Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-41-284/2014 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.2; 1.2.9; 1.2.9.9; 2; 2.10; 2.10.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4.

2014 m. vasario 6 d.

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis N. N., būdamas tėvu, žinodamas apie pareigą pagal 2007-09-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį teikti išlaikymą – po 130 Lt (šimtą trisdešimt litų) kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams – K. N., gim. 1991 m. ir T. N., gim. 1996 m. iki vaikų pilnametystės, laikotarpyje nuo 2007-10-01 iki 2009-11-11, vengė pareigos pagal teismo nutartį išlaikyti nepilnametį vaiką – K. N., gim. 1991 m. ir nuo 2007-10-01 iki 2011-04-29, bei nuo 2012-05-01 iki 2013-11-14, vengė pareigos pagal teismo nutartį išlaikyti nepilnametį vaiką – T. N., gim. 1996 m, nemokėjo lėšų ir neteikė kitos būtinos materialinės paramos vaikams.

Kaltinamojo N. N. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, įrodyta šiais duomenimis:

N. N., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad A. K. yra buvusi jo sutuoktinė, su ja pragyveno apie 11 metų laiko. Bendro gyvenimo metu susilaukė sūnų K. N., gim. 1991 m. ir T. N., gim. 1996 m., Su A. K. išsituokė 2002 m. Teismo sprendimu nuspręsta, kad abu sūnus gyvens kartu su motina, o jis privalo mokėti kas mėnesį po 130 litų kiekvienam vaikui, tai yra viso 260 litų. Su tokiu teismo sprendimu jis buvo supažindintas ir gerai žinojo, kad privalo mokėti alimentus vaikų išlaikymui. Kažkurį laikotarpį kai buvo įdarbinęs Pasvalio rajono V. žemės ūkio bendrovėje, L. G. ūkyje, alimentus vaikų išlaikymui atskaičiuodavo iš atlyginimo, tačiau kai nedirbo alimentų nemokėjo, nes neturėjo iš ko jų mokėti. Jis pragyvena dirbdamas pavienius darbus pas žmones, bet nuolatinių pajamų gaunamų kas mėnesį neturi. Jis žino, kad šiuo metu yra įsiskolinimas dėl vaikų išlaikymo, tačiau koks- nežino. Jis nežinojo, kad A. K. kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą ir iš ten gauna lėšas vaikų išlaikymui. Šiuo metu vienam iš sūnų, tai yra K. N. yra suėjusi pilnametystė, o kitas sūnus pilnametystės sulauks 2014-02-14. Jis darbo ieškosi per pažįstamus, laikraštyje skelbiamus siūlomo darbo skelbimus, darbo biržoje nėra registruotas, tačiau dėl kokios priežasties, paaiškinti negali. Iki šiol darbo nesusirado, todėl neturi galimybės išlaikyti sūnų. Supranta, kad nemokėdamas alimentų vaikams išlaikyti, padarė nusikaltimą (37-38 b. l.);

nukentėjusysis K. N. parodė, kad N. N. yra jo tėtis. Su tėčiu šiuo metu nebendrauja. Kurį laiką, kai tėvai buvo neseniai išsiskyrę, dar bendravo, bet po to ryšiai nutrūko, kur tėtis šiuo metu gyvena, jis pasakyti negali. Jis neprisimena, kelintais metais tėvai išsiskyrė, jam buvo kokie 12 metų. Jis ir jo jaunesnis brolis po tėvų skyrybų liko gyventi kartu su mama A. K. Jis nepamena, kad tėvas kada nors būtų jam ar broliui pirkęs kokius daiktus, rūbus, atvežęs maisto ar kaip kitaip padėjęs mamai juos išlaikyti. Jis žino, kad mama kreipėsi į teismą dėl alimentų prisiteisimo iš tėvo, žino, kad jis nemokėdamas alimentų buvo įsiskolinęs mamai, dėl to buvo areštuota jam priklausanti žemė ir taip įsiskolinimas padengtas. Apie tai, kad mama kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą jam nėra žinoma. Jis asmeniškai iš tėvo jokios paramos ( daiktų, aprangos, pinigų, maisto) nėra gavęs ir negauna. Jį iki šiol išlaiko mama (28-29 b. l.);

nukentėjusysis T. N. parodė, kad N. N. yra jo tėtis. Su tėčiu šiuo metu nebendrauja, paskutinį kartą buvo susitikęs prieš porą mėnesių, tačiau kur tėtis šiuo metu gyvena, jis nežino. Jis negali pasakyti kelintais metais tėvai išsiskyrė, jam buvo gal 8 metai. Jis ir vyresnis broils K. po tėvų skyrybų liko gyventi kartu su mama A. K. Jis nepamena, kad tėvas kada nors būtų jam ar broliui pirkęs kokius daiktus, rūbus, atvežęs maisto ar kaip kitaip padėjęs mamai juos išlaikyti. Tik pamena, kad prieš kokius keturis metus nupirko telefoną, dar per visą tėvų išsiskyrimo laikotarpį yra jam davęs pinigų smulkiomis kupiūromis gal iki kokių 200 litų sumą. Pinigus jis išleisdavo saldumynams, mamai neatiduodavo. Jis žino, kad mama kreipėsi į teismą dėl alimentų prisiteisimo iš tėvo, žino, kad tėvas nemokėdamas alimentų buvo įsiskolinęs mamai, dėl to buvo areštuota jam priklausanti žemė ir taip įsiskolinimas padengtas. Apie tai, kad mama kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą jam yra žinoma, iš ten ji gaudavo pinigų jo išlaikymui. Jis šiuo metu asmeniškai iš tėvo jokios paramos (daiktų, aprangos, pinigų, maisto) negaunu ir jam nėra žinoma, kad tėvas būtų padėjęs mamai jį ir brolį išlaikyti. Jį išlaiko mama (32 b. l.);

liudytoja A. K. parodė, kad N. N. yra buvęs jos sutuoktinis. Su juo nebegyvena ir nuo 2002 m. yra išsituokusi. Santuokoje pragyveno 11 metų. Turi du vaikus, K. N., gimusį 1991 m., ir T. N., gimusį 1996 m. 2007 m. ji kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, dėl lėšų priteisimo vaikų išlaikymui iš buvusio sutuoktinio N. N. Pakruojo rajono apylinkės teismas priteisė kas mėnesį mokėti po 130 litų kiekvienam vaikui. Pagal jos ir N. N. susitarimą, už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2007 m., ji alimentų vaikų išlaikymui nereikalavo, nes skyrybų metu jai atiteko namas. Tuo laikotarpiu buvęs sutuoktinis nerėmė vaikų nei daiktais, rūbais ar maistu, pirmuosius metus po skyrybų su vaikais bendravo labai mažai, o vėliau visiškai nebebendravo. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartis įsigaliojo nuo 2007-09-28. Nuo to laikotarpio iki 2009 m., iki tol kol ji kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą, N. N. vengė pareigos išlaikyti savo vaikus ir jai nepadėjo vaikų išlaikyti, nemokėjo teismo priteistų pinigų Antstolis areštavo jam priklausančią žemę ir įsiskolinimas buvo padengtas. 2009-12-10 Vaikų išlaikymo fondo sprendimu jai buvo nuspręsta mokėti po 130 litų per mėnesį kiekvienam vaikui. Vaikų išlaikymo fondas jai mokėjo iki 2011-04-29, nes raštišku pranešimu ji informavo Vaikų išlaikymo fondą apie N. N. įsidarbinimą ir pradėjimą mokėti jai likusį įsiskolinimą ir alimentus vaikų išlaikymui. N. N. alimentus mokėjo iki 2012-05-01, tačiau mokėjimo laikotarpiu daugiau jokios paramos (daiktais, rūbais, maistu) neteikė. Nuo to laiko nebemoka nei alimentų nei teikia kitą paramą, nei bendrauja su vaikais. Nuo to laiko, kai N. N. jai nebemoka alimentų, ji į Vaikų išlaikymo fondą nebesikreipė, nesikreipė nei į antstolius, vaikus išlaikau viena, N. N. iki šiol jai skolingas apie 2470 litų (26-27 b. l.);

iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007-09-20 nutarties matyti, kad N. N. įsipareigoja nuo 2007 m. spalio 1 d. mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. N. ir T. N. periodinėmis išmokomis po 130 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (20 b. l.);

iš 2013-11-20 antstolės Irmos Ežerskienės rašto Nr. S-18388 matyti, kad vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo iš N. N. pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-581-744/2007, 2011-04-11 baigta, persiunčiant vykdomąjį dokumentą vykdyti į skolininko darbovietę, nurodant darbdaviui, kad atleidus skolininką iš darbo, vykdomąjį raštą grąžinti išieškotojai A. K. (22 b. l.);

iš gimimo liudijimų kopijų matyti, kad T. N. gimęs (duomenys neskelbtini), K. N. gimęs (duomenys neskelbtini) (24 b. l.).

Kaltinamojo N. N. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis esant 2007-09-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimui, vengė pareigos mokėti lėšas vaikų K. ir T. išlaikymui.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis N. N. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, kaltinamąjį N. N. siūlė nubausti 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, paskiriant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamasis N. N. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu taip pat sutiko.

Kaltinamojo N. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam N. N., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis N. N. teistas, teistumas išnykęs (40-41 b. l.), baustas administracine tvarka (42-43 b. l.), nedirba (49-50 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (51 b. l.), Guostagalio seniūnija jo elgesiu nusiskundimų nėra gavusi (47 b. l.), neįrašytas į Pakruojo PSPC psichikos sveikatos centro psichiatro ir priklausomybių įskaitą (45 b. l.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) N. N. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, prokurorės siūlomą bausmę – 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis N. N. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus jam bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

n. n. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

N. N. išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

N. N., nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei N. N. per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.