- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-02
- Bylos Nr.
- 2-310/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Konstantinas Gurinas (pran.), Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VSA Holding“
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Konstantino Gurino (pranešėjas), Audronės Jarackaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo A. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-7217-178/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Holding“ ieškinį A. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas netiesioginiu ieškiniu prašė iš atsakovo A. M. bendraieškio UAB Prekybos namai „Lina“ naudai priteisti 465 583,60 Lt žalos atlyginimo, 52 747,88 Lt palūkanų, bylinėjimosi išlaidas, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartimi buvo nutarta ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų ir / ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose neviršijant jam pareikšto ieškinio sumos - 519 000 Lt, o piniginių lėšų nesant ar esant nepakankamai - areštuoti atsakovo grynuosius pinigus, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis iš esmės neviršijant ieškinio sumos, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui ir prašė panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones arba bent pakeisti jų taikymo eiliškumą. Nurodė, kad atsakovas yra 53 procentų akcijų savininkas, akcijų vertė yra didelė - pats ieškovas siekia jas įgyti beveik už 2 milijonus litų, pirmumo teisę įsigyti akcijas, jei atsakovas ketintų jas parduoti, turi ieškovas. Todėl jokios realios grėsmės tinkamam teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju nėra. Be to, atsakovo teigimu, taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia turėjo būti areštuotos ne piniginės atsakovo lėšos, o nekilnojamasis turtas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo atmetė. Teismas nurodė, kad reali akcijų rinkos vertė šiuo metu nėra nustatyta, be to, sudėtingoje ekonominėje situacijoje ji ilgesniam laikotarpiui apskritai sunkiai prognozuojama. Atsakovo teiginys, kad ieškovas turi pirmumo teisę pirkti atsakovo turimas akcijas, nereiškia, kad ieškovas neturi galimybės jų perleisti kitiems asmenims kitais būdais ar net ir neteisėtai (nesilaikant įstatyme nustatyto prioriteto ieškovui) parduoti šias akcijas kitiems asmenims (tokiu atveju jų susigrąžinimas irgi galimai būtų susijęs su teisminiais procesais). Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, minėti atsakovo argumentai dėl jo turimų akcijų vertės bei jų perleidimo tvarkos neleidžia daryti išvados, jog tinkamam ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui apskritai nėra jokios grėsmės.
Teismas atmetė ir atsakovo argumentus dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumo pakeitimo būtinumo, nes pats ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad jis turi pakankamai nekilnojamojo turto ar kito vertingo turto, t. y. savo prašymo nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 12, 178 str.), o iš ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovo turto akivaizdžiai nepakanka ieškovo reikalavimui užtikrinti. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas savo prašyme be bendro pobūdžio teiginių apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie realiai patiriamus itin neproporcingus suvaržymus. Teismas pažymėjo, kad vykdant teismo sprendimus iš skolininko fizinio asmens išieškojimas pirmiausia (po hipotekos ir įkeitimo) vykdomas būtent iš piniginių lėšų, o tik vėliau iš kito turto (CPK 664 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo 2009 m. lapkričio 13 d. prašymą tenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui panaikinti. Tuo atveju, jeigu teismas netenkintų anksčiau minėto prašymo, atsakovas prašo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio reikalavimui užtikrinti pirma eile areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, neviršijant ieškinio sumos ir tik nepakankant šio turto – areštuoti atsakovo pinigines lėšas. Nurodo šiuos argumentus:
Atsiliepimas
1. Atsakovas 2009 m. lapkričio 1 d. prašyme nurodė, kad nuosavybės teise valdo 53 procentus bendrovės akcijų, kurių bendra vertė beveik 2 (du) milijonai litų ir pridėjo akcijų vertę pagrindžiantį ieškovo 2009 m. liepos 7 d. ieškinį, kuriuo ieškovas prašo įpareigoti atsakovą nedelsiant po to, kai ieškovas deponuos Lietuvos Respublikos banke ar banko filiale 1 952 000 Lt ir pateiks atsakovui tai patvirtinančius dokumentus, perduoti ieškovui 100 (vieną šimtą) paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, o tai, jog šie reikalavimai yra galutiniai, ieškovas patvirtino ir 2009 m. lapkričio 13 d. vykusio preliminaraus posėdžio arbitražo byloje Nr. 157 metu. Taigi akcijų vertė turi būti vertinama pagal arbitražo byloje ieškovo siūlomą sumokėti kainą (1 952 000 Lt), o ne akcijų nominaliąją vertę (10 600 Lt). Atitinkamai vien atsakovo turimų akcijų vertė kelis kartus viršija reiškiamo ieškinio sumą, todėl, atsakovo nuomone, ieškinio suma atsakovui nėra didelė ir vien ši suma negali pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nėra nurodęs jokių aplinkybių ir nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie leistų įtarti, kad atsakovas ketina parduoti ar kitu būdu perleisti akcijas. Priešingai, atsakovas yra ne tik bendrovės akcininkas, turintis 53 procentus bendrovės akcijų, bet ir vadovauja įmonei nuo 1996 metų, todėl yra suinteresuotas išsaugoti ne tik bendrovės akcijas, bet ir darbo vietą. Atitinkamai ieškovas yra vienintelis likęs bendrovės akcininkas ir turi pirmumo teisę jas pirkti. Tuo tarpu grėsmės akcijų neatlygintiniam perleidimui taip pat nėra, nes atsakovas tuo visiškai nesuinteresuotas.
3. Nėra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vien atsakovo valdomos akcijos kelis kartus viršija ieškinio sumą, o atsakovas nuosavybės teise taip pat valdo didelės vertės gyvenamąjį namą ir žemės sklypus. Atitinkamai nėra jokios grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomas.
4. Teismas nepagrįstai atsisakė pakeisti areštuojamo turto eiliškumą, nukreipiant areštą, visų pirma, į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, nes vien atsakovo valdomų akcijų vertė yra apie 2 milijonus litų, jau 2004 metų duomenimis atsakovo nebaigto statyti namo vertė buvo 205 000 Lt, o 2007 metais šio pastato vertė buvo 950 000 Lt. Be to, atsakovas turi žemės sklypų, kurie ieškovo pateiktame turto apraše įvertinti atsižvelgiant į pasenusius masinio vertinimo duomenis. Tokiu būdu atsakovas turi daug daugiau turto negu būtina ieškinio reikalavimams užtikrini. Tuo tarpu piniginių lėšų, priešingai nei nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštas neproporcingai suvaržo atsakovo teises.
5. Eiliškumo taikant laikinąsias apsaugos priemones ir eiliškumo išieškojimo procese negalima sutapatinti, nes tai yra skirtingi bylos nagrinėjimo etapai, kuriuose yra skirtingi atsakovo interesai.
6. Teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad nesant išskirtinių aplinkybių, pirmiausia pagal reikalavimo mastą areštuotini nekilnojamieji ir / ar kilnojamieji daiktai, o tokių daiktų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nuodo šiuos argumentus:
1. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumą patvirtina ne tik didelė ieškinio suma, bet ir tai, kad atsakovo turimo turto vertė nėra didelė, atsakovo valdomų prekybos namų „Linas“ 106 akcijų vertė negalėtų būti didesnė nei nominali (10 600 Lt), atsakovas savo turimas akcijas galėtų perleisti tretiesiems asmenims, atsakovas elgėsi nesąžiningai, o atsakovo prievolė kilo iš delikto.
2. Teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą ir siekiant išieškoti priteistą pinigų sumą realizuojant akcijas tretiesiems asmenims, vieno asmens subjektyvus akcijų kainos (1 952 000 Lt) nustatymas neturėtų jokios reikšmės, o prognozuoti akcijų kainą galima tik pagal jų nominalią vertę, bendrovėje yra nestabili padėtis.
3. Pinigai už bendrovės suteiktas paslaugas buvo pervedami būtent į asmeninę atsakovo banko sąskaitą (tai patvirtina atsakovo banko sąskaitos išrašas).
4. Atsakovo teiginys, kad ieškovas turi pirmumo teisę pirkti atsakovo turimas akcijas, nereiškia, jog atsakovas neturi galimybės jų perleisti kitais būdais ar net neteisėtai parduoti šias akcijas kitiems asmenims, nes pirmenybės teisė taikoma tik akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo atvejais, o atsakovas galėtų sudaryti ir kitokius sandorius.
5. Atsakovo nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo vertė neužtikrina ieškinio reikalavimų, nes, visų pirma, likvidacinė namo vertė yra 665 000 Lt, o atsakovo gyvenamojo namo vertinimas atliktas 2007 metais, kuomet nekilnojamojo turto kainos buvo aukštesnės. Be to, atsakovo gyvenamasis namas yra apsunkintas hipoteka.
6. Pagal antstolio sudarytą 2009 m. lapkričio 16 d. atsakovo turto aprašą, atsakovui priklauso devyni žemės ūkio paskirties sklypai, kurių bendra vertė yra 9 952,5 Lt, o banko sąskaitoje atsakovas turi 37,39 Lt, todėl ieškinio suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra didelė, o laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas sukeltų grėsmę būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui.
7. Neproporcingas atsakovo interesų suvaržymas pasireikštų tik tada, jei laikinosios apsaugos priemonės varžytų atsakovo teises daugiau negu būtina ieškiniui užtikrinti, o šiuo metu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones visam atsakovo nuosavybės teise valdomam turtui, visi ieškinio reikalavimai net nėra užtikrinti. Taigi, pakeitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą, atsakovo piniginės lėšos vis tiek būtų areštuotos.
Šalies argumentai
8. Ieškovas yra pateikęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-1059-178 buvo sustabdyta, ir tikisi, jog bylos nagrinėjimas bus atnaujintas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, o pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atitinkamai iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutarties aišku, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė būtent dėl didelio ieškiniu pareikšto reikalavimo dydžio (518 331, 48 Lt). Nors atsakovas apeliacinės instancijos teismui ir pateikė duomenis (b. l. 48 – 69, 76 – 78), kurie leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovas turi daugiau turto negu ieškiniu pareikšto reikalavimo suma, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ieškinio reikalavimo suma atsakovui yra neabejotinai didelė, todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsakovo prašymas panaikinti jo turtui Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo pagrįstai atmestas, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo nepaneigia ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovo UAB „VSA Holding“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo sustabdyta (b. l. 79). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui taikymo eiliškumą, nes piniginių lėšų areštas sudaro neproporcingai didelius suvaržymus ir, esant kito areštuotino turto, neatitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ekonomiškumo principo. Be to, priešingai nei nurodyta skundžiamos 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties motyvuojamoje dalyje, arešto taikymas negali būti siejamas su CPK 664 straipsnyje numatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eile.
Iš atsakovo pateiktų duomenų aišku, kad atsakovui priklausančiam gyvenamajam namui, kurio rinkos vertė 2007 m. balandžio 2 d. buvo 950 000 Lt, yra įregistruota hipoteka (b. l. 64, 76, 107, 108), todėl ieškovo galimybės patenkinti savo reikalavimus net ir esant jam palankiam teismo sprendimui būtų ribotos. Iš kitos pusės, atsakovo pateikti duomenys (b. l. 48 – 51) leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovui priklausančių 106 paprastųjų vardinių UAB prekybos namų „Lina“ akcijų vertė yra daug didesnė už jų nominaliąją vertę ir tikėtina, jog jų gali net pakakti nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio užtikrinimui, todėl nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą ieškovo reikalavimui 519 000 Lt sumai užtikrinti, pirmiausia areštuotinos būtent minėtos atsakovui priklausančios akcijos, nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, turtinės teisės, o jų esant nepakankamai – atsakovui priklausančios piniginės lėšos, esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, akcijų vertės nenustatinėja, tačiau apeliantas, nesutikdamas su antstolio atliktu areštuoto turto įkainojimu (b. l. 35), turi teisę jį ginčyti CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti sekančiai:
„Atsakovo A. M. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti.
Nustatyti tokį Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą: ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Holding“ (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias UAB prekybos namai „Lina“ (duomenys neskelbtini) paprastąsias vadines akcijas, nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises, o jų esant nepakankamai – atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis neviršijant 519 000 Lt (penkių limtų devyniolikos tūkstančių litų) sumos.
Kitos nutarties dalies nekeisti“.
Nutarties nuorašą siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.