Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties, kuria V. Z. skundas tenkintas iš dalies ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2020 m. sausio 7 d. nutarimas Nr. SISP-ANR_N-943-2020 pakeistas - V. Z. paskirta 16 eurų bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos aplinkybės

1. V. Z. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2020 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. SISP-ANR_N-943-2020 buvo nubaustas 23 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2019 m. gruodžio 12 d. 8.41 val. važiavo troleibusu maršrutu Nr. 17 tarp stotelių „Prūsų“ – „Sparta“ be bilieto ir tuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste 57 punkto reikalavimus, nes pateikė po kontrolės pradžios aktyvintą bilietą Nr. (duomenys neskelbtini) m. Ticket programėlėje.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šį nutarimą apskundė apylinkės teismui.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi V. Z. skundas tenkintas iš dalies ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2020 m. sausio 7 d. nutarimas Nr. SISP-ANR_N-943-2020 pakeistas - V. Z. paskirta 16 eurų bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu V. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo bylos teiseną V. Z. nutraukti.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2019 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 1-152 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 65 punkte numatyta, jog be bilieto važiuojantis asmuo laikomas keliaujančiu be bilieto, jeigu pateikia kontrolės metu pažymėtą/aktyvintą bilietą, o Taisyklių 67 punkte numatyta už tai kylanti atsakomybė, tačiau tai galimai neatitinka aukštesniąją galią turinčių teisės aktų ir su jais konkuruoja. ANK 446 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už keleivio važiavimą be bilieto, t. y. nenumatyta atsakomybė už važiavimą su kuriuo nors metu aktyvuotu bilietu. Nagrinėjamu atveju bilietas buvo pažymėtas ir kelionė vyko teisėtai, o vertinant pažymėjimo laiką nebuvo atsižvelgta į tai, kad galimai buvo telekomunikacijų ar programėlės veikimo sutrikimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 57.1 punktu, keleivis privalo įsigyti bilietą, o už bilieto nepažymėjimą nenumatyta jokia atsakomybė. Apeliantas sutinka, kad bilietą pažymėti reikia, tačiau administracinės atsakomybės taikymas, siejamas su bilieto pažymėjimo laiku, jo teigimu, yra abejotinas.

6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Taisyklių 37 ir 39 punktuose nustatyta, kad įsigytas bilietas aktyvinamas pagal mobiliosios programėlės numatytas taisykles ir kad mobiliosiose programėlėse aktyvinti bilietai aktyvinasi po jų naudojimosi taisyklėse nustatyto aktyvinimo termino. Apelianto teigimu, mobiliosios programėlės naudojimosi taisyklėse joks konkretus terminas, po kurio aktyvinamas bilietas, dėl to neįmanoma suprasti, kada tampa aišku, kad bilietą aktyvinti pavyko. Apelianto nuomone, Taisyklių 29 punkto nuostata, kad keleivis, norėdamas aktyvinti bilietą programėlėje, prisiima atsakomybę dėl naudojamos telefoninės įrangos veikimo, ryšio sutrikimų ar kitų kliūčių, yra perteklinė ir užkraunanti visą atsakomybę paslaugos gavėjui kaip vartotojui. Fizinis asmuo nėra profesionalas telekomunikacijų srityje ir negali objektyviai suprasti telekomunikacijų ir ryšio sutrikimų subtilybių, jis naudojasi ryšio priemonėmis, turėdamas tik fundamentalų bazinį suvokimą. Vadovaujantis tokia nuostata, kuria yra naudojamasi vartotojo kaip silpnesnės šalies padėtimi, taikoma administracinė atsakomybė yra nepagrįsta, neatitinkanti viešojo intereso, sąžiningos ir skaidrios ūkinės komercinės veiklos principų bei galimai neatitinka konstitucinių pagrindų. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Teismas, vadovaudamasis SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovų liudijimais ir subjektyviu įmonės duomenų pateikimu, nurodė, kad tą dieną nebuvo nustatyta jokių programėlės veikimo trikdžių, nes kiti naudotojai tuo nesiskundė, o įmonė neva jokių nusiskundimų negavo ar neregistravo, nors tą pačią dieną V. Z. skambino SĮ „Susisiekimo paslaugos“ specialistui ir pranešė apie galimą sutrikimą, bet akivaizdu, kad tai niekur nebuvo užfiksuota. Nagrinėjamu atveju niekas nenustatinėjo, ar buvo kokių nors programėlės veikimo trikdžių, todėl tvirtinimas, kad jų nebuvo yra šališkas.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Personalo ir teisės skyriaus teisininkė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį.

8. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskiria taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių tvirtinimą. ANK 446 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis. Ši teisės norma nėra blanketinė, kadangi Lietuvos Respublikos mastu yra daug miestų ir rajonų savivaldybių, kurių tarybos savo sprendimais tvirtina atitinkamas taisykles, už kurių pažeidimą ir atsiranda administracinė atsakomybė. Teisinių santykių dalyvių neteisėtas elgesys nurodytas ANK 446 straipsnio 4 dalyje, tačiau tai, kada yra laikoma, kad keleivis važiuoja be bilieto, paaiškina būtent Taisyklės. Tokios taisyklės ne sukuria naują normą ar pakeičia įstatymą, o jį detalizuoja. Taisyklių 30.1 punkte yra įtvirtinta keleivio pareiga prieš įlipant į transporto priemonę pasiruošti turimą bilietą, o įlipus nedelsiant jį pažymėti/aktyvinti. Ši pareiga yra detalizuojama Taisyklių 38 punkte. Taisyklių 63 punkte nustatyta keleivio pareiga kontrolieriaus prašymu pateikti tinkamai pažymėtą/aktyvuotą bilietą, taip pat įtvirtinta, jog keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, <...> jeigu keleivių kontrolės metu jis <...> pateikė kontrolės metu pažymėtą/aktyvuotą bilietą. Taigi, vadovaujantis Taisyklėmis, apeliantas, vos tik įlipęs į autobusą, privalėjo aktyvuoti bilietą „m. Ticket“ mobiliojoje programėlėje, tačiau jis tai padarė tik kontrolės metu. V. Z. turėjo pakankamai laiko aktyvuoti bilietą - autobusas į stotelę „Prūsų” atvyko 8 val. 38 min. 34 s., į stotelę „Sparta”, kurioje ir buvo atlikta kontrolė, atvyko 8 val. 41 min. 52 s., kontrolės pradžia - 8 val. 41 min. 52 s. Nustatyta, kad apelianto bilietas buvo aktyvintas tik 8 val. 42 min. 10 s., t. y. jau keleivių kontrolės metu.

9. Atsiliepime pažymima, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ veiklos tikslas nėra kuo daugiau žmonių patraukti administracinėn atsakomybėn ir nefiksuoti sistemos sutrikimų. Priešingai, įmonė siekia, kad visa viešojo transporto sistema veiktų organizuotai, kad žmonės be sutrikimų galėtų naudotis mobiliąja programėle „m.Ticket“. Asmuo, prieš pradėdamas naudotis „m. Ticket“ programėle, turi būti susipažinęs su jos naudojimosi taisyklėmis, kurios yra patvirtintos SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 2018-V-136. Šių taisyklių 25 punkte nurodyta, kad „m.Ticket“ programėles naudotojas turi užtikrinti, kad jo bilietas būtų tinkamai aktyvintas. Negalint tinkamai aktyvinti bilieto, „m.Ticket“ programėlės naudotojas privalo bilietą įsigyti kitais būdais. Taigi, V. Z. turėjo prievolę tinkamai aktyvinti bilietą, o nepavykus to padaryti, turėjo įsigyti bilietą iš vairuotojo. Šių taisyklių 10 punkte nurodoma, kad „m.Ticket” programėlės naudotojas prisiima visų atsakomybę už naudojimąsi programėle, o 19 punkte numatyta, kad įmonė neprisiima atsakomybės dėl naudojamos telefoninės įrangos veikimo, ryšio sutrikimų ar kitų kliūčių. Apeliantas yra pilnametis asmuo, kuris supranta savo veiksmus ir gali numatyti galinčias kilti neigiamas pasekmes, jeigu nebus laikomasi teisės aktų reikalavimų. Jis turėjo būti itin atidus, prieš įlipdamas į viešojo transporto priemonę, aktyvuoti bilietą, įsitikinti, kad bilietas tinkamai aktyvuotas, o nepavykus jo aktyvuoti, nedelsiant toje pačioje stotelėje įsigyti bilietą iš vairuoto ir jį pažymėti. Nagrinėjamu atveju apeliantas nevykdė savo kaip viešojo transporto keleivio pareigos ir padarė administracinį nusižengimą, už kurį buvo tinkamai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

11. Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia klausimą, ar aktualūs poįstatyminiai teisės aktai neprieštarauja įstatymui. Tokios apeliaciniame skunde keliamos abejonės yra visiškai nepagrįstos. ANK 446 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už keleivio važiavimą be bilieto. Sutiktina, kad šio straipsnio dispozicijoje nėra išaiškinta „keleivio važiavimo be bilieto“ sąvoka. Vis tik, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskiria taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių tvirtinimą. Taisyklių 30.1 punkte nustatyta, kad keleivis privalo prieš įlipdamas į transporto priemonę pasiruošti turimą bilietą, o įlipęs nedelsiant pažymėti/aktyvinti turimą bilietą. Taisyklių 65 punktas įtvirtina, kad keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis pateikė kontrolės metu pažymėtą/aktyvuotą bilietą. Taigi, Taisyklės, kurios yra patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-152, detalizuoja, kad keleivis yra laikomas važiuojančiu be bilieto ir tuomet, kai jis pateikia kontrolės metu pažymėtą/aktyvuotą bilietą. Toks reglamentavimas negali būti laikomas prieštaraujančiu ANK 446 straipsnio 4 daliai, atvirkščiai, laikomas įstatymą detalizuojančiu ir papildančiu. Nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta, kad V. Z. keleivių kontrolės metu pateikė kontrolės metu pažymėtą/aktyvuotą bilietą (keleivių kontrolės pradžia - 8 val. 41 min. 52 s., apelianto bilieto aktyvavimo laikas - 8 val. 42 min. 10 s.), todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį.

12. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad Taisyklių 37 punktas nustato, kad mobiliąja programėle įsigytas bilietas aktyvinamas pagal mobiliosios programėlės naudojimosi taisykles. 39 punktas nustato, kad mobiliosiose programėlėse aktyvinti bilietai aktyvinasi po jų naudojimosi taisyklėse nustatyto aktyvinimo termino. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 2018-V-136 patvirtintos Naudojimosi „m.Ticket“ programėle taisyklės (toliau – ir „m.Ticket“ taisyklės) yra pačioje mobiliojoje programėlėje. Šių taisyklių 2 punktas nustato, kad „m.Ticket“ programėlės naudotojas patvirtina, jog naudodamasis „m.Ticket“ programėle, jis susipažino su šiomis Taisyklėmis, sutinka su jose nurodytomis sąlygomis ir įsipareigoja jų laikytis. 25 punktas numato, kad „m.Ticket“ programėlės naudotojas turi užtikrinti, kad jo bilietas būtų tinkamai aktyvintas. 26 punktas numato, kad aktyvinant bilietą „m.Ticket“ programėlėje, yra taikoma bilieto aktyvinimo trukmė, kurią „m.Ticket“ programėlės naudotojas privalo įvertinti, kad bilietas būtų tinkamai ir laiku aktyvintas. Bilietas, kol nepasibaigusi aktyvinimo trukmė, negalioja. Apeliantas, kaip šios mobiliosios programėlės naudotojas, turėjo būti susipažinęs su „m.Ticket“ taisyklių reikalavimais ir griežtai jų laikytis. Svarbu pažymėti ir tai, kad prieš aktyvinant bilietą „m.Ticket“ programėlėje, mobiliojo telefono ekrane atsiranda užrašas, kad bilietas aktyvinsis po 15 s., per tą laiką bilietas būna nusidažęs geltona spalva, ant bilieto rašoma, kad jis yra aktyvinamas ir rodomas likęs iki aktyvinimosi laikas. V. Z. ir pats patvirtino, kad jam yra žinoma, jog tinkamai aktyvinus bilietą, telefono ekranas nusidažo žalia spalva. Be to, ir ant paties bilieto tuomet būna parašyta, kad jis yra aktyvintas. Įvertinus visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad V. Z. buvo žinomas bilietų aktyvinimo mobiliojoje programėlėje „m.Ticket“ procesas, jis yra pakankamai aiškus vidutiniam vartotojui, nuo to laiko, kai jis įlipo į viešojo transporto priemonę, iki keleivių kontrolės pradžios buvo praėjusios daugiau nei 2 min., kas laikytina pakankamu laiko tarpu aktyvinti bilietą ir įsitikinti, kad tai yra padaryta tinkamai. Tai, kas išdėstyta, tik patvirtina apeliacinio teismo išvadą, kad apeliantas buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

13. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Taisyklių 29 punktas nustato, kad keleivis, norėdamas aktyvinti bilietą mobiliojoje programėlėje, prisiima atsakomybę dėl naudojamos telefoninės įrangos veikimo, ryšio sutrikimų ar kitų kliūčių. „m.Ticket“ taisyklių 18 punktas numato, kad „m.Ticket“ programėlės naudotojas prisiima visą atsakomybę už naudojimąsi „m.Ticket“ programėle, o 19 punkte numatyta, kad įmonė neprisiima atsakomybės dėl naudojamos telefoninės įrangos veikimo, ryšio sutrikimų ar kitų kliūčių. 27 punkte numatyta, kad „m.Ticket“ programėlės naudotojas atsako už tinkamą bilieto rūšies pasirinkimą, bilieto aktyvinimą (įvertinant bilieto aktyvinimo trukmę), tinkamą bilieto pateikimą keleivių kontrolei bei kitus įvedamus ir pasirenkamus duomenis. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, toks reglamentavimas nepažeidžia vartotojo interesų ar, juo labiau, konstitucinių pagrindų. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ neprivalo prisiimti atsakomybės už asmens naudojamo mobiliojo ryšio telefono programinės įrangos ar interneto ryšio tinkamą veikimą, taip pat už tai, kad telefono baterija būtų pakrauta, kas yra reikalinga tinkamam „m.Ticket“ mobiliosios programėlės veikimui užtikrinti. Iš šios programėlės naudotojo nėra reikalaujama turėti specialių žinių telekomunikacijų srityje ar išmanyti ryšio sutrikimus, toks naudotojas tiesiog turi pareigą tinkamai aktyvinti bilietą ar jį įsigyti kitais būdais, kad jo kelionė viešuoju transporto vyktų teisėtai. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei naudojimasis mobiliąja programėle asmeniui atrodo per sudėtingas, jis turi visas galimybes naudotis alternatyviais bilietų įsigijimo būdais, t. y. pirkti juos iš vairuotojo arba naudotis „Vilniečio“ kortele.

14. Nagrinėjamu atveju svarbu pasisakyti ir dėl „m.Ticket“ programėlės veikimo sutrikimų, nes apeliaciniame skunde yra keliamas toks klausimas. Nepaisant to, ar mobiliosios programėlės sutrikimai buvo 2019 m. gruodžio 12 d. apie 10.00 val., nes V. Z. nurodo būtent tuo metu šiuo klausimu skambinęs į SĮ „Susisiekimo paslaugos“, tai nereiškia, kad tokie sutrikimai galėjo būti ir 2019 m. gruodžio 12 d. 8.41 val., kuomet apeliantas buvo patikrintas keleivių kontrolės. Jei V. Z. matė, kad tinkamai aktyvinti bilieto mobiliojoje programėlėje nepavyksta (pavyzdžiui, dėl pačios programėlės veikimo sutrikimų), jis turėjo pareigą įsigyti bilietą kitais būdais, kaip tai numatyta „m.Ticket“ taisyklių 25 punkte, o ne važiuoti be bilieto. Be to, tą dieną SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nebuvo fiksuota jokių šios programėlės veikimo trikdžių. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytoja apklausta G. K., kontrolieriai gauna informaciją apie „m.Ticket“ programėlės veikimo sutrikimus ir į tai atsižvelgia keleivių kontrolės metu, 2019 m. gruodžio 12 d. tokios informacijos jie nebuvo gavę, kiti keleiviai dėl veikimo sutrikimų nesiskundė. Kaip yra nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ veiklos tikslas nėra kuo daugiau asmenų patraukti administracinėn atsakomybėn ir nefiksuoti sistemos sutrikimų, priešingai, įmonė siekia, kad mobiliąja programėle „m.Ticket“ būtų galima naudotis be sutrikimų.

15. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o V. Z. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad apelianto asmenybė buvo įvertinta jam skiriant administracinę nuobaudą (taip pat ir mažinant paskirtą baudą), asmenybės vertinimas, sprendžiant klausimą dėl kaltės pagal ANK 466 straipsnio 4 dalį, įtakos neturi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. Z. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.