Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-387-159/2008

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Eglei Venckienei, dalyvaujant ieškovo R. M. atstovei advokatei Vitai Litinskienei, atsakovui M. G., trečiajam asmeniui L. M., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. G., T. M., A. M., R. M. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-02-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-761/2008 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams M. G., T. M., A. M., R. M., tretieji asmenys L. M., notarė Vanda Kasiulynienė, VĮ Registrų centro Tauragės filialas, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl minėto sprendimo atsakovai 2008-03-05 padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas nepagrįstas, nes teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Dovanojimo sandoris buvo sudarytas galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, kuris tokiems sandoriams nuginčyti nustatė trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido, nes ieškovas apie tai, kad namas yra padovanotas, žinojo nuo pat sandorio sudarymo, be to, sandorį ieškovas sudarė būdamas visiškai veiksnus, iš ginčo namo išsikėlė pats, niekieno neverčiamas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovo ir trečiojo asmens L. M. santuokos metu įgyto turto, nes pateikiant sutartį teismui dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovas ginčo turto nebuvo nurodęs kaip bendro turto, tai patvirtina, kad sandoris nebuvo fiktyvus. Teismas netinkamai įvertino dovanos gavėjo motyvus, nepagrįstai nustatė, kad sandoris sudarytas tik dėl akių. Ginčo turtu jie rūpinosi kaip savu, jį tvarkė, sandoris buvo faktiškai vykdomas, ieškovas name negyvena, nes 2006 m. spalio mėn. išvyko gyventi į Vilnių (b. l. 165–169).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendime teisingai konstatavo, kad 1997-12-11 R. M. Šakių rajone be įsigijimo dokumentų vežė cukrų ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 163¹¹ str., už kurį jam grėsė 50 000 Lt bauda (1997-07-01 įstatymo Nr. VIII-354 redakcija) (b. l. 7, 9). Bylą nagrinėjęs teismas taip pat teisingai sprendime konstatavo, kad 1997-12-17 Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro notarė V. Kasiulynienė patvirtino dovanojimo sutartį, reg. Nr. 9336, kuria R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) padovanojo M. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei savo vaikams R. M., gim. (duomenys neskelbtini), T. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamiems atstovės pagal įstatymą motinos L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) visiems lygiomis dalimis rąstinį gyvenamąjį namą su priestatu, inventorizacijos byloje pažymėtą indeksu 1A 1/ m, turintį 62,02 kv. m bendro naudingo ploto, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

Tačiau tiek ieškinyje (b. l. 2–4), tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas R. M. nurodė, kad 1997-12-17 ginčo dovanojimo sutartį jis sudarė tik dėl akių, sudarant šią sutartį šalių valia laisvai išreikšta nebuvo, jis bijojo, jog nukreipus baudos išieškojimą į gyvenamąjį namą jis apskritai paliks be pastogės, šios dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovai buvo nepilnamečiai, o jų interesams atstovavusi jų motina L. M. žinojo visas ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tokiomis R. M. ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, 1998-03-25 Šakių rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. Pr-5, kuriuo R. M. buvo paskirta 50 000 Lt bauda su 8000 kg cukraus konfiskavimu (b. l. 7. 9), bei jo paaiškinimais, liudytojų I. P. ir R. Š. parodymais, kad R. M. po administracinio teisės pažeidimo padarymo ieškojo, kam galėtų dėl akių fiktyviai padovanoti namą, kartu su L. M. siūlė namą padovanoti V. P., kad ir po dovanojimo sutarties sudarymo R. M. toliau gyveno šiame name, laikė save jo šeimininku, sprendime padarė išvadą, kad dovanojimo sutartimi šalys neketino sukurti teisinių pasekmių, dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, t. y. tam, kad būtų išvengta 50 000 Lt baudos išieškojimo nukreipimo į namą, todėl pripažino negaliojančia dovanojimo sutartį, sudarytą ir patvirtintą 1997 m. gruodžio 17 d. Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro notarės V. Kasiulynienės, reg. Nr. 9336 (1964 m. CK 51 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas teisingai nustatė šias faktines bylos aplinkybes, t. y. kad 1997-12-11 R. M. Šakių rajone be įsigijimo dokumentų vežė cukrų ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 163¹¹ str., kad jam 1998-03-25 Šakių rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. Pr-5 buvo paskirta 50 000 Lt bauda su 8000 kg cukraus konfiskavimu, kad siekdamas išvengti jam paskirtos baudos išieškojimo ir iš baimės netekti gyvenamojo namo šį namą padovanojo tuo metu nepilnamečiams atsakovams, kurių interesams atstovavo jų motina – trečiasis asmuo L. M.. Tačiau pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs anksčiau paminėtas faktines aplinkybes, neteisingai jas įvertino, o neteisingai jas įvertinęs padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad dovanojimo sutartimi šalys neketino sukurti teisinių padarinių ir kad po dovanojimo sutarties sudarymo R. M. ir toliau laikė save gyvenamojo namo savininku, o tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, konstatuoja, kad ieškovui R. M. gyvenant registruotoje santuokoje su trečiuoju asmeniu L. M., santuokos metu gimusiais vaikais bei L. M. sūnumi M. G. gyvenamajame name, adresu Vytauto g. 140, Tauragė, įvyko siurprizinis faktas, nes 1997-12-11 R. M. Šakių rajone buvo sulaikytas vežantis cukrų be įsigijimo dokumentų. Teisėjų kolegija mano, kad šioje situacijoje R. M. galėjo nekliudomai pats laisvai apsispręsti ir nuspręsti dėl ginčo gyvenamojo namo padovanojimo savo trims nepilnamečiams vaikams bei sutuoktinės nepilnamečiam sūnui arba kreiptis į teismą su prašymu CPK 472 str. nustatyta tvarka, kad išieškojimas nebūtų nukreipiamas į paskutinį būstą (Lietuvos Respublikos 1991-10-29 įstatymo Nr. I-1935, įsigal. 1992-01-01, ir 1994-11-08 įstatymo Nr. I-636, įsigal 1995-01-01, 424 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų M. G., T. M., A. M., R. M. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad visi apeliantai ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nepilnamečiai, jie suprato tik tai, kad R. M. jiems padovanojo gyvenamąjį namą, tačiau nei R. M., nei atsakovų atstovė motina L. M. neaiškino jiems sandorio sudarymo aplinkybių bei tikslų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tokiais apeliantų paaiškinimais, sprendime taip pat nurodė, kad atsakovams M. G., T. M., A. M. ir R. M. namo dovanojimo aplinkybės ir tikslai sandorio sudarymo metu nebuvo žinomi. Iš VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo matyti, kad R. M., M. G., T. M., A. M. nuosavybės teisėmis priklauso po ¼ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 44–45). Taigi apeliantai 10 metų yra teisėti ginčo gyvenamojo namo bendraturčiai. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, sprendime konstatavo, kad R. M. ir po dovanojimo sutarties sudarymo pasiliko gyventi ginčo name, bei remdamasis atsakovų pripažintomis aplinkybėmis sprendime taip pat konstatavo, kad ieškovas R. M. atskirais atvejais prisidėjo ir prie namo remonto, ir prie kuro paruošimo. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad R. M. gyvenimą padovanotoje atsakovams namų valdoje, jo epizodinį prisidėjimą prie šios namų valdos remonto bei kuro paruošimo lėmė jo santuokiniai ryšiai su trečiuoju asmeniu L. M., nes 2007 m. liepos mėnesį jis išvyko iš ginčo namų valdos nutraukęs santuokinius ryšius su trečiuoju asmeniu L. M.. Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-09-08 sprendimu santuoka, įregistruota 1986-02-15 tarp R. M. ir L. G., buvo nutraukta, šiuo sprendimu buvo patvirtinta ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, pagal kurią L. M. atiteko tik automobilis „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams pareiškus, kad vienas kitam pretenzijų dėl turto neturės (b. l. 41–42). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią, šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas, sprendime pažeisdamas CPK 182 str. 2 p. nuostatas, neteisingai įvertino R. M. ir L. M. skyrybų byloje šalių pateiktos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties dalį dėl, t. y. gyvenamojo namo neįtraukimo į dalytiną santuokinį turtą bei nepagrįstai nurodė, kad ginčo gyvenamojo namo neįtraukimas nereiškia, kad R. M. besąlygiškai pripažino namą vaikų nuosavybe. Toks pirmosios instancijos teismo sprendime duotas įvertinimas iš esmės prieštarauja bylos aplinkybėms, nes R. M. savo ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia grindžia jo teisių į gyvenamąjį namą pažeidimu, t. y. kad jo teisės buvo pažeistos 2007 m liepos mėnesį jau po santuokos nutraukimo jam su sūnumi išvykus iš ginčo namo dirbti į Klaipėdą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo R. M. teisės į gyvenamąjį namą negalėjo būti pažeistos, nes jis 1997 m. gyvenamąjį namą padovanojo atsakovams, taip netekdamas nuosavybės teisių į jį.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad 1997-12-17 gyvenamojo namo, adresu Vytauto g. 140, Tauragės m., notarinės formos dovanojimo sutartis buvo sudaryta, galiojant 1964 m. CK, jo 84 str. 1 d. nustatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui šios bylos atveju buvo pagrindas taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas R. M. nuo pat gyvenamojo namo padovanojimo suprato, jog netenka nuosavybės teisių į minimą nekilnojamąjį turtą, dešimt metų R. M. tariamai jo pažeistų teisių į nuosavybę negynė ir tik atsakovams tapus pilnamečiais bei nutraukus santuoką su trečiuoju asmeniu L. M. ir jam 2007 m. liepos mėnesio pradžioje nebegalint patekti į gyvenamąjį namą ieškovas R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokie byloje nustatyti faktai negali būti įvertinti kaip ieškovo R. M. sužinojimas apie jo pažeistą teisę į namą, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį.

Sprendime jau buvo minėta, kad apeliantai nežinojo ginčo sandorio sudarymo aplinkybių bei tikslų, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad apeliantai jokių nesąžiningų ketinimų sandorio sudarymo metu neturėjo ir nesiekė sau naudos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000-10-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000 išaiškino, kad asmenys, žinodami sutarties sudarymo faktą, turi teisę manyti, kad sutarties šalių tikrieji ketinimai atitinka sutarties prigimtį ir turinį. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sąžiningumas – reikalauja ginti sąžiningų asmenų teises ir interesus, kai sudaroma sutartis notarine forma ir įregistruojama viešame registre, o tai duoda šiems asmenims pakankamą pagrindą protingai manyti, jog sutarties šalims buvo išaiškinta sudaromos sutarties esmė ir reikšmė, jų teisės ir pareigos, todėl asmenų, kurie nežinojo ir negalėjo žinoti, kad sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti jokių teisinių padarinių, įgytos teisės sutarties, kuri jos šalių ginčijama kaip tariamas sandoris, pagrindu turi būti gerbiamos, paisomos ir pripažįstamos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas. Byloje esant pakankamai įrodymų priimtinas naujas sprendimas, taikytina ieškinio senatis, R. M. ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., CK 1.131 str. l d.).

Byloje priėmus naują sprendimą pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Iš R. M. T. M. priteistina 1000 Lt už advokato padėjėjos R. Vilčiauskienės suteiktą teisinę pagalbą (b. l. 96), M. G. – 371,20 Lt už apeliacinio skundo padavimą (b. l. 164) ir 85,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-08-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (b. l. 14, CPK 150 str. 4 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-02-04 sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą.Ieškinį atmesti.Priteisti iš R. M. T. M. 1000 Lt už advokato padėjėjos R. Vilčiauskienės suteiktą teisinę pagalbą, M. G. – 371,20 Lt už apeliacinio skundo padavimą ir 85,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-08-08 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo turtui gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 95/40806, panaikinti.