- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-956-467/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Neringa Švedienė, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- P. R.
- Atsakovas
- UAB „Nalšia“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo P. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovui UAB „Nalšia“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. R. 2008-12-10 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Nalšia“ 40719,30 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 398,65 Lt už patalpų mikrobinius cheminius tyrimus, 1500 Lt už sienų ir grindų užkrėstumo mikromicetais įvertinimą ir antiseptinių priemonių paiešką, 53,44 Lt už grindų šepetį, dažų teptukus, plastikinę vonelę, impregnantą „Boramon“ ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2004 m. nusipirko butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2008 m. paaiškėjo, kad nupirktas butas turi paslėptų trūkumų - bute išplito grybelis, tapo drėgna. Atlikus gyvenamųjų patalpų ekspertizę buvo nustatytas grybelis buto parkete, sienose, vonios grindyse. Vykdydami buto garantinį aptarnavimą, UAB „Nalšia“ filialo darbuotojai nustatė, kad vonios kambario grindyse trūko vandens paskirstymo trišakis. Atsakovo darbuotojai suskilusį trišakį pašalino, tačiau neatliko jokių darbų pirminei padėčiai atstatyti. Šalindami trišakį, darbuotojai penkiose vietose pažeidė grindų šildymo kabelį, išdaužė vonios kambario plyteles, pažeidė betono ir izoliacijos sluoksnius. Pažeidus grindų šildymo kabelį, jo pilnas atstatymas tapo neįmanomas. Ieškovas atsakovo darbuotojams pasiūlė sudaryti sutartį ir statybos darbus atlikti iki galo, bet susitarimai nebuvo vykdomi. Ieškovas dėl atsakovo padaryto statybinio broko patyrė žalą. Atlikus būtinų statybinių darbų pirminei padėčiai atstatyti įvertinimą, nustatyta 40719,30 Lt sąmatinė kaina. Dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė didelius nepatogumus buityje, pablogėjo jo sveikata, bute atsiradę kelių rūšių grybeliai sukėlė ir iki šiol sukelia alergines reakcijas, todėl medikams paskyrus gydymą, ieškovas turėjo pirkti vaistus, dėl ko iš atsakovo priteistina 5000 Lt neturtinės žalos.
Atsakovas UAB „Nalšia“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2004-01-27 sudarė preliminariąją nepilnai įrengto buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo apibrėžta, kokius darbus atliks UAB „Nalšia“ prieš sudarant pagrindinę sutartį. Pagal prie sutarties pridėtą projektą, vandentiekio vamzdis (V1) privedamas tik iki vonios kambario sienos, bet nevedamas nei prie būsimos vonios, kriauklės, unitazo, dušo vietos, nes tai padaryti techniškai ir nėra įmanoma – galutinis vandentiekio vamzdžių privedimas daromas montuojant sanitarinius prietaisus, ko atsakovas nedarė ir neprivalėjo daryti pagal preliminariąją ir pagrindinę sutartis. Ieškovas pretenzijų, kad darbai būtų padaryti ne pagal projektą ir kad jam būtų parduotas ne toks daiktas, koks numatytas sutartyse, nereiškė. Ieškovas pats, ar sudaręs sutartį su kitais asmenimis, pajunginėjo sanitarinius prietaisus, perplanavo butą, pakeitė numatytą sanitarinių prietaisų išdėstymą, atsisakė kitų numatytų techninių sprendimų, pratęsė vandentiekio vamzdžius sanitariniams prietaisams pajungti, todėl atsakovas negali atsakyti už paties ieškovo pasirinktą veikimo būdą ir blogai atliktus santechnikos darbus. Atsakovas nėra atsakingas už ieškovo savo rizika atliktus darbus ir šių darbų pasekmes. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl statybos remonto darbų atlikimo jo bute. Ieškovo prašymu atsakovo darbuotojai buvo atvykę į butą nustatyti, ar tinkamai veikia vandentiekio sistema. Ieškovo prašymu buvo išardyta dalis dušo kabinos grindų ir rasta nevisiškai sandari vandentiekio vamzdžių jungtis. Apie tai, kad rastas ir pašalintas vandentiekio gedimas, atsakovas surašė aktą, kuris, priešingai nei nurodo ieškovas, nei turiniu, nei forma, neatitinka kokio nors garantinio remonto darbų akto, broko pripažinimo ar pan.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs rašytinius įrodymus, buto įrengimo projektą, liudytojų P. K. ir J. Ž. parodymus, ekspertizės aktą, teismas konstatavo, kad ieškovas įsigijo nepilnai įrengtą butą, kuriame atsakovas neprisiėmė prievolės atlikti vidaus apdailos darbus, įrengti sanitarinius prietaisus bei vandens paskirstymo trišakį. Ieškovas neįrodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Nalšia“ susiklostė rangos teisiniai santykiai dėl papildomų statybos darbų atlikimo (tame tarpe ir dėl vandens paskirstymo trišakio įrengimo) ir kad atsakovas šiuos darbus atliko. Atsižvelgęs į tai, kad pastato projektavimo darbai buvo pradėti iki 2003-12-28, teismas padarė išvadą, jog STR 1.11.01:2002 „Dėl statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarkos“ reikalavimai dėl pilnos butų apdailos darbų užbaigimo iki namo pripažinimo tinkamu naudoti šiuo atveju netaikytinas. Todėl, esant tokioms aplinkybėms bei nesant šalių susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, atsakovas nėra atsakingas už pasekmių, atsiradusių dėl trišakio defekto, pašalinimą. Teismas pripažino, kad byloje esančios eksperto išvados yra motyvuotos, pagrįstos pridėtomis nuotraukomis ir turi didesnę įrodomąją galią prieš liudytojų parodymus. Teismo paskirtos ekspertizės atlikimo metu nei ant sienų, nei ant parketo nebuvo aptikta tamsių dėmių, ką patvirtina ir byloje esančios eksperto nuotraukos, o minėtuose tyrimuose nėra nuodytos konkrečios bandinių poėmio vietos. Dėl to teismas laikė, jog nėra pagrindo abejoti eksperto išvada, o rašytiniai įrodymai nepatvirtina esminių bylos aplinkybių. Teismas konstatavo, jog, nenustačius fakto, kad ieškovo turtui buvo padaryta žala bei nenustačius priežastinio ryšio tarp trišakio nesandarumo ir ieškovo nurodytų neigiamų pasekmių, taip pat nesant duomenų, kad būtent atsakovas vykdė trišakio įrengimo darbus, nėra pagrindo tenkinti ieškinį (CK 6.245 str.-6.249 str.). Teismas taip pat laikė, kad eksperto išvados patvirtina, jog netinkamo vėdinimo priežastimi yra vėdinimo kanalų pridengimas grotelėmis, ventiliatoriumi, netinkamas tarpas tarp ieškovo įrengtų vonios durų ir grindų apačios ir už šiuos trūkumus atsakovas neatsako, nes darbus atliko ieškovas. Teismas laikė, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra išlaidų atlyginimas buto kokybės trūkumams pašalinti (CK 6.334 str. 1 d. 3 p., 6.339 str.), kurios nėra susijusios su langų kokybės trūkumų ištaisymu, todėl ieškinį pareikštu faktiniu pagrindu atmetė kaip nepagrįstą. Įvertinęs kitas įvardintas netinkamo vėdinimo priežastis bei aplinkybes dėl ieškovo nukrypimo nuo projekto įrengiant vonios, tualeto ir virtuvės patalpas, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent pasirinktas langų modelis yra tiesioginė drėgmės kaupimosi bute sąlyga.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas P. R. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo 40719,30 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei visas kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Nurodo, kad tarp šalių 2004-12-23 buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas iš atsakovo įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagal buto techninį projektą atsakovas turėjo įrengti buto vidaus vandentiekį, vandens ir nuotekų šalinimo vamzdžių išvedžiojimą. Teismas neteisingai nustatė, kad šiuo atveju nėra taikomas STR 1.11.01:2002 „Dėl statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarkos“ reikalavimai, kadangi 18 punkte reikalaujama koreguoti projektinius sprendimus, kad jie atitiktų galiojančius STR normatyvinius reikalavimus, už kuriuos buvo atsakingas atsakovas. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas nukrypo nuo projekto, kadangi pardavimo metu butas priklausė atsakovui ir už pakeitimų įforminimą buvo atsakingas atsakovas. Teismas netinkamai suprato liudytojų parodymus, kadangi teismo posėdyje liudytojas P. K. nurodė, kad visus vamzdžius, esančius po išlyginamuoju grindų sluoksniu, klojo atsakovas, o J. Z. paaiškino vandentiekio išdėstymą savo bute, o ne ieškovo. Kadangi byloje nėra pateiktas visas buto techninis projektas, teismas nesuprato vamzdžio V1 išdėstymo. Minėtas vamzdis nutiestas iš vonios kambario, kuriame randasi karšto ir šalto vandens skaitikliai, o po išlyginamuoju grindų sluoksniu yra vandens ir nuotekų šalinimo vamzdynai. Tuo tarpu sprendime nurodytų vamzdžių išdėstymas yra techniškai neįmanomas, nelogiškas ir pažeidžiantis SN ir T 2.04.01-85, STR 2.07.01:2003 reikalavimus. Pagal prieš tai minėtos sutarties 3.2 ir 6.4 punktus atsakovas yra atsakingas už paslėptus po grindimis vandens vamzdžių jungties trūkumus. Nuo 1997 metų iki 2004-11-12 atsakovas ne kartą keitė buto projektinę dokumentaciją, todėl ieškovas už tai negali prisiimti atsakomybės. Atsakovui nustačius defektą, tarp šalių buvo pasirašytas aktas, kuriame užfiksuota, jog pašalinta suskilusi vandentiekio vamzdžio dalis (trišakis), todėl atsakovo garantiniai įsipareigojimai už paslėptus statinio elementus tęsiami ir toliau. Atsakovas žinojo, kad vykdo garantinius įsipareigojimus. Atsakovas, pasirašęs defektų aktą, pripažino, kad paslėptas brokas yra atsakovo atsakomybė ir šią aplinkybę patvirtino liudytojas J. Z.. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nustatydamas, jog ieškovas savo rizika vykdė remonto darbus. Tarp šalių nebuvo rangos santykių, nes tarp šalių nebuvo sudaryta jokia sutartis, kurioje numatyta darbų kaina, avansas, darbų atlikimo terminai. Teismas taip pat neteisingai vertino ir kitų liudytojų parodymus. Teismas turėjo kritiškai vertinti byloje atliktos ekspertizės išvadas, kadangi ekspertizę atlikęs V. E. nėra įtrauktas į Teisingumo ministerijos ekspertų sąrašus. Ekspertas buto apžiūrą atliko po remonto, prieš remontą pateiktų įrodymų ekspertas nenagrinėjo. Paties V. E. kvalifikacija ir žinios buvo ribotos statybinei mikrobiologinei ekspertizei atlikti, kadangi jis neturėjo specialios kompetencijos. Ekspertizės akte nėra buto techninio projekto (tik ištrauka), nėra pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto, kitų dokumentų. Teismas sprendime cituoja eksperto nuomonę, kuri buvo atlikta remiantis vizualiniu apžiūrėjimu. Byloje esantys įrodymai ir prie apeliacinio skundo pridedami įrodymai patvirtina, kad oras bute yra sausas ir negali būti drėgmės bei pelėsių atsiradimo priežastimi. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp vandens vamzdžio jungties paslėpto defekto ir pelėsių atsiradimo bei paplitimo, kadangi ieškovas įrodė, jog bute buvo paslėptas vamzdžio jungties defektas, taip pat drėgmės nuo vandens atsiradimą, paplitusį pelėsį ir sugadintą buto apdailą. Teismas nesusipažino su Botanikos instituto biodestrukturių skyriaus ataskaita, neatsižvelgė į byloje esančius Visuomenės sveikatos centro laboratorijos mikrobiologinio tyrimo protokolus bei į tai, kad atsakovas ieškovui padarė ir papildomų nuostolių. Gyvenant pelėsių pažeistoje aplinkoje atsirado neigiamas poveikis sveikatai, t.y. galvos skausmai, nuovargis, alerginės reakcijos, peršalimo simptomai, akių ašarojimas, sloga, padidėjo jautrumas, pakenkta kvėpavimo takams.
Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovas – prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai (b.l. 215-264) ir jų originalai bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-04-15 raštas (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, ištyrusi naujai priimtus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieškiniui iš dalies patenkinti.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas P. R. ieškinį dėl žalos atlyginimo, konstatavo, kad ieškovas įsigijo nepilnai įrengtą butą, kuriame atsakovas neprisiėmė prievolės atlikti vidaus apdailos darbus, įrengti sanitarinius prietaisus bei vandens paskirstymo trišakį, o ieškovas neįrodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Nalšia“ susiklostė rangos teisiniai santykiai dėl papildomų statybos darbų atlikimo (tame tarpe ir dėl vandens paskirstymo trišakio įrengimo) ir kad atsakovas šiuos darbus atliko Teismas padarė išvadą, jog, nenustačius fakto, kad ieškovo turtui buvo padaryta žala bei nenustačius priežastinio ryšio tarp trišakio nesandarumo ir ieškovo nurodytų neigiamų pasekmių, taip pat nesant duomenų, kad būtent atsakovas vykdė trišakio įrengimo darbus, nėra pagrindo tenkinti ieškinį (CK 6.245 str.-6.249 str.). Teismas taip pat laikė, kad eksperto išvados patvirtina, jog netinkamo vėdinimo priežastimi yra vėdinimo kanalų pridengimas grotelėmis, ventiliatoriumi, netinkamas tarpas tarp ieškovo įrengtų vonios durų ir grindų apačios ir už šiuos trūkumus atsakovas neatsako, nes darbus atliko ieškovas. Ieškovas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis nesutinka apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kurie iš esmės yra susiję su įrodymų vertinimo problema – apeliantas yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus.
Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, tarp kurių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų nuosekliai nebuvo laikytasi.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2004-12-23 sutartimi iš atsakovo įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 78-84). Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje pateikiami šio buto duomenys apie įrengtą centrinį šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, san. mazgą vonios kambaryje, sienas iš blokelių (b.l. 91-97). Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla parengta 2004-12-08 pagal atsakovės užsakymą, t.y. po preliminarios nepilnai įrengto buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (b.l. 71-77 - preliminarios sutarties 2.2 p.). Aukščiau minėta buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2004-01-27 preliminarios nepilnai įrengto buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (CK 6.401 str. 2 d. 3 p.), kurioje aprašomas sutarties dalykas (būsimas butas), nurodomi darbai, kuriuos privalo atlikti pardavėjas (atsakovas) ir pan. Pagal šios sutarties 2.3 punktą, kuriame detalizuota “nepilno buto įrengimo” sąvoka, atsakovas, be kitų darbų, įsipareigojo įrengti vandens ir patalpų centralizuotą šildymą su autonomine apskaitos sistema; radiatorius su termoreguliatoriais; šalto ir karšto vandens skaitiklius; pagal projektą išvedžioti vandens ir nuotekų šalinimo vamzdynus; ištinkuoti sienas; pakloti grindų išlyginamąjį sluoksnį (b.l. 72). Tokiu būdu, šalto ir karšto vandens skaitiklius, vandens ir nuotekų šalinimo vamzdynų išvedžiojimą bei grindų išlyginamąjį sluoksnį įrengė atsakovas. Be to atsakovo AB Nalšios užsakymu buvo parengtas ir techninis projektas, pagal kurį ieškovas turėjo įsigyti trijų kambarių butą su 80,47 kv.m (techninio projekto ištrauka b.l. 85 ir jo priedas Techninis projektas Vidaus vandentiekis ir nuotekos). Projekte aiškiai matosi gyvatukas, san. mazgas vonios kambaryje, buitinis vandentiekis, grindų išlyginamasis sluoksnis (techninio projekto aiškinamasis raštas „Vidaus vandentiekio ir nuotekinės tinklai", vandentiekio techniniai duomenys ir panaudotų detalių sąvadas, šalto, karšto, priešgaisrinio vandentiekio sistemos (vidaus sistemos) apibūdinimas). Šią aplinkybę patvirtina ir projekto vadovo G. M. 2010-02-02 raštas „Dėl vidaus tinklų įrengimo" (b.l. 220) bei parašas 2004-11-12 pripažinimo tinkamu naudoti akte (b.l. 215-218). Taigi ir nurodytos aplinkybės tvirtina, kad ieškovo buto vidaus vandentiekį įrengti turėjo atsakovas.
Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog statybos reglamento STR 1.11.01:2002 „Dėl statinių pripažinimo tinkamais naudotis" 17.6 punktas nagrinėjamu atveju netaikomas, tačiau sutikti su tokia teismo nuostata negalima, nes ieškovo nupirkto buto statybos darbai vyko pagal projektą, kurį 2004 m. parengė UAB „Pro Domo Sua", o leidimas statyti buvo išduotas 1997-06-26 bei 2004-09-06. Minėto statybos reglamento 18 punktas reikalauja koreguoti projektinius sprendimus, kad jie atitiktų galiojančius STR normatyvinius reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog nurodytas statybos reglamentas STR 1.11.01:2002 „Dėl statinių pripažinimo tinkamais naudotis" ir jo 17.6 punktas nėra taikomas. Šis punktas numato, kad daugiabučiai namai gali būti pripažįstami tinkamais naudoti, tik užbaigus butų apdailą ir įrengus funkcionuojančias bendrąsias inžinerines sistemas bei atitinkančias higieninius reikalavimus vartotojo inžinerinės sistemas, t.y. butuose vartotojo vandentiekio ir nuotekų inžinerinėse sistemose įrengta bent po vieną unitazą ir praustuvą ar plautuvę, o kiti vartotojo inžinerinių sistemų vamzdynai užaklinti arba prijungti prie įrengimų (prietaisų). Dėl to, taikant ir nurodytą statybos reglamento nuostatą bei atsižvelgiant į tai, kad pagal šalių preliminarios sutarties priedą ieškovo bute turėjo būti įrengti vandens ir nuotekų šalinimo vamzdynai bei padarytas grindų išlyginamasis sluoksnis, kas ir buvo padaryta (ieškovo pateiktose fotonuotraukose yra užfiksuoti vandens (jungtis arba trišakis) ir nuotekų šalinimo vamzdžiai, kurie randasi po grindų išlyginamuoju sluoksniu), darytina išvada, jog būtent atsakovas įrengė ieškovo buto vidaus vandentiekį.
Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nurodo, kad ieškovas pats nukrypo nuo techninio projekto, kadangi pardavimo metu butas nuosavybės teisėmis priklausė atsakovui (buto pirkimo-pardavimo sutarties ir nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos duomenys), todėl už bet kokius projekto pakeitimus ir jų įforminimą buvo atsakingas atsakovas (preliminarios sutarties 2.2 p.). LR statybos įstatymo 12 straipsnyje „Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės" nustatyta, kad Statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą. Teismo posėdyje liudytojas P. K., kurio darbuotojai atliko visą ieškovo buto apdailą, nurodė, kad visus vamzdžius, esančius po išlyginamuoju grindų sluoksniu, klojo atsakovas (b.l. 189). Tuo tarpu liudytojas J. Z. paaiškino vandentiekio išdėstymą jo bute (butas Nr.16), o ne ieškovo bute Nr.10 (b.l. 183-184). Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino šių liudytojų parodymus, nes byloje pateikta techninio projekto dalis „Vidaus vandentiekis ir nuotekos" ketvirto aukšto planas, kuris byloje įsegtas atvirkščiai (b.l. 85), o viso techninio projekto byloje nėra. Todėl tikėtina, jog teismas, vertindamas šią projekto dalį, suklydo dėl vamzdžio V 1 išdėstymo, nes prie apeliacinio skundo ieškovo pateikta minėto projekto dalis (b.l. 223-224), teismo konstatuotų aplinkybių nepatvirtina. Minimas vamzdis ieškovo bute nutiestas iš vonios kambario, kuriame yra šalto ir karšto vandens skaitikliai, o po išlyginamuoju grindų sluoksniu yra vandens ir nuotekų šalinimo vamzdynai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad vamzdis V 1 nutiestas iki vonios kambario, t.y. nuo taško (virtuvės kriauklės) iki vonios sienos ir nesusijungia su vonios kambaryje įrengtais vandens skaitikliais, kuriuos turėjo įrengti atsakovas pagal preliminarios sutarties 2.3 punktą. Taigi sprendime vamzdis V 1 apibūdintas netinkamai, nes tai yra karšto ir šalto vandens vamzdžiai, kurie tiesiami nuo skaitiklių, esančių vonios kambaryje, iki taško virtuvėje, o ne atvirkščiai, kaip teigia pirmosios instancijos teismas. Teismo sprendime nurodytas vamzdžių V 1 išdėstymas techniškai neįmanomas, nelogiškas, pažeidžiantis Statybos normų ir STR 2.07.01:2003 reikalavimus. Tokiu būdu atsakovas, būdamas buto savininku, jį pardavė ieškovui su pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuotu kambarių išplanavimu, sienomis iš blokelių, san.mazgu, išvedžiotais vandens ir nuotekų šalinimo vamzdžiais, šalto ir karšto vandens skaitikliais, grindų išlyginamuoju sluoksniu. Todėl atsakovas ir yra atsakingas už paslėpto po grindimis vandens vamzdžio jungties (trišakio) trūkumus (pirkimo-pardavimo sutarties 3.2, 6.4 p.). Nekilnojamojo turto objekto kadastriniai matavimai atlikti 2004-07-20, todėl ieškovas negali atsakyti už atsakovo veiksmus, tame skaičiuje ir projektinės dokumentacijos keitimą, vykdant jo nupirkto buto statybą (b.l. 215-218).
Pagal LR statybos įstatymo 36 straipsnio „Statinio garantinis terminas. Statinio projektuotojo, rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo prievolės per garantinį terminą" nuostatas statinio garantinis terminas paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir kt.) negali būti trumpesnis nei 10 metų. Ieškovas 2008-04-11 raštu kreipėsi į atsakovą dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo ir tokį remontą, kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovas pripažino bei vykdė: 2008-06-26, atsakovui nustačius defektą, tarp šalių buvo pasirašytas aktas, kuriame užfiksuota, jog pašalinta suskilusi vandentiekio vamzdžio dalis – trišakis (b.l. 14, 38-39). Kitokių defektų šios 2008 m. buto apžiūros metu nebuvo nustatyta. Atsakovas teigia, kad vandentiekio vamzdžio dalies remonto darbus atliko ieškovo užsakymu, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Iš tikrųjų, kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovas šalino jo paties atliktų statybos darbų broką, t.y. vykdė garantinius įsipareigojimus, nes atsakovas, pasirašęs defektų aktą, faktiškai pripažino, jog už paslėptą broką yra atsakingas, kadangi šis aktas buvo pasirašytas po paslėpto defekto pašalinimo. Ieškovas su atsakovu nebuvo sudaręs jokių susitarimų dėl statybos darbų atlikimo jo bute. Priešingai, 2008-04-11 raštas „Dėl garantijos“ ir 2008-06-26 aktas „Dėl defekto“ rodo reikalavimą atsakovui vykdyti garantinius įsipareigojimus, konstatavus paslėptą defektą. Tokią išvadą taip pat suponuoja liudytojo J. Z. parodymai (b.l. 184), šalių elektroninis susirašinėjimas (b.l. 17-20) ir 2008-07-08 AB „Lietuvos draudimas" pranešimas (b.l. 16). Minimus įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai (CPK 178, 185 str.). Be to teismas neatsižvelgė į tai, kad, atsakovui pakeitus vandens vamzdžio jungties dalį (trišakį), garantiniai įsipareigojimai už paslėptus statinio elementus, t.y. vamzdynus nepasibaigė, nes atsakovas (jo darbuotojai), siekdamas nustatyti trūkumų atsiradimo priežastį ir tuo pačiu savo (atsakovo) pareigų, vykdant garantinį aptarnavimą, apimtį, sugadino vonios kambario plyteles, hidroizoliacinį sluoksnį, grindų šildymo kabelį, betono grindis, nors tokiems veiksmams ieškovas sutikimo nebuvo davęs. Pažymėtina, kad tarp šalių nebuvo jokio atskiro susitarimo, jog vandens bei nuotekų šalinimo vamzdžių išvedžiojimo darbai bus atliekami ieškovo, o po išlyginamuoju grindų sluoksniu aptiktas vandens vamzdžio jungties (trišakio) defektas nepriklauso sanitariniams prietaisams bei uždaromai jų armatūrai (t.y. čiaupams, sklendėms), nes tai neatitiktų Statybos normų ir T 2.04.01-85, STR 2.07.01:2003 reikalavimų.
Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ekspertizės akto (b.l. 123-137) įvertinimu, motyvuodamas tuo, jog ekspertas neturėjo reikiamos kvalifikacijos, o pati ekspertizė atlikta netinkamai ir neišsamiai. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui, kadangi minimą ekspertizę atlikęs V. E. iš tikrųjų nėra įtrauktas į galiojantį LR teismo ekspertų sąrašą (b.l. 230). Be to pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui nėra privaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodyta eksperto išvada iš esmės rėmėsi besąlygiškai, neatsižvelgdamas į tai, jog ekspertas ieškovo buto apžiūrą atliko jau po šio buto remonto, o pati išvada daugumoje atvejų nėra grindžiama ne specialiomis žiniomis, bet eksperto nuomone ir samprotavimais, vizualine apžiūra ir kitais buitiniais būdais (pvz., jusle), nenagrinėjant įrodymų, apibūdinančių buto būklę iki remonto, t.y. iki 2009-08-07, kitų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, atsiradusias iki ekspertizės atlikimo. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad V. E. kvalifikacija ir žinios buvo ribotos statybinei mikrobiologinei ekspertizei atlikti, t.y. jis neturėjo specialios kvalifikacijos ir kompetencijos, kuri reikalinga mikrobiologiniams tyrimams, ventiliacijos efektyvumui, drėgmei ir oro judėjimo greičiui nustatyti. V. E. tokių laboratorinių tyrimų ir neatliko bei byloje esančiais įrodymais nesivadovavo.
Ekspertizės akte nurodyta, kad drėgmės kaupimosi priežastimi yra netinkamai organizuotas buto vėdinimas dėl to, kad grotelėmis pridengti vėdinimo kanalai ir ventiliatorius. Šios faktinės aplinkybės ieškovas neneigia, tačiau nurodo, kad vienas vėdinimo kanalas pridengtas grotelėmis, o kitame įrengtas ventiliatorius tam, kad sustiprintų ventiliacijos veiksmingumą. Byloje toks faktas nėra paneigtas, jis nėra draudžiamas ir STR 2.09.02:2005, todėl nesuprantamas teismo teiginys, jog ventiliatorius trukdo patekti orui. Pažymėtina, jog teismas sprendime nenurodė jokių konkrečių STR 2.09.02:200 pažeidimų, nes jų nėra ir ekspertizės akte. Tuo tarpu 2008-04-18, prieš remontą, ieškovo bute buvo atlikti mikrobiologiniai tyrimai, kuriose aiškiai nurodoma, kad ventiliacijos šachtoje pelėsių neaptikta (b.l. 24). Šiais įrodymais ekspertas nesinaudojo, nors jie paneigia jo ekspertizės akto teiginius, kad drėgmės kaupimosi (pelėsio atsiradimo) priežastimi buvo netinkamas buto vėdinimas. 2009-09-18 nacionalinės visuomenės sveikatas priežiūros laboratorijos raštas dėl fizikinių matavimų ir 2009-08-05 šiluminio komforto ir ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolas, tvirtina, kad ieškovo bute temperatūros, santykinės drėgmės, oro judėjimo greičio duomenys atitinka Lietuvos higienos normas HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas", o natūralus ir dirbtinis ventiliacijos efektyvumas vonioje atitiko statybos techniniame reglamente „STR 2.09.02:2005 “Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas" leidžiamą šalinimo oro kiekį (b.l. 24-28). Be to ieškovas 2010-01-20 (t.y. žiemos metu) dar kartą atliko buto fizikinius matavimus bei šiluminio komforto ir ventiliacijos efektyvumo matavimus (b.l. 231-232, 234-240) ir nustatė, kad šildymo laikotarpiu drėgmės kiekis yra dukart mažesnis už normą, todėl oras bute yra sausas ir negali būti drėgmės bei pelėsių atsiradimo priežastimi. Taigi atitinkami matavimai vasaros ir žiemos metu leidžia teigti, kad drėgmės kaupimosi priežastimi netinkamas ventiliacijos organizavimas būti negali. Todėl nesuprantamas pirmosios instancijos teismo argumentas vertinti fizikinių matavimų aktą kritiškai.
Ieškovas į bylą pateikė pakankamai objektyvių įrodymų, kad jo bute, nupirktame iš atsakovo, pelėsis atsirado dėl drėgmės, kuri atsirado dėl vandens vamzdžio jungties (t.y. trišakio) paslėpto defekto: 2008-04-18 mikrobiologinio tyrimo protokolas (b.l. 24), 2008-08-11 biodestruktorių tyrimo laboratorijos ataskaita (b.l. 25-28), liudytojų J. Z., R. S., L. L., P. K. parodymai ir kt. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo juos atmetė ir padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp paslėpto vandens vamzdžių jungties (trišakio) defekto ir pelėsių atsiradimo nėra priežastinio ryšio, o galima priežastis - pažeistas hidroizoliacijos sluoksnis. Tokie argumentai neatitinka byloje esančių įrodymų ir konstatuotų aplinkybių, nes, atsakovui atliekant garantinį buto aptarnavimą, buvo nustatytas būtent paslėptas vandens vamzdžio jungties (trišakio) defektas. Šalių pasirašytame suderinimo akte apie vonios kambario hidroizoliacinius, ventiliacijos trūkumus nieko nekalbama. Be to, kaip jau minėta, ieškodami vandens paskirstymo vamzdžių paslėptų defektų atsakovo darbuotojai pažeidė grindų plyteles, hidroizoliacijos sluoksnį ir šildymo kabelį. Kitų trūkumų užfiksuota nebuvo. Dėl paslėpto vandens vamzdžio jungties (trišakio) defekto bute atsirado drėgmė, o vėliau paplito pelėsis. Taigi ieškovas pakankamais įrodymais įrodė, jog bute buvo paslėptas vandens vamzdžio jungties defektas, lėmęs drėgmės nuo vandens atsiradimą ir pelėsio paplitimą bei buto apdailos sugadinimą. Dėl to teismo išvada, kad nėra priežastinio ryšio tarp vandens vamzdžio jungties (trišakio) paslėpto defekto ir ieškovui padarytos žalos, yra neteisinga ir nepagrįsta.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad už jam padarytą žalą yra atsakingas atsakovas (CK 6.249, 6.695 str.), tačiau nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 40719,30 Lt turtinei žalai atlyginti, remdamasis lokaline sąmata (b.l. 34-35), t.y. preliminariu galimų atlikti darbų įvertinimu, tačiau į bylą kartu pateikia duomenis (dokumentai, pateikti kartu su apeliaciniu skundu, jų originalai - apeliacinės instancijos teismo posėdyje), kad dalis darbų jau atlikta, t.y. ieškovas atliko juos savo sąskaita. Statybos darbų atlikimo aktai, 2008-09-16 rangos sutartis, sąskaitos, čekiai ir kt. (b.l. 247-262) patvirtina, kad ieškovas pakankamais ir pagrįstais įrodymais įrodo 13034,52 Lt žalos dydį. Todėl tokio dydžio žalos atlyginimo suma jam ir turi būti priteista iš atsakovo, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus.
Apeliantas (ieškovas) taip pat įrodinėja, jog atsakovas jam privalėtų atlyginti ir neatlikto remonto sąnaudas – 14822,80 Lt, susijusias su vonios kambario atstatymo, buto parketo ir kitais buto atstatymo darbais, kadangi pakartotinai atlikus laboratorinius tyrimus buvo nustatyta, kad, padarius remontą, pelėsis neišnaikintas visose vietose - jis likto ten, kur nebuvo pakeistos statybinės medžiagos - pvz. mediena (b.l. 105, 106, 107), kas, apelianto įsitikinimu, rodo, jog reikia šalinti pelėsio paveiktas erdves (2010-01-25 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos mikrobiologinių tyrimo protokolai). Tačiau teisėjų kolegija laiko, jog apelianto pateikti įrodymai nėra pakankami nurodytam žalos atlyginimo dydžiui pagrįsti, kadangi minėti remonto darbai nėra atlikti ir nėra įrodymų, kad ateityje bus atlikti būtent už nurodytą sumą.
Ieškovas taip pat prašo priteisti sveikatai padarytą neturtinę žalą. Nurodo, jog, gyvenant pelėsių pažeistoje aplinkoje, atsirado neigiamas poveikis sveikatai, t.y. galvos skausmai, nuovargis, alerginės reakcijos, peršalimo simptomai, akių ašarojimas, sloga, kosulys, padidėjo jautrumas, pakenkta kvėpavimo takams, nuolat egzistuoja grėsmė susirgti lėtinėmis ligomis. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas pateikė 2008-08-29 išrašą iš medicininių dokumentų (b.l. 21), taip pat remiasi Biodestruktorių tyrimo laboratorijos ataskaitos duomenimis (b.l. 27). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu pateikti įrodymai nėra pakankami tam, kad konstatuoti, jog ieškovo nurodyti sveikatos simptomai yra susiję su neteisėtais atsakovo veiksmais, todėl ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
. Tenkinant ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo 13034,52 Lt sumoje, t.y. maždaug 33 procentais nuo pareikšto ieškinio sumos, atitinkamu procentu tenkintinas ir ieškovo reikalavimas dėl kitų išlaidų atlyginimo: dalis 398,65 Lt už atliktus tyrimus (b.l. 22, 23), dalis 1500 Lt už sienų ir grindų būklės įvertinimą (b.l. 29-31), dalis 53,44 Lt už pirktas medžiagas ir priemones (b.l. 37), dalis 181,20 Lt už fizikinius matavimus (b.l. 143, 233), viso 33 procentai nuo nurodytų sumų sudaro 650,20 Lt ir jie priteistini ieškovui iš atsakovo.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą – iš dalies patenkina ieškovo ieškinį, atitinkamai ieškovui priteisia jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 4 d.) – iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 943,80 Lt (33 procentai) jo sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą (nuo 2860 Lt sumos – b.l. 6, 269, 274), o taip pat valstybei iš abiejų šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai priteisiamos pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 281): iš atsakovo UAB „Nalšia“ priteisiama 3,70 Lt, iš ieškovo P. R. - 7,60 Lt pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendž i a:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo P. R. ieškinį patenkinti iš dalies:
Priteisti iš atsakovo UAB „Nalšia“ (įmonės kodas 174935518) ieškovo P. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 13034 (trylika tūkstančių trisdešimt keturis) litus 52 centus žalos atlyginimui, 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) litų 20 centų kitų išlaidų atlyginimui ir 943 (devynis šimtus keturiasdešimt tris) litus 80 centų bylinėjimosi išlaidų, iš viso 14628 (keturiolika tūkstančių šešis šimtus dvidešimt aštuonis) litus 52 centus.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Nalšia“ (įmonės kodas 174935518) 3,70 Lt (tris litus septyniasdešimt centų), iš ieškovo P. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 7,60 Lt (septynis litus šešiasdešimt centų) pašto išlaidų.