Kauno apygardos teismo nutartis

2008-03-12 · Civilinė byla Nr. 2A-220-390/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-12
Bylos Nr.
2A-220-390/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Arvydas Žibas
Ieškovas
A. U.
Atsakovas
S. T., I. Z. M., D. J., V. D., S. M., V. S., H. B., I. Š.
Trečiasis asmuo
E. U., D. K., A. K., R. A., K. A., I. V., A. V., V. D., A. R., V. R., D. P., E. P., I. K., D. G., A. G., G. M., D. M., Kauno rajono I-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-220-390/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė
Procesinio sprendimo kategorija 21.1;21.4.1.4;21.6;114.11;121.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 12d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio,kolegijos teisėjų R. P., Arvydo Žibo,

sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant ieškovui A. U., jo atstovui adv. Linui Meškiui, atsakovo S. T. atstovui adv. Nerijui Katiliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovams I. Z. M., D. J., V. D., S. M., V. S., H. B., I. Š., S. T., tretiesiems asmenims E. U., D. K., A. K., R. A., K. A., I. V., A. V., V. D., A. R., A. R., V. R., D. P., E. P., I. K., D. G., A. G., G. M., D. M., Kauno rajono I-ojo notarų biuro notarei Ramutei Siliūnienei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisės įgijimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė : 1. Pripažinti 2005-12-29 dovanojimo sutartį Nr. 2-16905 negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją: priteisti iš atsakovų V. S. 279/118740 dalį, H. B. 280/118740 dalį, I. Š. 280/118740 dalį, S. T. 279/118740 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vijūkuose, Kaune, atsakovei: I. Z. M. 363/118740 dalį, V. D. 372/118740, S. M. 373/118740 dalį; 2. Pripažinti, kad A. U. įgijo teisę įsigyti iš I. Z. M. 363/118740 dalį, V. D. 372/118740, S. M. 373/118740 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta "E", ir įpareigoti šias atsakoves sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią I. Z. M. parduotų 363/118740 dalį, V. D. parduotų 372/118740, S. M. parduotų 373/118740 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta "E", A. U. už 53 758 Lt; 3. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-08-23 pirkimo-pardavimo sutartimi iš D. J. įsigijo 14 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Dėl šio žemės sklypo ir 11 arų miško pirkimo kalbėjo su J. ir M.. Derantis dėl sklypo pirkimo kainos, ji buvo derinama su sąlyga, kad sklypas (duomenys neskelbtini) Kaune, bus parduotas kartu su besiribojančiu mišku, todėl bendra šalių sutarta suma buvo 93 758,00 Lt ir ši suma 2005-08-23 prieš pasirašant sutartį buvo sumokėta į D. J. sąskaitą. 2005-08-23 – žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną - pirkimo-pardavimo sutartis dėl miško nebuvo sudaryta, kadangi miškas priklausė ir kitoms dviems seserims – S. M., V. D., todėl I.Z. M. negalėjo jo parduoti be kitų bendrasavininkių sutikimo. Joms reikėjo išsiųsti laiškus su siūlymu pirkti mišką. Tai atlikus paaiškėjo, kad miškas padovanotas. Atsakovės pažeidė įsipareigojimą parduoti ginčo mišką.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovių D. J. ir I.Z. M. pažymų sandoriui sudaryti užsakymas nekilnojamojo turto registre, jų abiejų vykimas pas notarą sandoriui sudaryti ir ten paaiškėjusi aplinkybė, kad 1118/118740 žemės sklypas, esantis Kaune, Vijūkuose (toliau ginčo sklypas) negali būti parduotas, nes be I.Z. M. yra ir kiti šio sklypo bendraturčiai, rodo tarp A. U. ir I.Z. M., D. J. buvusį susitarimą dėl šio sklypo pirkimo-pardavimo, nors pati I.Z. M. negalėjo nežinoti, kad yra ginčo sklypo bendrasavininkiai. Nurodė, jog ieškovas ginčija dovanojimo sandorį, nebūdamas to sandorio šalimi. Nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovių rašytinio susitarimo dėl ginčo sklypo pardavimo nebuvo, todėl 93 758,00 Lt pavedimas, kaip teigė ieškovas, kuriuo 53 758,00 Lt sumokėjo už ginčo sklypą, teismo nuomone, negali būti vertinamas nei kaip preliminarinė sutartis, nei kaip avansinio mokėjimo sutartis. Be to, nurodė, kad D. J. negalėjo tartis dėl ginčo sklypo pardavimo, nebūdama jo savininke, ir neturėdama tam įgaliojimo neturėjo teisės paimti už jį pinigų, o I.Z. M. galėjo tartis tik dėl jai priklausančios dalies ginčo sklypo pardavimo. Spendė, kad ieškovas, būdamas aukštojo išsilavinimo, dirbdamas bendrovės vadovu, turėjo elgtis apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, bet aplinkybių dėl sklypo bedrasavininkų visiškai nesiaiškino. Teismas darė išvadą, jog ginčijamas dovanojimo sandoris nepažeidžia viešosios tvarkos normų ir geros moralės principų, sudarant šį sandorį, atsakovių veiksmai nebuvo draudžiami įstatymo ir neprieštaravo teisės aktų reikalavimams, byloje taip pat neįrodyta, kad ginčijamas dovanojimo sandoris būtų apsimestinis, kuriuo buvo siekiama pridengti pirkimo-pardavimo sandorį. Teismas ieškovo reikalavimą pripažinti 2005-12-29 dovanojimo sutartį Nr. 2-16905 negaliojančia nuo jos sudarymo momento atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nurodė, jog nepripažinus dovanojimo sutarties negaliojančia, nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti kitų ieškovų reikalavimų. Ieškinį atmetęs, iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. U. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Mano, kad teismas nevertino byloje esančių įrodymų visumos ir netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tarp ieškovo ir atsakovių I.Z. M. bei D. J. susiklosčiusius ikisutartinius santykius: visą laiką buvo deramasi tik dėl abiejų sklypų pirkimo, o visa sumokėta kaina (93 758 Lt) buvo skirta apmokėti už abu sklypus, nes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo įsigytas už 40 000 Lt, taip pat buvo sudarytas susitarimas, kad atsakovės gaus kitų bendraturčių sutikimus dėl sklypo su mišku perleidimo ir tada bus sudaryta šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad su juo bus sudaryta žemės sklypo su mišku pirkimo-pardavimo sutartis. Tai patvirtina tiek ieškovo tiek atsakovių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu pareikštos pozicijos. Apelianto nuomone, teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, neįvertino susiklosčiusių ikisutartinių santykių esmės, tikrosios šalių valios, o tai sudarė prielaidas netinkamai vertinti kitus byloje esančius įrodymus. Mano, kad 2005-12-29 dovanojimo sutartis Nr. 2-16905 turėjo būti teismo įvertinta kaip apsimestinis sandoris ir šiuo pagrindu pripažinta negaliojančia (niekinis sandoris) bei taikyta restitucija, nes byloje esančių įrodymų visuma, susiklosčiusiems santykiams taikytina materialinė teisė bei teismų praktika tai patvirtina. Nurodo, jog šiuo atveju tikroji dovanojimo sutarties šalių valia buvo įsigyti, bet ne gauti dovanų žemės sklypo su mišku dalis – dovanojimas buvo tik būdas apeiti įstatymo nuostatas, o tokiu atveju turi būti laikoma, kad tikroji šalių valia nebuvo išreikšta, o tokiam sandoriui taikomos apsimestinius sandorius reglamentuojančios nuostatos. Taip pat mano, kad toks dovanojimo sandoris prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, ieškovo, kaip asmens, kuris pagrįstai tikėjosi ir laukė, kad būtų sudaryta žemės sklypo su mišku pirkimo-pardavimo sutartis, interesai tokiu apsimestiniu sandoriu buvo pažeisti, todėl apelianto nuomone, ieškovas turi teisę prieš apsimestinio sandorio šalis reikalauti, kad ginčijamas sandoris būtų pripažintas negaliojančiu. Apeliantas pažymi, kad teismas nevertino svarbios aplinkybės, jog atsakovės I.Z. M. bei D. J. taip pat prašė pripažinti 2005-12-29 dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją.

Atsakovai I. Z. M., D. J. bei E. P. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriuo prašo patenkinti apelianto A. U. apeliacinį skundą. Teigia, jog palaiko ieškovo pareikštus ieškinio reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Atsakovai pareiškime nurodo argumentus dėl teismo sprendimo nepagrįstumo analogiškus ieškovo apeliacinio skundo argumentams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. S., H. B., I. Š. ir S. T. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neįvertino tarp ieškovo ir atsakovių I.Z. M. ir D. J. susiklosčiusių ikisutartinių santykių esmės, tikrosios šalių valios ir tai buvo pagrindas neteisingai įvertinti byloje pateiktus įrodymus bei nepripažinti ginčijamo sandorio apsimestiniu. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta.

Ieškovas savo pareikštais ieškinio reikalavimais prašė pripažinti negaliojančia 2005m. gruodžio 29d. 1118/118740 žemės sklypo dovanojimo sutartį, nurodydamas, kad dėl paminėto sklypo pirkimo-pardavimo buvo susitaręs su atsakovėmis I.Z. M. ir D. J., tačiau šį sklypą atsakovės padovanojo atsakovams V. S., H. B., I. Š., S. T.. Ieškovas kitais reikalavimais prašo pripažinti jam teisę įsigyti minėtą sklypą bei įpareigoti atsakoves sudaryti su juo pirkimo-pardavimo sutartį. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad kiekvieno sandorio instituto negaliojimo paskirtis yra siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas ir civilinių santykių stabilumas. Taigi, sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų sandorių negaliojimo instituto tikslams.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylos faktines aplinkybes nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovių I.Z. M., D. J. buvo susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, tačiau atsakovė I.Z. M. negalėjo nežinoti, kad dar yra kiti sklypo bendraturčiai ir, kad be jų sutikimo sklypas negali būti parduotas. Paaiškėjus, kad sandorio negalima sudaryti dėl kitų bendraturčių sutikimo, sandoris neįvyko. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovių rašytinio susitarimo dėl ginčo sklypo pardavimo nebuvo. Tai reiškia, kad tarp šalių nebuvo sudarytos preliminariosios rašytinės sutarties. Rašytinės formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią ( CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Ši norma yra imperatyvinė, todėl visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 93758, 00 Lt pavedimas, kuriuo kaip teigia ieškovas buvo sumokėta 53758,00 Lt už ginčo sklypą, negali būti vertinamas nei kaip preliminarioji, nei kaip avansinio apmokėjimo sutartis.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kad ieškovas dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo tarėsi su atsakove D. J., kuri nebuvo parduodamo žemės sklypo savininke ir neturėjo jokių įgaliojimų paimti už sklypą pinigų. Ieškovas iki pinigų pervedimo ir iki pirkimo-pardavimo sutarties dėl 0,1438 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, sudarymo aplinkybių, jog gali būti problemos dėl miško pirkimo, nesiaiškino. Nurodyti ieškovo veiksmai parodo, kad pats ieškovas elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, neatidžiai ir veikė savo rizika.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dovanojimo sandorio sudarymo metu neegzistavo įstatymu ar teismo sprendimu nustatyti kokie nors apribojimai atsakovėms laisvai disponuoti ginčo sklypu. Atsakovės I.Z. M. apsisprendimas keisti daikto perleidimo būdą nebuvo suvaržytas, atsakovų veiksmai sudarant sandorį nebuvo draudžiami įstatymo. Teismas konstatavęs nurodytas aplinkybes nustatė, kad sandorio šalys sandorio sudarymo metu išreiškė savo tikrąją valią ir sudarytu sandoriu siekė sukurti teisines pasekmes. Teisėjų kolegija tokioms teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms pritaria ir padarytas išvadas pripažįsta teisingomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. I. v. E. I., bylos Nr. 3K-3-1090/2001), yra nurodęs, kad sudarytas sandoris gali būti pripažįstamas neturinčiu valios trūkumų ir šiuo aspektu teisėtas, kai sandorio šalių valia atitinka tikruosius sandorio šalių ketinimus, kuriuos šalys turėjo sudarydamos sandorį. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra buvusi šalių valia sandorio sudarymo momentu. Ieškovas ginčija dovanojimo sutartį, kuri patvirtinta notariškai ir nebūdamas sandorio šalimi įrodinėja, kad sandoris buvo apsimestinis, savo argumentus įrodinėja paaiškinimais. Tačiau vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, nagrinėjamu bylos atveju - notaro patvirtinta dovanojimo sutartis, laikoma visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas nepateikė įrodymų paneigiančių notaro patvirtintoje dovanojimo sutartyje duomenų, todėl yra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamos bylos atveju apsimestinio sandorio sudarymo faktas nenustatytas.

Byloje taip pat nustatyta, kad pačios atsakovės I.Z. M., D. J. savarankiško ieškinio reikalavimo dėl ginčo dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia nereiškia. Atsiliepimu į ieškovo ieškinį ( t 1, b.l. 120-123) atsakovės prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Vėliau bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus ieškovui nepalankų sprendimą atsakovės savo poziciją dėl ieškinio pakeitė ir netgi prisidėjo prie apeliacinio skundo. Teisėjų kolegija tokius atsakovių veiksmus vertina kaip siekimą padėti ieškovui ir jų paaiškinimus dėl dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybių vertina kritiškai.

Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176 – 220 straipsniuose, todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir sąsajumą turi vadovautis minėtuose straipsniuose nurodytomis taisyklėmis. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi, įrodymų pakankamumas ir ieškovo ar atsakovo nurodomo fakto įrodytinumas, t.y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priimdamas sprendimą įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė. Teismas priimdamas sprendimą teisingai taikė materialinės teisės normas, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų nepažeidė.

Esant nurodytiems argumentams ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007m. lapkričio 12d. sprendimo nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėArvydas Žibas