Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. gynėjos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 149 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė M. Š. paskirta – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. Š. priteista G. S. 2364,03 Lt laidojimo išlaidoms apmokėti ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R. Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. S. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2005 m. lapkričio 14 d., apie 16 val., kilusio ginčo metu tyčia smogė rankomis bei spyrė nukentėjusiajam J. S. į galvą bei kitas kūno vietas ne mažiau kaip 4 kartus, tuo padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinėje ausyje, dešiniame skruoste ir dešiniame žande, kraujosruva apatinėje lūpoje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje kaktinėje skiltyje ir galvos smegenų kairės kaktinės pusės skilties sumušimu, kurie komplikavosi į galvos smegenų pabrinkimą, antrines kraujosruvas galvos smegenų kamiene ir trauminį šoką, t. y. tyčia jį nužudė, tokiais savo veiksmais padarydamas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

M. Š. taip pat nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, t. y. J. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2005 m. lapkričio 14 d., apie 16 val., panaudojęs fizinį smurtą ir grasinimus N. S. A. atžvilgiu, sugriebęs ją už plaukų, prievarta nutempęs į gretimą kambarį, kur grasindamas ant stalo gulėjusiu virtuviniu peiliu ją papjauti bei tyčia pastūmęs ir pargriovęs ant grindų, jėga numovęs kelnes, užgulęs ją savo kūnu ir tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja N. S. A. prieš jos valią, t. y. ją išžagino, tokiais savo veiksmais padarydamas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Apeliaciniu skundu nuteistojo M. Š. gynėja prašo iš dalies pakeisti Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nuosprendį, išteisinant jos ginamąjį dėl N. S. A. išžaginimo ir sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, jog nuosprendis iš dalies neteisėtas, o paskirta bausmė per griežta. Gynėja pabrėžia, kad jos ginamasis pripažįsta nužudęs J. S. , tačiau kategoriškai neigia žaginęs N. S. A. Teigia, kad nukentėjusiosios lytiniuose organuose esantys sužalojimai galėjo atsirasti pastarajai turint lytinius santykius su kitu vyru. Mano, jog nukentėjusioji N. S. A. galėjo ginamąjį apkalbėti, kadangi nužudytasis J. S. buvo jos draugas, suteikė jai pastogę. Kitų įrodymų, išskyrus N. S. A. duotus parodymus, dėl pastarosios išžaginimo, kurį tariamai padarė M. Š. , nėra. Gynėjos manymu, apygardos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė, kad jos ginamasis turi du mažamečius vaikus, kuriems reikalinga tėvo parama, taip pat tai, kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokuroras prašė nuteistojo M. Š. gynėjos apeliacinį skundą atmesti, o gynėja prašė šį apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistojo M. Š. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Iš nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė neginčija savo ginamojo N. Š. kaltės nužudžius J. S. , tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, jog pastarasis išžagino nukentėjusiąją N. S. A.. Nurodoma, kad pastarosios lytiniuose organuose esantys sužalojimai galėjo atsirasti santykiaujant su kitu asmeniu, taip pat nukentėjusioji galėjo apkalbėti jos ginamąjį, nes nužudytasis buvo jos draugas, suteikė jai pastogę. Apeliantės manymu, byloje, išskyrus N. S. A. parodymus, nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog M. Š. išžagino nukentėjusiąją. Kolegija su tokiais nuteistojo gynėjos argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai aptarė motyvus, kurių pagrindu pripažino M. Š. kaltu išžaginus N. S. A. Pirmiausia pati nukentėjusioji viso proceso metu detaliai, nuosekliai, nekeisdama parodymų išdėstė visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Apklausiama ikiteisminiame tyrime (tame tarpe ir apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo), ir teisme ji parodė, kaip jai įsikišus į M. Š. ir J. S. konfliktą ir bandant apginti J. S. , nuteistasis ją nusitempė į kitą kambarį, kur pargriovė ant grindų ir išžagino. Nukentėjusioji pabrėžė, kad M. Š. pagrasino panaudoti peilį (kuris, kaip ji matė, gulėjo ant stalo), jei ši nesutiksianti santykiauti (t. 1, b. l. 38-39, 42-46; t. 2, b. l. 37-38). Akivaizdu, kad N. S. A., prieš tai mačiusį agresyviai besielgiantį M. Š. , jo atliekamus smurtinius veiksmus J. S. atžvilgiu, išsigando, kad, jai nesutikus, tuo labiau, kad pastarasis pagrasino panaudoti virtuvinį peilį, ji gali taip pat būti žiauriai sumušta, t. y. išsigandusi, prigrasinta ir užgulta nukentėjusioji neturėjo galimybių priešintis, o M. Š. , pasinaudodamas šia padėtimi, ją išžagino.

Nuteistojo M. Š. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. numatytą nusikaltimą pagrįsta ne tik šiais nukentėjusiosios parodymais, kaip skunde bando įrodyti nuteistojo gynėja, bet ir kitais nuosprendyje aptartais įrodymais. Štai ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas R. B. parodė matęs, kaip J. S. bandžiusią apginti nukentėjusiąją nuteistasis M. Š. nusitempė į kitą kambarį. Ir nors jis nematė, kas vyko tame kambaryje, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtino girdėjęs, kaip „M. prašė jos lytiškai santykiaut“, parodė girdėjęs, kaip N. S. A. kažką rėkė, o vėliau ji jam pasakojo, jog M. Š. grasino peiliu ir ją išžagino (t. 1, b. l. 54-55, 59-61). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas R. B. apklaustas nebuvo, kadangi mirė (t. 2, b. l. 45, 56), tačiau apygardos teismas pagrįstai rėmėsi jo duotais parodymais, grįsdamas jais nuteistojo kaltę.

Liudytojas S. G. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino matęs, kaip M. Š. sugriebė N. S. A. už rankos ir nusitempė į kitą kambarį (t. 1, b. l. 85-86). Teisme jis nors ir bandė neigti šiuos savo žodžius, parodydamas, „kaip M. išsivedė Nijolę nemačiau“, tačiau pripažino, kad N. S. A. po to jam sakė buvusi išžaginta, tačiau jis nieko neklausinėjo, kadangi buvo susinervinęs dėlto, kas nutiko J. S. (t. 2, b. l. 58-29).

Nukentėjusiosios N. S. A. parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. G520/06 (02), kurioje konstatuota, kad jai padaryti gleivinės nubrozdinimai dešinėje mažojoje lytinėje lūpoje ties makšties prieangiu. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai, vyro varpa. Dėl šių sužalojimų nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 52).

Aukščiau aptarti įrodymai neduoda pagrindo abejoti, jog būtent M. Š. Išžagino N. S. A. Kitų asmenų, galėjusių padaryti šį nusikaltimą, nenustatyta, pati nukentėjusioji kategoriškai įvardino ją išžaginusį asmenį, savo parodymų nekeitė, liudytojai taip pat matė, kaip nuteistasis N. S. A. išsitempė į kitą kambarį, iš kurio išėjusi pastaroji pasakė, ką jai padarė M. Š. Apeliacinio skundo teiginys neva nukentėjusioji susižaloti galėjo santykiaudama su kitu asmeniu yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Tyrimo metu nebuvo nustatytas joks kitas asmuo, santykiavęs su N. S. A. bei galėjęs ją sužaloti, be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusioji lytinius santykius iki įvykio turėjo daugmaž prieš dvi savaites, po įvykio daugiau su niekuo nesantykiavo. Taigi apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai M. Š. pripažino kaltu išžaginus N. S. A..

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma sušvelninti nuteistajam M. Š. paskirtą bausmę, pabrėžiant, jog apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi du mažamečius vaikus, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Iš nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas M. Š. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės pagrindus, nurodytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., į tai, jog padarytas vienas sunkus ir vienas labai sunkus nusikaltimas, į nuteistojo asmenybę lengvinančią aplinkybę (dalyje dėl J. S. nužudymo) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į kaltininko asmenybę. Nuteistojo gynėja neteisi tvirtindama, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad jos ginamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Iš nuosprendžio motyvų akivaizdžiai matyti, jog teismas atsižvelgė, kad M. Š. prisipažino nužudęs J. S. ir nuoširdžiai gailisi ir pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo tarpu kaltu dėl N. S. A. išžaginimo nuteistasis neprisipažino (savo kaltę jis neigia ir apeliaciniame skunde), todėl teismas nuosprendžio dalyje, kur dėstomi motyvai bausmės skyrimui už N. S. A. išžaginimą, neturėjo pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos aplinkybės buvimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių buvimą, M. Š. už įvykdytus nusikaltimus skyrė bausmes, savo dydžiu šiek tiek mažesnes už sankcijose numatytus bausmių vidurkius. Kolegijos manymu, nuteistajam M. Š. paskirtos bausmės yra teisingos ir ne per griežtos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jas švelninti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. Š. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.