Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-239-899/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-27
Bylos Nr.
1-239-899/2015
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00239-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
V. A.
Nukentėjusysis
V. R.
Civilinis atsakovas
UAB „Š. v.“
Advokatai
Dainius Žiedas, Saulius Alysas, Mindaugas Šatas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-239-899/2015Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00239-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2;
1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 27 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,kaltinamajam V. A., jo gynėjui advokatui Mindaugui Šatui,nukentėjusiajam V. R., jo atstovui advokatui Dainiui Žiedui,civilinio atsakovo UAB „Š. v.“ atstovui advokatui Sauliui Alysui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. 2014-09-11 apie 21.30 valandą Šiauliuose, T. gatvėje vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) reikalavimus, tai yra, artėdamas T. gatve link T. ir G. esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją einantį pėsčiąjį V. R. ir dėl to jį kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam V. R. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: dešinės mentės ir dešinės krūtinės ląstos pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžiai, stuburo krūtininės dalies XII slankstelio ir juosmeninės dalies II slankstelio kompresiniai lūžiai, dešinio žastikaulio išnirimas, muštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimai veide, galvos, krūtinės ląstos srityje, o dėl dešinės mentės ir dešinės krūtinės ląstos pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžių, stuburo krūtininės dalies XII slankstelio ir juosmeninės dalies II slankstelio kompresinių lūžių, dešinio žastikaulio išnirimo, V. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gavo užsakymą nuvykti į P. gatvę ir nuvežti keleivius į kavinę. Buvo tamsu. Lijo lietus. Prieš „G.“ perėją prieš jį per perėją pravažiavo automobilis ir po jo pamatė išnyrantį nukentėjusįjį. Dar keleivis sušuko „atsargiai, žmogus eina“. Keleivis sušuko, kai pats jau buvo numynęs ant stabdžių. Buvo šlapia, slidu. Jo vairuojamas automobilis slydo, nukentėjusysis nespėjo pereiti gatvės. Automobilio padangos nebuvo labai geros, tačiau geros padangos tokiu slidžiu keliu nebūtų padėjusios sustoti. Pats pamatė žmogų išėjusį 4-5 žingsnius į gatvę. Nukentėjusysis ėjo per perėją įprastai, pilnu žingsniu. Nukentėjusysis per perėją ėjo tiesiai, į jo automobilį nekreipė dėmesio. Kaip nukentėjusysis atsirado gatvėje, pats nepastebėjo, nes ten nuo laidojimo biuro pusės prie gatvės yra krūmai. Tuo metu automobilių daug nebuvo. Priešpriešiais automobilių taip pat nebuvo. Žinojo, kad toje vietoje yra pėsčiųjų perėja, bet buvo tamsu, priešais važiavo automobilis, lijo lietus. Nukentėjusysis atsitrenkė į langą su galva, taip pat į kapotą. Pristabdė, visi išlipo iš automobilio. Keleiviai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją. Iš bagažinės išėmė skėtį, vienas vyras pakišo nukentėjusiajam po galva. Kaltinime laikas nurodytas teisingai. Jame tik nenurodyta, kad jis pats stabdė, nes automobilį stabdė. Įvykio metu dirbo taksi vairuotoju įmonėje „Š. v.“. Automobilis draustas draudimo kompanijoje PZU. Leistinas greitis buvo 50 km/h, o pats važiavo 40-50 km/h. Sutinka, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti dėl jo veiksmų. Su nukentėjusiuoju bendrauti neišėjo. Buvo nuėjęs į ligoninę, bet jis pareiškė, kad kalbėtų su jo dukra. Dukra paprašė 20 000 Lt. Nežino, ar tokiai sumai buvo padaryta žala. Mano, kad 2 000-3 000 Lt. Nukentėjusiojo ligoninėje atsiprašė. Dar skambino, bet prašė neskambinti. Dukra sakė „atiduosi pinigus, tuomet kalbės“. Labai gailisi dėl šio įvykio, atsiprašo. Įvykis įvyko netyčia, išvadas padarė. Taksi vairuotoju dirbo iki vasario mėnesio, jokių nutikimų nebuvo. Ankščiau buvo baustas dėl Kelių eismo pažeidimų, tačiau žmogaus nėra sužalojęs. Šiuo metu ieško darbo, susijusio su vairavimu, jau sutarė dirbti vairuotoju-pardavėju, parduoti automobilius.

Nukentėjusysis V. R. teisme dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad ligoninėje gydėsi 11 dienų. Buvo netekęs sąmonės, sužalota ranka, šonkauliai, veidas, galva. Sužalojimai byloje nurodyti teisingai. Turi neįgalumą. Šiuo metu nebepakelia dešinės rankos. Gydytojas sakė, kad praeis gal metai ar du kol sugys. Ranka mėnesį buvo įtvare. Kelis sykius lankė reabilitaciją. Dabar nieko negali panešti, tenka prašyti kitų žmonių pagalbos. Ankščiau darbus dirbo pats. Dabar dažnai naktį vartoja nuskausminamuosius. Pats gali ruošti maistą, apsirengti sunkiau. Ankščiau dėl kojų skausmų viskas buvo normaliai. Buityje išsiversdavo pats, dabar sunku net iš šulinio vandens pasisemti. Įvykio metu pats buvo išgėręs, bet nesijautė girtas. Įvykio metu patyrė gydymo išlaidų. Dukra pirko vaistus. Iki traumos buvo nustatytas 35 proc. darbingumas. Naujai darbingumas nebuvo nustatytas. Darbingumo lygis nustatytas dėl kojų, nugaros skausmų, apie 4 metus.

Civilinio atsakovo UAB „Š. v.“ atstovas advokatas Saulius Alysas teisme dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad šiuo atveju UAB „Š. v.“ atsakovas kaip darbdavys, bet įvykio metu automobilis draustas bendrovėje PZU. CK 6.254 str. draudiminė apsauga, kyla subsidariai kaltininko darbdaviui. Mano, kad jei neužtektų draudimo sumos, skirtumą turėtų sumokėti UAB „Š. v.“. Atsižvelgus į aplinkybes, neturtinė žala turi būti mažinama ir priteistina iš draudimo kompanijos.

Apklausta kaip laiduotoja E. A. teisme parodė, kad prašymą dėl laidavimo palaiko. Yra V. A. žmona. Neteista, administracine tvarka nebausta. Dirba „M. ir v. k.“ n. reanimacijoje s.. Su vyru kalbėjo jog įvyko nelaimė. Taksi vairuotojo darbas yra sunkus. Vyras gali dirbti vairuotoju, bet taksi vairuotoju tikrai nedirbs. Su vyru kalbėtųsi, kad būtų atidesnis. Šiuo momentu šeimos pajamos yra jos alga 380 Eur ir vyro pensija – 800 Lt. Mano, kad V. A. ateityje nenusižengs, klausys jos, įtaką jam turi. Žino, kad vyras buvo baustas dėl Kelių eismo pažeidimų. Šiuo atveju yra kaltas, nes neapsižiūrėjo, bet įvyko nelaimė. Mano, kad vyras taksi vairuotoju tikrai nebedirbs. Pati turi vairuotojo pažymėjimą. Buities klausimus sprendžia kartu su vyru.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes V. A. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, V. A. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai, t. y.:

- nukentėjusiojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad pats eismo įvykis įvyko 2014-09-11, panašiai apie 21.30 valandą, Šiauliuose, T. ir G. gatvių sankryžoje, pėsčiųjų perėjoje, kuri yra T. gatvėje. Prieš eismo įvykį truputį buvo išgėręs alaus. Kadangi krepšinio rungtynės turėjo prasidėti 22.00 valandą, tad nusprendė nueiti iki buvusios „G.“ parduotuvės parsinešti dar alaus. Į parduotuvę ėjo iš namų. Atsimena, kad ėjo link tos pėsčiųjų perėjos, kurioje vėliau buvo kliudytas. Užlipo laiptukais į kalniuką, jam iki T. gatvėje esančios pėsčiųjų perėjos buvo tik vienas žingsnis. Prieš įžengdamas į pėsčiųjų perėją visiškai sustojo, apsidairė. Matė sau po dešine puse, kad T. gatve, tai yra, nuo A. gatvės link miesto centro pusės, važiuoja automobiliai, jų galėjo būti keli. Tačiau įvertinęs atstumą iki jų, nusprendė, kad bus saugu eiti per pėsčiųjų perėją. Tad ir žengė, o ne bėgo į pėsčiųjų perėją. Kiek pamena, nuo miesto centro pusės atvažiuojančių automobilių nebuvo. Buvo apsirengęs tamsiai – sportinės kelnės buvo juodos spalvos su raudonomis linijomis šonuose, sportinis švarkelis, tamsios spalvos, kokios - pasakyti negali, tačiau tamsus su geltonos spalvos juostomis, kurios buvo ant abiejų rankovių išorinėje pusėje. Atsimena, kad perėjo eismo juostą, kurioje eismas vyksta T. gatve nuo miesto centro pusės link A. gatvės, įžengė jau į priešpriešinę, paėjo gal kokius 1,5 žingsnio, kuomet pajuto smūgį į savo kūno dešinę pusę. Jokio jį kliudžiusios automobilio stabdymo negirdėjo, garsinio signalo – taip pat. Po šio stipraus smūgio prarado sąmonę įvykio vietoje, atsigavo tik tuomet, kai jau buvo ligoninėje, paguldytas į chirurginės reanimacijos skyrių. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, kiek pamena, kad su gatvių apšvietimu buvo viskas tvarkoje, pėsčiųjų perėja buvo apšviesta tinkamai. Negali pasakyti, kokios buvo oro sąlygos eismo įvykio metu, tai yra lijo, ar ne. Negali pasakyti, ar kitoje T. gatvės pusėje, prie pat pėsčiųjų perėjos žmonių, kurie galėjo matyti šį eismo įvykį. Dėl šio eismo įvykio kaltas tik automobilio vairuotojas (1 t., 34-35 b. l.);

- liudytojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad pats eismo įvykis įvyko 2014-09-11, panašiai apie 21.30 valandą, Šiauliuose, T. ir G. gatvių sankryžoje, pėsčiųjų perėjoje, kuri yra T. gatvėje. Eismo įvykio metu buvo blaivus. Kelias sekundes prieš šį eismo įvykį, buvo kokius 4-5 metrus nuo tos pėsčiųjų perėjos, ėjo nuo PC T. parduotuvės, kaip tik link tos pėsčiųjų perėjos. Norėjo ją kirsti, eiti toliau link laidojimo namų link, link tos pusės, pas dukrą. Priekyje jo ėjo tas pats pėsčiasis, kurį vėliau kliudė taksi automobilis. Pėsčiasis ėjo ta pačia kryptimi, kaip ir jis. Viskas įvyko labai staiga. Taksi automobilis važiavo jam ir tam pėsčiajam iš kairės pusės, tai yra, T. gatve, nuo A. gatvės. Tas pėsčiasis jau buvo įžengęs į pėsčiųjų perėją gal kokius porą gerų žingsnių ir iš karto smūgis. Vairuotojas net nestabdė. Matyt jo nepastebėjo. Stabdyti pradėjo tik po susidūrimo, jau kliudęs pėsčiąjį. To pėsčiojo nepažįsta, nepažįsta ir taksi vairuotojo. Taksi automobilio greitis buvo pakankamai didelis (taip galvoja, bet gali ir klysti), o kad nestabdė, turėjo sunkiai sužaloti ir pėsčiąjį. Ar pėsčiasis buvo sustojęs prie pėsčiųjų perėjos apsidairyti, pasakyti negali. Matyt žvilgsnis buvo nukreiptas tą sekundę kažkur kitur. Matė tik patį susidūrimą. Po smūgio pėsčiasis nukrito žemėn, jis pradžioje buvo nesąmoningas. Tik po kurio laiko atsigavo. Tuoj į įvykio vietą po susidūrimo prisirinko žmonių, kurie stengėsi pėsčiajam padėti. Pats medikams neskambino, tą darė jau kiti, tiesiog stebėjo viską iš nuošalės. Atvažiavusiems policijos pareigūnams davė savo anketinius duomenis, jei reikėtų paliudyti. Kai įvyko susidūrimas, įvykio vietoje buvo vienas, aplinkui nieko daugiau nebuvo. Tik jau po susidūrimo, pasikartos, prisirinko kitų asmenų. Tačiau vargu, ar jie bus ką nors matę. Gatvių apšvietimas susidūrimo metu buvo įjungtas, pėsčiųjų perėją buvo apšviesta gerai. Tas taksi vairuotojas tikrai galėjo matyti tą pėsčiąjį. Mano, kad kaltas yra taksi vairuotojas. Papildomai liudytojas G. K. parodė, kad tą minutę, kai įvyko eismo įvykis, tikrai buvo blaivus, tikrai ėjo pas dukrą. Gerai pagalvojęs, galėjo būti ir toliau nei 4-5 metrai nuo tos susidūrimo vietos. Buvo arčiau parduotuvės, arčiau tokio kioskelio, šiek tiek nuokalnėje. Susidūrimas buvo įkalnėje, pačioje T. gatvėje. Priekyje tikrai ėjo kažkoks vyriškis link tos perėjos, tačiau buvo tamsu ir galėjo suklysti, kad tai būtent tas asmuo, kurį vėliau kliudė tas automobilis. Gerai pagalvojus, tas pasakymas, kad jis įžengė porą žingsnių, gali būti netikslus, nes gerai matė tik patį susidūrimą. Nėra įsitikinęs, ar tas pėsčiasis, kurį kliudė automobilis, tikrai ėjo nuo parduotuvės pusės, galbūt ėjo ir nuo laidojimo namų pusės. Jo išėjimo į važiuojamąją kelio dalį nematė. Tačiau kas įvyko jau po susidūrimo, tikrai matė, nes priėjo kiek arčiau tos įvykio vietos. Automobilis važiavo pačiam iš kairės, tai yra, T. gatve nuo A. gatvės link centro pusės. Jokių stabdymo garsų negirdėjo, garsinio signalo taip pat (1 t., 47-49 b. l.);

- liudytojo D. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014-09-11 apie 21.30 val. kartu su draugais ketino važiuoti į kavinę „A.“, kuri yra V. gatvėje. Išsikvietė taksi į P. gatve. Atvažiavo taksi automobilis RENAULT SCENIC. Pats atsisėdo gale, sėdėjo galinėje sėdynėje iš dešinės pusės. Tuo metu jau buvo tamsus paros metas, lijo. Važiavo T. gatve nuo P. gatvės pusės V. gatvės link. T. gatvėje yra po viena eismo juostą kiekviena kryptimi. Taksi automobilis važiavo leistinu greičiu, tačiau konkrečiau pasakyti negali. Atsimena, kad gatvės apšvietimas buvo jau įjungtas, bet dėl lietaus matomumas buvo prastas, oro sąlygos buvo nepalankios. Taksi automobilis, kuriame važiavo, artėjo prie sankryžos su G. gatve. G. gatvėje yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kuri buvo pažymėta kelio ženklais ir kelio ženklinimu, taip vadinama „zebras“. Vis artėjo prie pėsčiųjų perėjos, kuri buvo, žiūrint jo važiavimo kryptimi, prieš sankryžą su G. gatve. Pamatė kelio važiuojamojoje dalyje, pėsčiųjų perėjos žymėjimo ribose žmogų, kuris ėjo į kitą T. gatvės pusę pėsčiųjų perėja. Jis ėjo labai lėtai, galima sakyti vilkosi. Jis ėjo taksi vairuotojo atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę, tai yra, ėjo link G. gatvės pusės. Kai pamatė pėsčiąjį, jis jau buvo kelio važiuojamojoje dalyje, galima sakyti buvo priešpriešinėje eismo juostoje, arčiau jau kelio važiuojamosios dalies vidurio, jo įžengimo momento nuo šaligatvio nematė. Tuo metu jau suprato, kad taksi vairuotojas turėtų jau reaguoti į pėsčiąjį, tačiau vairuotojas nesiėmė jokių veiksmų. Tuo metu automobilis dar tik artėjo prie perėjos, tačiau pasakyti kokiame atstume buvo automobilis negali. Pamatęs, kad iškilo grėsme, bandė pasakyti taksi automobilio vairuotojui, kad jis atkreiptų dėmesį, nes kelyje yra žmogus. Tuo metu vairuotojas pradėjo stabdyti savo automobilį. Bet partrenkimo išvengti nepavyko, nors jis ir paskutiniu momentu bandė kažką padaryti. Pėsčiasis buvo jau jo važiavimo eismo juostoje. Automobilis priekine dalimi variklio dangčiu, maždaug viduriu partrenkė pėsčiąjį. Po smūgio dar matė, kad skilo priekinis langas prie keleivio, dešinėje pusėje. Po smūgio taksi automobilis sustojo tik jau pravažiavęs sankryžą su G. gatve, praktiškai iškarto už gatvių susikirtimo. Pėsčiasis po smūgio gulėjo pačioje sankryžoje, eismo juostoje, kuria važiavo. Kaip pėsčiasis buvo apsirengęs, tiksliai nurodyti negali, jis neturėjo jokių šviesą atspindinčių elementų, bet pėsčiąjį pastebėjo dar iki smūgio. Išlipęs iš automobilio, puolė skambinti iš savo telefono į pagalbos centrą 112. Po kokių 8 minučių į įvykio vietą atvažiavo greitoji pagalba, policija, policininkui paliko savo duomenis ir nurodė, kad matė įvykį (1 t., 52-53 b. l.);

- liudytojo D. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad pats eismo įvykis įvyko 2014-09-11, panašiai apie 21.30 valandą, Šiauliuose, T. ir G. gatvių sankryžoje, pėsčiųjų perėjoje, kuri yra T. gatvėje. Eismo įvykio metu buvo blaivus. Atsimena, kad eismo įvykio laiku, buvo labai prastas oras. Buvo tamsus paros metas, lijo, purškė. To taksi automobilio, su kuriuo važiavo į miesto centrą, blogai valė valytuvai, buvo sunku ką įžiūrėti. Prieš įvykstant šiam eismo įvykiui, važiavo su draugais taksi automobiliu T. gatve nuo A. gatvės link miesto centro pusės. Pats sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, buvo užsisegęs saugos diržą. Bendravo tik su savo draugais, kurie sėdėjo gale, vairuotojo nešnekino. Jis tylėjo, jų taip pat nešnekino. Panašiai iki tos pėsčiųjų perėjos likus apie 20 metrų, pastebėjo, kaip jiems iš kairės, nuo laidojimo namų pusės, tamsiai apsirengęs, išėjo pėsčiasis. Jis ėjo per pėsčiųjų perėją. Tas pėsčiasis, kaip pakilo į tą įkalnę, taip tiesiai į T. gatvę ir išėjo net nesidairęs. Pėsčiojo ėjimo tempas buvo greitas. Pėsčiąjį pamatęs, tuo momentu vairuotojas niekaip nesuragavo. Matyt to pėsčiojo dar nematė. Tai pastebėjęs, kad automobilis nestabdomas, sušuko vairuotojui, kad stotų, nes per perėją eina žmogus. Vairuotojas, dar paklausė „ką?“, tačiau vėl nukreipęs žvilgsnį į T. gatvę, jau visai prieš pat mašiną, matyt pastebėjo pėsčiąjį. Dar bandė išvengti susidūrimo, tačiau nesėkmingai. Vairuotojas bandė sukti vairą į kairę pusę, o ar stabdė, pasakyti negalali. Pėsčiasis buvo kliudytas automobilio dešiniąja puse. Kai automobilį pradėjo sukti kairėn, tas pėsčiasis buvo jau jų eismo juostoje, panašiai per vidurį, o atstumas tarp jo ir automobilio galėjo būti apie 5-7 metrai. Susidūrimas įvyko pėsčiųjų perėjoje. Po susidūrimo pėsčiasis buvo iš karto nublokštas arčiau kelkraščio, o pats sustojo jau pravažiavęs G. gatvę. Kai automobilis pilnai sustojo, visi išlipo pasižiūrėti. D. nukentėjusiajam iškvietė medikus. Pėsčiasis buvo sąmoningas, mano taip todėl, kad jis kažką kalbėjo. Automobilių, kurie būtų važiavę priešais, prieš įvykstant šiam eismo įvykiui, nebuvo. Buvo automobilių, kurie judėjo nuo miesto centro pusės. Mano, kad dėl šio eismo įvykio kalti yra abu eismo dalyviai. Tas pėsčiasis taip pat turėjo labiau įvertinti situaciją prieš išeidamas į perėją (1 t., 54-55 b. l.);

- liudytojos D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad eismo įvykis įvyko 2014-09-11, panašiai apie 21.30 valandą, Šiauliuose, T. ir G. gatvių sankryžoje, pėsčiųjų perėjoje, kuri yra T. gatvėje. Eismo įvykio metu buvo blaivi. Atsimena, kad eismo įvykio laiku, buvo labai prastas oras. Buvo tamsus paros metas, lynojo. Prieš įvykstant šiam eismo įvykiui, važiavo su draugais taksi automobiliu T. gatve nuo A. gatvės link miesto centro pusės. Pati sėdėjo ant galinės sėdynės, panašiai per vidurį. Apie šį eismo įvykį daug ko pasakyti negali. Atsimena, kad kai artėjo prie tos pėsčiųjų perėjos, kurioje buvo kliudytas pėsčiasis, pastebėjo, kad tas pats pėsčiasis įžengė į pėsčiųjų perėją jiems iš kairės. Matė, kad tą pėsčiąjį praleido automobilis, kuris važiavo priešpriešiais. Matė to pėsčiojo kojas, nes automobilio, važiavusio priešpriešiais šviesos jas apšvietusios buvo. Negali pasakyti, ar pėsčiasis ėjo greitai. Paties susidūrimo nematė, tačiau mano, kad jis turėjo įvykti jau jų važiavimo krypties eismo juostoje. Tiesiog pajuto tokį garsą, panašų į smūgį. Atsimena, kad taksi vairuotojas bandė vairą sukti kairiau, tačiau tikrai savo vairuojamo automobilio nestabdė. Jau po susidūrimo visi išlipo iš automobilio pasižiūrėti kas įvyko. Vairuotojas iš bagažinės išsitraukė avarinį ženklą, pastatė, draugas iškvietė medikus nukentėjusiajam. Prie pėsčiojo priėjusi nebuvo, nes pati jautėsi nekaip, pykino. Pykinimas buvo tiesiog iš vidaus, dėl paties eismo įvykio. Pati nesusižalojo (1 t., 56-57 b. l.);

- 2014-09-11 eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, kuriuose užfiksuota bei nurodyti eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, T. ir G. gatvių sankryžoje, požymiai, užfiksuota pėsčiųjų perėja, automobilio RENAULT MEGANE SCENIC padėtis už pėsčiųjų perėjos (17,7 m), įjungtas gatvių apšvietimas. Schemoje užfiksuota kraujo dėmė, išmatuoti kiti reikiami atstumai (1 t., 6-16 b. l.);

- 2014-09-11 transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame nurodyti automobilio RENAULT MEGHANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo požymiai: suskilinėjęs priekinis stiklas, dešinėje automobilio pusėje deformuotas variklio gaubtas. Po eismo įvykio automobilis paliktas saugoti V. A. (1 t., 17-22 b. l.);

- registracijos liudijimas, kuriame nurodyta, kad automobilis RENAULT MEGHANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „D.“, jo naudotojas UAB „Š. v.“ (1 t., 25-26 b. l.);

- įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS 01 8880650, kurioje nurodyta, kad automobilio RENAULT MEGHANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta nuo 2013-10-30 iki 2014-10-29 (1 t., 28-29 b. l.);

- 2014-11-11 parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, jog V. A. parodė kurioje vietoje jis pamatė pėsčiąjį ir kur tuo metu buvo jis pats, kur įvyko susidūrimas, kur po susidūrimo sustojo jo automobilis ir kur buvo pėsčiasis (1 t., 74-85 b. l.);

- medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 314, kuriame nurodyta, kad V. A. po eismo įvykio buvo blaivus (1 t., 88-89 b. l.);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos 2014-10-16 specialisto išvada Nr. T-A 9127/14(01), kurioje nurodyta, kad 2014-09-12 0.30 val. paimtame V. R. kraujyje rasta 1,45 prom. etilo alkoholio (1 t., 93 b. l.);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-10-06 specialisto išvada Nr. G 1447/14(04), kurioje nurodyta, kad V. R. padaryti sužalojimai: dešinės mentės ir dešinės krūtinės ląstos pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžiai, dešinio žastikaulio išnirimas, muštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimai veide, galvos, krūtinės ląstos srityje. Dėl dešinės mentės ir dešinės krūtinės ląstos pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžių, dešinio žastikaulio išnirimo, V. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 97 b. l.);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-12-16 specialisto išvada Nr. pG 146/14-1447/14(04) kurioje nurodyta, kad V. R. padaryti sužalojimai: dešinės mentės lūžis, dešinės krūtinės ląstos pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžiai, stuburo krūtininės dalies XII slankstelio ir juosmeninės dalies II slankstelio kompresiniai lūžiai, dešinio žastikaulio išnirimas, muštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimai veide, galvos, krūtinės ląstos srityje. Dėl dešinės mentės ir dešinės krūtinės ląstos pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžių, stuburo krūtininės dalies XII slankstelio ir juosmeninės dalies II slankstelio kompresinių lūžių, dešinio žastikaulio išnirimo, V. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 104 b. l.);

- 2014-11-20 specialisto paaiškinimas, kuriame užfiksuota, kad teismo medicinos ekspertas Henrikas Daujotas nurodė, jog įvertinus V. R. juosmeninės stuburo dalies magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo vaizdų vertinimą Nr. S89830, kur pateikta išvada, kad stebimo stuburo kirtiminės dalies XII slankstelio poūmiai kompresiniai lūžiai. Šie sužalojimai galėjo būti padaryto eismo įvykio metu – 2014-09-11. Minėti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinus visumoje sužalojimus padarytus V. R., jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris, įvertinus papildomus medicininius duomenis, nesikeičia (110 b. l.).

LR BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. LR BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį. Šiuos jo paaiškinimus patvirtina kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai: nukentėjusiojo V. R., liudytojų G. K., D. N., D. L., D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, transporto priemonės apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados ir kt. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad V. A. kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2014-09-11 apie 21.30 valandą Šiauliuose, T. gatvėje vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) reikalavimus, tai yra, artėdamas T. gatve link T. ir G. esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją einantį pėsčiąjį V. R. ir dėl to jį kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam V. R. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: dešinės mentės ir dešinės krūtinės ląstos pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžiai, stuburo krūtininės dalies XII slankstelio ir juosmeninės dalies II slankstelio kompresiniai lūžiai, dešinio žastikaulio išnirimas, muštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimai veide, galvos, krūtinės ląstos srityje, o dėl dešinės mentės ir dešinės krūtinės ląstos pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžių, stuburo krūtininės dalies XII slankstelio ir juosmeninės dalies II slankstelio kompresinių lūžių, dešinio žastikaulio išnirimo, V. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Pažymėtina, kad dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo sužalotas nukentėjusysis V. R., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas atsirado dėl V. A. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tai yra tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. V. A. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, kadangi nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją einantį pėsčiąjį V. R. ir dėl to jį kliudė, nors pagal veikos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. jis veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma. V. A. veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį.

Teisiamajame posėdyje V. A. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

LR BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-239/2008).

Kaltinamasis V. A. padarė vieną nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą (LR BK 11 str. 2 d.), nusikaltimas baigtas. Prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam V. R. atlygino dalį (300 Eur) patirtų proceso išlaidų. Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaltinamasis V. A. padarė vairuodamas automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje UAB DK „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo atsiranda draudimo bendrovei. Civilinio atsakovas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad adekvati būtų 2 316,96 Eur (8 000 Lt) dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti (1 t., 182 b. l.). V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. V. A. neteistas (1 t., 138 b. l.), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės byloje nėra. Praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 124-133 b. l.), šiuo metu nedirbantis, buvusiosios darbovietės UAB „Š. v.“ charakterizuojamas teigiamai (1 t., 128 b. l.).

Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ateityje V. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – E. A., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti VšĮ R. Š. l. (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai), kuri, kaip kaltinamojo sutuoktinė, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti V. A. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl kaltinamasis V. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas E. A., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga V. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę. V. A. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis praeityje ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nuo 2002 m. lapkričio mėn. net 5 kartus baustas už eismo įvykių sukėlimą (ATPK 127 str. 2 d., skirtos piniginės baudos), taip pat baustas ir už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus (tame tarpe 2010 metais – ir už pavojingą vairavimą, skirta 400 Lt dydžio bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėn.), nagrinėtiną eismo įvykį sukėlė darbo metu, t. y. automobilyje veždamas savo klientus. Tai jį charakterizuoja kaip gana neatidų kelių eismo dalyvį. Kaip teisme paaiškino kaltinamojo sutuoktinė, ji pati turi vairuotojo pažymėjimą, buities klausimus sprendžia kartu su vyru, ji taip pat suabejojo vyro galimybę ateityje dirbti taksi vairuotoju. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog siekiant užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti Kelių eismo taisykles, V. A. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui (LR BK 67 str. 2 d. 1 p.). Taikyti specialiosios teisės atėmimą ilgesniam laikotarpiui nėra pagrindo – byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis sąmoningai, tyčia ignoruotų Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Nukentėjusysis V. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš V. A., UAB „D.“ ir UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., 36-38 b. l.) 2014-11-12 nutarimu V. R. buvo pripažintas civiliniu ieškovu minėtai sumai (1 t., 39 b. l.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog transporto priemonė RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo drausta valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ (28-29 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. R. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydamas solidariai iš V. A., UAB „Š. v.“ ir UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 5 792 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., 4-5 b. l.).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo V. R. reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo klausimas turėtų būti spręstinas priteisiant žalą iš draudimo bendrovės UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ 5 000 eurų neturtinės žalos apimtyje. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – LR CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo; atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Šioje byloje nustatyta, kad transporto priemonė „RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė UAB „D.“, o jos naudotojas buvo UAB „Š. v.“ (1 t., 26 b. l.). Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Byloje nenustatyta, kad vairuotojas įvykio metu buvo neblaivus ar kad vyko ne darbdavio interesais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, kad dėl likusios reikalaujamos priteisti žalos (792 Eur) reikalavimas turėtų būti nukreiptas į UAB „Š. v.“.

Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai, ilgiau nei 10 dienų sutrikdyta nukentėjusiojo V. R. sveikata, dėl patirtų sužalojimų jis buvo gydomas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, taip pat buvo tęsiamas gydymas ambulatoriškai, asmuo patyrė didelį stresą, stiprius neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusysis V. R. patikslintame civiliniame ieškinyje pažymėjo, kad dėl patirtų nusikalstamų veiksmų patyrė nepatogumus, t. y. daugiau nei mėnesį buvo visiškai nedarbingas, negalėjo atlikti įprastinių darbų namuose, juo turėjo rūpintis ir prižiūrėti dukra, dar ir šiuo metu reikalinga jam pagalba, suprastėjo sveikata, patyrė fizinį skausmą ir t. t. Teisme nukentėjusysis V. R. paaiškino, kad įvykio metu buvo sužalota ranka, šonkauliai, veidas, galva; šiuo metu nebepakelia dešinės rankos, nieko negali panešti, tenka prašyti kitų žmonių pagalbos ir kt.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį (V. R. padaryti gana rimti daugybiniai kūno sužalojimai: dešinės mentės ir dešinės krūtinės ląstos pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžiai, stuburo krūtininės dalies XII slankstelio ir juosmeninės dalies II slankstelio kompresiniai lūžiai, dešinio žastikaulio išnirimas, muštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimai veide, galvos, krūtinės ląstos srityje); žalos padarymo aplinkybes (sužalojimai patirti dėl netyčinių kaltininko veiksmų, netikėtai); į tai, kad nukentėjusysis dėl įvykio patyrė daug nepatogumų (gydėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, dėl padarytų sužalojimų jaučia fizinį skausmą; reikalinga pagalba buityje ir kt.), į tai, kad V. A. įvykio metu buvo blaivus, o 2014-09-12 0.30 val. paimtame V. R. kraujyje rasta 1,45 prom. etilo alkoholio (1 t., 93 b. l.), kas galėjo įtakoti asmens elgseną dalyvaujant eisme; į tai, kad nukentėjusiajam jau iki įvykio buvo nustatytas neįgalumas, įvykio metu nebuvo pažeisti gyvybiškai svarbūs organai, į pragyvenimo lygį valstybėje 2015 metais, į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad protinga skirtinga proceso dalyvių interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus V. R. iki 4 000 Eur ir ši suma iš UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ priteistina nukentėjusiajam V. R..

Nukentėjusysis V. R. prašė priteisti patirtas išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. R. patvirtino, kad 300 Eur suma advokato išlaidoms padengti yra atlyginta, ką patvirtina teismui pateiktas pakvitavimas. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad viso nukentėjusiojo dukra L. P. už teisinę pagalbą atstovui advokatui Dainiui Žiedui sumokėjo 1 500 Lt (434,43 Eur) ir 400 Eur. Šios nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos yra visiškai pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, todėl likusi neatlygintina proceso išlaidų dalis (534,43 Eur) priteistina iš kaltinamojo V. A..

Daiktinis įrodymas – automobilis RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „D.“, naudotojas UAB „Š. v.“, kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas saugoti V. A. iki proceso pabaigos (1 t., 25 b. l.), - nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotam bendrovės disponavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą V. A. atžvilgiu nutraukti.

V. A. perduoti E. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68 straipsniu, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įspėti V. A., kad jei per vienerius metus V. A. padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiojo V. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl 5 792 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 4 000 Eur sumai ir iš UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai V. R. naudai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo V. R. prašymą dėl patirtų proceso išlaidų atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš V. A. nukentėjusiajam V. R. likusią neatlygintą proceso išlaidų sumą - 534,43 Eur (penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 euro centus), sumokėtus už suteiktas teisines paslaugas.

Daiktinį įrodymą - automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „D.“, kurio naudotojas UAB „Š. v.“, bei kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas saugoti V. A. iki proceso pabaigos, - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotam bendrovės disponavimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas