo, kurie turėjo priešingus interesus nei E. J., į tai, kad skundus ir pareiškimus prokuratūrai ir teismui pateikinėjo tik tuo metu, kai M. Ch. grįžo gyventi pas juos, teismas daro išvadą, kad E. J. pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu pakeitė dėl galimo kaltinamojo ir nukentėjusiojo motinos I. J. spaudimo.

Dėl liudytojos I. J. parodymų

Taip pat, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kritiškai vertina nukentėjusiojo motinos liudytojos I. J. parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, o būtent 2017 m. sausio 17 d. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad minėta liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi, ją su kaltinamuoju sieja artimi santykiai, jie nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio gyvena kartu. Minėtų liudytojos parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojos I. J. kaip ir nukentėjusiojo E. J. parodymai nenuoseklūs, prieštaringi. I. J., duodama pirminius prodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2016 m. liepos 10 d. apie 13 val. namų virtuvėje jos sūnų netyčią sužalojo M. Ch.. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2017-01-17) I. J. nurodė, kad E. J. gatvėje sužalojo nepažįstami asmenys. Teisme liudytoja vėl pakeitė parodymus ir nurodė, kad E. J. melavo, kad jį sužalojo M. C., kad jis pats susižalojo lauke. Tuo tarpu I. J. 2016 m. liepos 15 d. paaiškinime ir pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, kad 2016 m. liepos 10 d. apie 13 val. jos namų virtuvėje M. C. pagaliu trenkė jos vaikui į veidą.

Taip pat šiame kontekste svarbu pažymėti I. J. elgesį iš karto po nusikaltimo jos sūnaus atžvilgiu. Liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad po nagrinėjamo įvykio, pareikalavo, kad M. Ch. paliktų jos namus, paskambino dukrai E ir seseriai Ž ir pasakė, kad jai reikia pagalbos. M. Ch. pasakius, kad jis neturi kur eiti ir kad neturi pinigų, ji jam davė pinigų vizai ir su sūnumi E. J. išvažiavo iš namų. Mažai tikėtina liudytojos versija, kad išvežė iš namų nukentėjusįjį ir išvarė M. Ch. dėl to, kad nejaudindama sūnaus, išsiaiškintų visą situaciją. Šią liudytojos versiją paneigia jos pačios parodymai teisme, kur ji parodė, kad iki 2016 m. rugsėjo nei su sūnumi E. J., nei su M. Ch. apie 2016 m. liepos 10 d. įvykį nesikalbėjo. Nors I. J. neigia, kad nukentėjusįjį iš namų išvežė pas dukrą, o po to pas senelę, nes bijojo dėl jo saugumo, tačiau aukščiau minėtos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą. Iš visų aukščiau nurodytų aplinkybių seka, kad I. J. suprato, kad E. J. sužalojo būtent M. Ch., kad tai buvo ne pirmas kartas, todėl, siekdama apsaugoti E. J., išvežė jį iš namų ir išvarė M. Ch.

Liudytojos I. J. suintresuotumą bylos baigtimi taip pat rodo jos veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš liudytojos Ž. Z. parodymų matyti, kad ji įkalbėjo I. J. nukentėjusįjį nuvežti į apžiūrą pas teismo medicinos specialistą bei į ligoninę. Minėta liudytoja taip pat parodė, kad I. J. kategoriškai atsisakė apie E. J. sužalojimą pranešti policijai. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad informacija apie E. J. sužalojimą buvo gauta iš ligoninės. Taip pat iš teismo medicinos specialisto parodymų matyti, kad I. J. ir E. J., atsisakė nurodyti pažįstamą asmenį, kuris sužalojo E. J.. Be to, I. J. 2016 m. liepos 15 d. paaiškinime policijai dėl E. J. sužalojimo nurodė, kad vaiką sužalojo pažįstamas asmuo, tačiau atsisakė jį nurodyti. Šie I. J. veiksmai rodo, kad ji bandė apsaugoti M. Ch. nuo galimos baudžiamosios atsakomybės už E. J. sužalojimą. Mažai tikėtina, kad I. J. kaip nepilnamečio nukentėjusiojo motina, kai jos sūnus grįžtų namo sužalotas ir nebūtų aiškios sužalojimo aplinkybės, nesikreiptų į policiją dėl vaiko sužalojimo.

Be to bylos medžiaga patvirtina, kad I. J. ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į ikiteisminį tyrimą kuruojantį prokurorą dėl tyrėjos Ž. T. veiksmų, o būtent dėl to, kad tyrėja nesutiko pakartotinai apklausti nukentėjusiojo, nes jis norėjo pakeisti parodymus. Prokurorui patenkinus I. J. prašymą, tyrėjas V. K. organizavo nukentėjusiojo E. J. papildomą apklausą. Teisme kaip liudytojas apklaustas tyrėjas V. K. parodė, kad 2016 m. spalio 14 d. nukentėjusysis į apklausą atvyko kartu su motina I. J. ir M. Ch.. Įtarus, kad nukentėjusysis gali būti paveiktas ir dėl to pakeisti parodymus, priėmė sprendimą neleisti I. J. dalyvauti jos sūnaus apklausoje, nepilnamečio interesus apklausos metu atstovavo Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas E. Z.. Minėtos apklausos metu E. J. patvirtino savo ankstesnius parodymus, ant manekeno atliko parodymų patikrinimą vietoje. Nukentėjusiojo E. J. apklausos metu buvo daromas vaizdo ir garso įrašas. Tiek tyrėjas V. K., tiek Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas E. Z. teisme parodė, kad jie neturėjo suinteresuotumo proceso baigtimi, nenaudojo spaudimo nukentėjusiojo atžvilgiu, vaikas parodymus davė laisvai, neverčiamas.

Iš to, kas pasakyta seka, kad liudytoja I. J. turėjo suinersuotumą bylos baigtimi, kas galėjo įtakoti tai, kad ji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pakeitė savo parodymus, neigė 2016 m. liepos 15 d. jos paaiškinime ir pirmuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad M. Ch. sužalojo jos sūnų.

Iš I. J. 2016 m. liepos 15 dienos paaiškinimo matyti, kad 2016 m. liepos 10 d. girdėjo, kaip jos pažįstamas, kurio vardą ir pavardę nurodyti atsisakė, padėdavo jos sūnui E. J. atlikti fizinius pratimus, padedančius numesti svorį, rankoje laikydamas pagaliuką, kurį jie naudojo balkono durų prilaikymui, normaliu balso tonu aiškino kaip atlikti pratimus. Vienu momentu ji užėjo į virtuvę ir pamatė, kad sūnus ranka laikosi už nosies. Paklausus kas atsitiko, sūnus paaiškino, jog jį užkabino pagaliu. Pažįstamas, atsiprašęs, pasakė, kad greičiau pridėtų ledą. Pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu I. J. nuosekliai nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir 2016 m. liepos 15 d. paaiškinime. I. J. 2016 m. liepos 15 d. paaiškinimas ir pirmi jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina nukentėjusiojo pirminiai ir papildomi parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų E. J., Ž. Z., J. J., M. J., O. J. parodymai.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, laiko nepagrįsta M. Ch. gynybinę versiją, kad I. J. giminaičiai jį apkalba, yra prieš jį nusistatę. Tiek iš liudytojų E. J., Ž. Z., M. J., O. J. parodymų, tiek iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jie jo beveik nepažinojo, kad jie nebendravo. Atsižvelgiant į tai, kad minėti I. J. giminaičiai beveik nepažinojo M. Ch., jie su juo nebendravo, į tai, kad minėti liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismas daro išvadą, kad minėti liudytojai neturėjo pagrindo apkalbėti kaltinamąjį padarius nusikaltimą, todėl teismas, neturi pagrindo netikėti jų parodymais. Iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad M. Ch. netinkamai elgesį su nukentėjusiuoju E. J., kad jį per daug spaudė sportuoti, dirbti ūkio darbus. Jų parodymai iš esmės yra tapatūs, apie 2016 m. liepos 10 d. įvykį jie visi sužinojo iš nukentėjusiojo E. J. pasakojimo.

Dėl nusikalstamos veikos laiko nustatymo

M. Ch. kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. liepos 12 d. apie 13.00 val., būdamas I. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sukėlė E. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, nustatyta, kad kaltinime nurodytas netikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas. Iš pirminių ir papildomų nukentėjusiojo parodymų, I. J. 2016 m. liepos 15 d. paaiškinimo, jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu, iš specialisto išvados, specialisto paaiškinimo protokolo, specialisto parodymų teisiamajame posėdyje, iš liudytojų E. J., Ž. Z., M. J., O. J., J. J. parodymų matyti, kad E. J. buvo sužalotas 2016 m. liepos 10 d. E. J. ir J. J. parodė, kad E. J. 2016 m. liepos 12 d. paskambino motina I. J. ir paprašė atvažiuoti. Jiems nuvažiavus pas motiną, ant E. J. veido, po akimis pamatė kraujosruvas, ant nosie buvo šašas. Matėsi, kad sužalojimai yra padaryti prieš keletą dienų. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. J. nustatyti sužalojimai galimai padaryti 2016 m. liepos 10 d. Teisme apklaustas teismo medicinos specialistas O. D. parodė, kad gyjant sužalojimai keičia išvaizdą, 2016 m. liepos 12 d. padaryti sužalojimai pagal teismo medicinos teoriją išoriškai turėtų atrodyti kitaip, todėl žymiai didesnė tikimybė, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti 2016 m. liepos 10 d.

Aukščiau aptarti duomenys paneigia, I. J. parodymus teisme, kur ji nurodė, kad E. J. susižalojo 2016 m. liepos 12 d., nes būtent tą dieną ji skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Byloje esantis Bendrojo pagalbos centro raštas ir išrašo suvestinė patvirtina, kad I. J. 2016 m. liepos 12 d. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą dėl sūnaus sužalojimo, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad E. J. buvo sužalotas būtent tą dieną.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes darytina išvada, kad veika buvo padaryta ne 2016 m. liepos 12 d., o 2016 m. liepos 10 d., todėl ši kaltinime nurodyta aplinkybė tikslintina.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad M. Ch. 2016 m. liepos 10 d. apie 13.00 val., būdamas I. J. namuose, (duomenys neskelbtini) mediniu pagaliu sudavė vieną kartą nepilnamečiui E. J., gim. 2001 m., į dešinio žandikaulio sritį, taip pat vieną kartą į E. J. nosį, taip padarydamas nukentėjusiajam E. J. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir srityse aplink juos, dešinio žando poodinę kraujosruvą, kaktos kairės pusės, nosies, sprando odos nubrozdinimus, nosikaulių lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo kaltę pagrindžia nukentėjusiojo E. J. pirminiai ir papildomi parodymai ikiteisminio tyrimo metu, I. J. 2016 m. liepos 15 d. paaiškinimas, jos pirminiai parodymai ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvada, specialisto paaiškinimo protokolas ir parodymai teisme, liudytojų Ž. Z., J. J., M. J., O. J., E. J. parodymai, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje 2016 m. spalio 14 d. protokolas ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), į kaltės formą – tyčia, į kaltinamojo asmenybę, kuris nevedęs, nedirbantis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė- laisvės apribojimas.

Kardomoji priemonė- dokumentų paėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas 303, 96 eurų civilinis ieškinys turtiniai žalai atlyginti įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė valstybės naudai iš kaltinamojo priteisti 558, 43 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. Ch. (M. Ch.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 72¹ str., skirti M. Ch. baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti arčiau jo kaip 50 metrų atstumu visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. Ch. vardu, saugomą prie bylos medžiagos, grąžinti M. Ch.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo M. Ch. 303,96 eurus turtinei žalai atlyginti.

Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. vasario 6 d. prašymą ir priteisti valstybės naudai iš M. Ch. 558, 43 (penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis 43 ct) eurų proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.