- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-24
- Bylos Nr.
- II-91-406/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Advokatai
- Edita Gaubienė
dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas E. Ž. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. Ž. skundą dėl Vilkaviškio rajono Policijos komisariato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Ž. 2007 m. lapkričio 29 d. Vilkaviškio rajono Policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. ir 130² str. buvo nubaustas administracine nuobauda - 500 Lt bauda, pažeidimą įvertinant 8 balais, už tai, kad pervažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui bei leidžiantis užtvarui.
Šalies argumentai
E. Ž. nurodo, kad administracine nuobauda jis nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėjas paaiškino, kad su jam priklausančiu automobiliu įvažiuojant į geležinkelio pervažą, esančią J. Basanavičiaus gatvėje Kybartuose, jis aiškiai matė, kad draudžiamasis šviesoforo signalas nedegė, signalizuojantis skambutis neveikė, užtvaras buvo atidarytas. Policijos pareigūnai netinkamai įvertino situaciją, nesurinkę pakankamai įrodymų, nepagrįstai konstatavo jo kaltę. Pareigūnų parodymai kelia pagrįstas abejones, nes jie neturėjo objektyvios galimybės tinkamai įvertinti situaciją. Kelių eismo taisyklių 211, 216.3 punktų reikalavimų jis nepažeidė, todėl prašo skundą patenkinti, administracinę nuobaudą panaikinti ir bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ( ATPK 297 str. 1 d. ) konstatuoja, kad administracinis teisės pažeidimas ir E. Ž. kaltė objektyviai nustatyta byloje surinktais įrodymais, todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas bei administracine nuobauda nubaustas (pagal pažeidimo padarymo metu buvusį teisinį reguliavimą) pagrįstai ir teisėtai.
Sprendžiant, ar E. Ž. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 211 ir 216.3 punktų reikalavimus, t.y. važiavo su transporto priemone pervažos šviesofore įsijungus raudonam signalui ir leidžiantis užtvarui bei šiuo aspektu nustatant byloje objektyviąją tiesą, analizuotini ir vertintini jį kaltinantys bei teisinantys įrodymai, jų tinkamumas, pakankamumas, tikrumas, ryšys su įrodinėtinomis aplinkybėmis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Basanavičiaus gatvėje Kybartuose Vilkaviškio rajone yra šviesoforu reguliuojama II kategorijos sergimoji geležinkelio pervaža, kurioje įrengtas pusiau automatinis elektrinis užtvaras ir automatinė pervažos signalizacija, skambučiu signalizuojanti kartu
su mirksinčias raudonais šviesoforo signalais apie traukinio ar manevrinio sąstato įvažiavimą į pervažos ruožą.
Važiavimas per geležinkelio pervažą (kelio susikirtimas su geležinkelio bėgiais) siejamas su padidintu pavojumi, todėl Kelių eismo taisyklių 211 – 216.5 punktuose šiuo aspektu labai išsamiai, įsakmiai ir aiškiai reglamentuotos vairuotojų teisės ir pareigos. Šių taisyklių 211 punktas, kurio pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, įpareigoja vairuotoją įvažiuojant geležinkelio į pervažą ir važiuojant per ją vadovautis ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Šiame taisyklių reikalavime nėra jokių kitų sąlygų ar išlygų, leidžiančių kitaip elgtis tokioje situacijoje, todėl E. Ž. privalėjo šį reikalavimą vykdyti besąlygiškai.
AB „Lietuvos Geležinkeliai“ raštas patvirtina, kad pradėjus skambėti skambučiui ir įsijungus raudoniems šviesoforo signalams, į horizontalią padėtį užkardai nusileidžia praėjus 14-16 sekundžių. Kelių eismo taisyklių 117.11 punkte nustatyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą, nepriklausomai nuo to, ar užtvarų užkardas yra nuleistas į horizontalią padėtį, todėl E. Ž. , nors ir esant užkardai dar vertikalioje padėtyje, privalėjo besąlygiškai vykdyti šį Kelių eismo taisyklių reikalavimą ir sustoti.
E. Ž. teigia, kad jam važiuojant per pervažą, šviesoforo signalai nedegė, pervaža uždaryta nebuvo. Jo nuomone, tai, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo įrodo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių direkcijos Kybartų stoties raštas Nr. 352, kuriame nurodyta, kad tariamo pažeidimo padarymo metu atvažiuojančių ir išvažiuojančių traukinių nebuvo. Konstatuotina, kad tik šiame rašte nurodytos aplinkybės nepaneigia pareiškėjo kaltės, nešalina jo atsakomybės ir nepatvirtina, kad protokole ir nutarime nurodytu laiku pervažoje buvo įjungtas leistinas šviesoforo signalas ir pervaža nebuvo uždaroma. Iš bylos medžiagos matyti, kad geležinkelio pervaža uždaroma ne tik važiuojant traukiniams, bet ir atliekant manevrinius darbus, t.y. pervarant vagonus iš vieno kelio į kitą, atliekant pakrovimo iškrovimo barus, taip pat formuojant sąstatus. Atliekant manevrinius darbus, manevriniam sąstatui įvažiuojant į pervažos ruožą, pervažos uždarymas nefiksuojamas. Tokiu būdu, pervažos uždarymo faktui konstatuoti būtina analizuoti bei vertinti kitus bylos įrodymus.
E. Ž. neigia teisės pažeidimo padarymo faktą, tačiau yra suinteresuotas bylos baigtimi. Pažymėtina, kad įvykio vietoje jis atsisakė nurodyti tas reikšmingas aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus teisme, nors tokią galimybę turėjo. Dėl šios priežasties negalima pripažinti, kad pareiškėjo paaiškinimai nuoseklūs, nekintantys. E. Ž. duoti paaiškinimai vertintini kaip gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojas (duomenys neskelbtini) , kuris kaip keleivis važiavo kartu, patvirtino pareiškėjo versiją, tačiau jis yra pareiškėjo kaimynas, be to, jo duoti parodymai nėra konkretūs, todėl patikimumo aspektu teismui jų tikrumas kelia pagrįstas abejones.
Liudytojos D.Ž. parodymai, sprendžiant pareiškėjo kaltės klausimą, nėra pakankamai informatyvūs, todėl įrodomosios vertės neturi. Šie parodymai tik patvirtina, kad geležinkelio pervaža uždaroma ne tik pagal grafiką važiuojant traukiniams, bet ir atliekant manevrinius darbus, susijusius su sąstato judėjimu.
Policijos pareigūnų A. M. ir A. G. paaiškinimai, duoti teisminio nagrinėjimo metu logiški, pakankamai nuoseklūs ir iš esmės neprieštaringi. Pareigūnai įvykio vietoje pagal nustatytą planą patruliavo, atliko tarnybines pareigas ir vykdė jiems pavestas tarnybines užduotis – eismo priežiūrą ir kontrolę keliuose. Byloje nenustatytos aplinkybės, leidžiančios manyti, kad policijos pareigūnai netinkamai vertino situaciją, kad pareiškėjo santykiai yra priešiški, ir tokiu būdu jie turėjo pagrindo nepagrįstai kaltinti pareiškėją. Todėl netikėti ar abejoti šių pareigūnų paaiškinimų, patvirtinančių pareiškėjo kaltus veiksmus, nešališkumu, teisingumu teismui nėra pagrindo.
Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą nepagrįstai konstatavo, kad E. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 216.3 punkto reikalavimus. Byloje leistinais įrodymais įrodyta, kad į geležinkelio pervažą jis įvažiavo per draudžiamą šviesoforo signalą (Kelių eismo taisyklių 211 p.), tačiau nėra nustatyta, kad E. Ž. į pervažą įvažiavo, kai užtvaras nuleistas arba
pradeda leistis, kad jis savavališkai pakėlė užtvarą ar jį apvažiavo. Policijos pareigūnai patvirtino, kad užtvaras pradėjo leistis, kai E. Ž. buvo bebaigiąs pervažiuoti pervažą, taigi nesant kitokių
įrodymų, dėl nustatytų aplinkybių pareiškėjui inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 216.3 punkto pažeidimas iš kaltinimo šalintinas.
Administracinė nuobauda paskirta pagal įstatymus bei pareigūno, turinčio teisę spręsti šios kategorijos bylas, administracinės nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista. Skiriant nuobaudą, pareiškėjui paskirta maksimali ATPK 125 str. sankcijoje numatyta bauda - 500 Lt. ATPK 30² str. nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį. Kadangi E. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis per metus padarė pakartotinį tos pačios rūšies teisės pažeidimą, o lengvinančių aplinkybių nėra, jam baudos dydis pagrįstai nustatytas didinant nuo vidurkio iki maksimumo. Tačiau sumažėjus kaltinimo apimčiai, pašalinus iš kaltinimo Kelių eismo taisyklių 216.3 punkto reikalavimų pažeidimą, darytina išvada, kad bauda, nepažeidžiant ATPK 30²str. 1d. nuostatų, švelnintina.
Pažeidimas pagal ATPK 132² str. įvertintas 8 balais, tačiau 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365 buvo pakeistas ATPK 130² straipsnis „Transporto priemonių vairuotojų pakartotinis Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ ir panaikintas padarytų teisės pažeidimų vertinimas balais. ATPK 8 str. 2 d. nustatyta, kada aktai, švelninantys ar panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už administracinius teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą taip pat paskirtoms administracinėms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Nors balai nėra administracinė nuobauda, tačiau vadovaujantis nurodyta nuostata, nutarimo dalis, kuria E. Ž. pagal ATPK 130² str. skirta 8 balai naikintina, ši nutarimo dalis nutrauktina.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 ir 5 p. teismas
nutaria:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2007 m. lapkričio 29 d. Vilkaviškio rajono Policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio nutarimą, kuriuo E. Ž. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. buvo nubaustas administracine nuobauda - 500 Lt bauda, paskiriant jam 400 Lt baudą.
Panaikinti nutarimo dalį, kuriuo E. Ž. pagal ATPK 130² str. skirti 8 balai ir šią bylos dalį nutraukti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.