Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant Aidai Krušinskienei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus atstovui Artūrui Bendaravičiui, asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, L. Ž., jo atstovui advokatui P. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio UAB „Minitel“ direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad 2011-08-05 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovas Artūras Bendaravičius surašė L. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad L. Ž., būdamas UAB „Minitel“ direktoriumi, tai yra atsakingas už įmonės darbuotojų įdarbinimą, nuo 2010 metų balandžio mėnesio leido R. A. dirbti nelegalų darbą, tai yra nesudarė su ja rašytinės darbo sutartie ir nepranešė apie jos įdarbinimą VSDFV Kauno skyriui.

L. Ž. į teismo posėdį atvyko, kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Nurodė, kad adresu Jotvingių g. 1, Alytuje, įsikūręs salonas nėra savarankiškas juridinis asmuo, tai yra UAB „Minitel“ padalinys. Šiame salone dirbančios darbuotojos privalo saloną valyti pačios, pagal įmonėje patvirtintą tvarką. Šio salono vadovė yra I. P., kuri prižiūri salono tvarką, tačiau už darbuotojų įdarbinimą atsakingas yra jis. Nurodė, kad R. A. jis nepažįsta, apie ją sužinojo tik po darbo inspekcijos atstovo apsilankymo salone, su ja dėl darbo nesitarė. Salono vadovė I. P. jam paaiškino, kad R. A. yra jos giminaitė, kuri pas ją ateina į saloną. Parodė, kad liudytojų M. M. ir G. B. parodymai yra neteisingi, kadangi M. M. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl su jo įmone susijusių dokumentų klastojimo, G. B. taip pat įmonei yra skolinga, šios moterys įmonėje jau nedirba. Darbo inspekcijos atstovas Artūras Bendaravičius paaiškino, kad patikrinimo salone metu rado R. A., kurios paklausė ką ji čia veikė, o pastaroji atsakė, kad yra darbuotoja. Jis paprašė pateikti darbuotojo pažymėjimą, tačiau ji nuėjo į pagalbines patalpas, vėliau sakė, kad pažymėjimą palikusi namuose, vėliau, kad dirba nelegaliai. R. A. pokalbio metu telefonu buvo pranešta, kad jos sūnus ligoninėje, todėl ji išbėgo nepasirašiusio po duotais paaiškinimais, o grįžusi po pietų pasakė, kad melavo, kalbėjo apie kitą darbą ir pasirašė po paaiškinimais.

Liudytoja M. M. parodė, kad tuo metu kai darbo inspekcijos atstovas tikrino saloną, ji įmonėje dirbusi, prisimena, kad darbo inspekcijos atstovas jos klausė ar Aleškevičienė šioje įmonėje dirba, ji atsakiusi, kad taip. Nurodė, kad jai salone pradėjus dirbti nuo 2010-04-14, R. A. jau dirbo valytoja. Ji ateidavo kiekvieną rytą ir dirbdavo apie pusvalandį. Prisimena, kad kartą vadovė jai paskambinusi telefonu ir liepusi išimti iš kasos 200 ar 300 litų ir pinigus paduoti Aleškevičienei. Ji pinigus iš kasos išėmusi, tačiau nežino kokiu tikslu pinigai R. A. buvo duoti. Parodė, kad ji nežino, ar įmonės vadovas žinojo, kad R. A. valo saloną.

Liudytoja I. P. parodė, kad R. A. yra jos teta, tai yra mamos sesuo. Paaiškino, kad R. A. prižiūri jos vaiką, kurį paima iš jos darbo arba ji pati vaiką jai nuveža į namus, tačiau salone ji valytoja nedirbo, pinigų jai už valytojos darbą salone nėra mokėjusi. Saloną darbuotojos valo pačios, o tą dieną R. A. buvo atėjusi pas ją ir laukdama gėrė kavą.

Liudytoja R. A. parodė, kad L. Ž. ji nepažįsta, su juo dėl darbo salone nesitarė. Paaiškino, kad tą dieną, kai darbo inspekcijos atstovas tikrino saloną, ji buvo atėjusi pas giminaitę I. P., laukė kol ji atveš savo vaiką, kurį ji prižiūri. Laukdama gėrė kavą, kurią išliejo ir dėl to valė stalą. Darbo inspekcijos atstovas jos paklausė ką ji čia veikia ir ji atsakė, kad dirba. Tada jis paprašė pateikti darbo pažymėjimą ir pasikalbėti apie darbą. Ji darbo inspekcijos atstovui papasakojo apie kitą darbą, kadangi vaistinėje dirba valytoja. Pinigų jai niekas nėra mokėjęs. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Darbo inspekcijos atstovas L. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). Bylos duomenys patvirtina, kad L. Ž. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir teismo posėdžio metu kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, nurodė, kad R. A. jis nepažįsta, dėl valytojos darbo su ja įmonės naudai nesitarė, salone, kuriame vyko patikrinimas darbuotojos pagal jo 2011-06-15 įsakymu patvirtintus kriterijus (b.l. 43-46) saloną valo pačios. L. Ž. duoti parodymai sutampa tiek su I. P., tiek ir su R. A. parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Teismas, vertindamas R. A. rašytinį paaiškinimą (b.l. 4), kuriame ji nurodo, kad išsigandusi darbo inspekcijos atstovui papasakojo apie kitą darbą, nes dirba valytoja vaistinėje, daro išvadą, kad ši versija yra tikėtina, kadangi paaiškinimai buvo užrašyti darbo inspekcijos atstovo, o po paaiškinimais yra R. A. prierašas, kad ji viską papasakojusi apie kitą darbą. Be to, iš SODROS duomenų bazės matyti, kad R. A. nuo 2011-05-02 dirba vaistinėje „Elisma“ (b.l. 47). Remtis vien M. M. parodymais, kuriuose ji tvirtina, kad R. A. nuo 2010 metų balandžio mėnesio salone dirbo valytoja, taip pat, kad ji vadovės nurodymu R. A. davė 200 ar 300 litų, nėra objektyvaus pagrindo, kadangi liudytoja nurodė nežinanti, kokiu tikslu įmonės vadovė jai liepė R. A. duoti pinigus, be to nurodė, kad ji nežino, ar L. Ž. žinojo apie tai, kad R. A. dirbo salone. G. B. į teismo posėdį neatvyko, jos byloje esančio rašytinio paaiškinimo teismas nevertina, kadangi G. B. nebuvo apklausta pagal liudytojų apklausos taisykles, dėl ko nebuvo galimybės užduoti jai klausimus, tikslu pašalinti esamus prieštaravimus. Tai, kad darbo inspekcijos atstovo patikrinimo metu R. A. valė stalą, nesant neginčijamų įrodymų apie jos ir L. Ž. susitarimą dėl valytojos darbo UAB „Minitel“ naudai, nepakanka konstatuoti nelegalaus darbo fakto buvimą, kadangi asmens savarankiškas darbas be darbdavio žinios neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 41³ str. 1 d. Byloje taip pat nėra neginčijamų duomenų, kad R. A. dirbo paklusdama įmonėje nustatytai darbo tvarkai, buvo aprūpinta darbui reikalingomis priemonėmis ir dirbo atlygintinai, nepaneigta aplinkybė, kad R. A. salone nuolatos lankėsi dėl giminystės ryšių su salono vadovė I. P.. Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Esant abejonei, įrodymai, remiantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, yra vertintini asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamų ir neginčijamų įrodymų nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, faktui konstatuoti, nėra visų būtinų darbo teisinių santykių požymių, taip pat nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. Ž. kaltė bei priežastinis ryšys, dėl ko laikytina, kad nagrinėjamu atveju nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. Ž. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant L. Ž. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje dispozicijoje, sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį teismą.