Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1115-611/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-29
Bylos Nr.
2S-1115-611/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09880-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andžej Maciejevski
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
UAB „Rukma“
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
Civilinė byla Nr.2S-1115-611/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09880-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 95; 93.2.4; 106.4; 122.2; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „Rukma“ dėl įpareigojimo išregistruoti daiktą iš viešo registro, savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Rukma“, prašydamas pripažinti, kad pastatas-degalinė, esantis (duomenys neskelbtini), esantis sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas nekilnojamojo turto registre Nr.10/205196, yra fiziškai sunykęs; įpareigoti atsakovą išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro pastatą-degalinę; įpareigoti atsakovą nugriauti savavališkai pastatytą statinį-pamatus, esančius sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Šie pastatai yra bendrame sklype kartu su kitais statiniais, tarp jų ir buvusiu statiniu-degaline, priklausiusiu UAB „Rukma“, adresu (duomenys neskelbtini). Šis pastatas nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip nebaigtas statyti, jo baigtumas 17 proc.. 2011 m. ieškovas pastebėjo, kad bendrame sklype UAB „Rukma“ priklausančio statinio-degalinės pamatų nėra. 2012 m. pastebėta, kad bendrame sklype vyksta statybos ir kasami nauji pamatai. Jie yra savavališka statyba, o nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas-degalinė yra visiškai kitas objektas nei šiuo metu sklype esantys pamatai. Atsakovo pastatyti nauji pamatai pažeidžia ieškovo teises ir interesus – pastatyti nauji pamatai yra bendrame sklype, kuris turi būti formuojamas ieškovui prie jam priklausančių statinių, tuo tarpu atsakovas, savavališkai pasistatęs pamatus, siekia, kad jam neteisėtu būdu būtų suformuotas žemės sklypas prie šių pamatų, taip užvaldant valstybinę žemę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti, įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui 429 Lt sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas konstatavo, kad ieškovas siekia ne apginti savo pažeistą teisę, o panaikinti gretimo statinio savininko turimą teisę. Ieškovas, manydamas, kad atsakovo veiksmai prieštarauja įstatymams, vykdomos statybos be leidimo, turi teisę pranešti statybos inspekcijai apie neteisėtą statybą, o ne kreiptis į teismą, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones ir tada išsiaiškintų, ar atsakovo veiksmai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Pažymėjo, kad iš ieškinio nėra matyti, kokios ieškovo subjektinės teisės yra pažeistos, todėl remdamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p., atsisakė priimti ieškinį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį dėl įpareigojimo išregistruoti daiktą iš viešo registro bei savavališkos statybos pašalinimo priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, kad ieškovo subjektinės teisės nėra pažeistos – tą teismas gali konstatuoti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 185 str., 14 str., 13 str. reikalavimus ir suvaržė ieškovo teisę kreiptis į teismą, teisę į teisminę gynybą, įtvirtintą LR Konstitucijoje, Europos Žmogaus teisių ir laisvių konvencijoje.

2. Teismas nepagrįstai nurodė kreiptis į statybos inspekciją, kadangi ši inspekcija nėra išankstinė neteisminio ginčo institucija, į kurią privaloma kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo, ji yra fakultatyvi institucija.

3. CK 4.103 str. 2 d. įtvirtina, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl CK 4.103 str. 1 d. nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. CK 4.103 str. 1 d. būtent ir įtvirtina savavališką statybą arba statybą, pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus. Ieškovas siekia apginti savo teises ir interesus, kadangi savavališka atsakovo statyba bendrame sklype sumažins ieškovo turimos žemės kiekį. Be to, teisės aktų reikalavimų neatitinkanti statyba gali neatkuriamai sunaikinti šioje vietoje esančią florą ir fauną. Be to, savavališka statyba pažeidžia ir viešąjį interesą.

4. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina. Ieškovo pateiktas ieškinys atitinka formos bei turinio reikalavimus, jame aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, todėl ieškinys turi būti priimtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti jo ieškinį atsakovui dėl įpareigojimo išregistruoti daiktą iš viešo registro ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo, teisėtumo. Apelianto teigimu, tokia teismo nutartis paneigia jo teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija.

Pažymėtina, kad CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Vis dėlto, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-181/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder v. Jungtinė Karalystė; 1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin v. Prancūzija). Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva (CPK 13 str.). Be to, teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nes priešingu atveju, be pagrindo iškėlus bylą, gali būti pažeistos kitų šalių teisės. Subjektinės teisės įgyvendinimas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, kito asmens teises arba nesąžiningas savo teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu teise, o asmuo, įgyvendindamas savo teisę ne pagal jos socialinę paskirtį, daro žalą kitiems asmenims.

Sutiktina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina. Vis dėlto, negalimas toks atvejis, kai ieškinys priimamas, nagrinėjamas iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas, kai nors ieškinio faktinis pagrindas nurodytas, tačiau pagal teismo turimus duomenis jis realiai neegzistuoja, yra visiškai nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-181/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia pripažinti, kad atsakovui priklausantis pastatas-degalinė yra sunykęs, prašo įpareigoti atsakovą jį išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ir nugriauti neva savavališkai pastatytą statinį-pamatus. Kaip matyti iš ieškinio turinio ir prie jo pridėtų dokumentų, ieškovas neturi jokių teisių į atsakovui priklausantį pastatą-degalinę, minėtas statinys bei neva savavališkai pastatyti nauji pamatai yra žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir į kurią jokių teisių (netgi nuomos) ieškovas ieškinio padavimo metu neturi. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pareikšdamas tokį ieškinį, iš esmės siekia ne apginti savo pažeistą teisę, tačiau panaikinti gretimo statinio savininko teisę. Toks asmuo negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu, kuris turi teisę iškelti bylą teisme, todėl jo ieškinys negali būti priimtas kaip nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina, kad viešasis interesas reikalauja, kad procesu nebūtų piktnaudžiaujama, į teismą nebūtų kreipiamasi nesąžiningai be pagrindo, taigi taikyti įstatyme nustatytas priemones ir užkirsti kelią nesąžiningam procesui yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-181/2009).

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Statybos įstatymo 27 str. įtvirtina, jog statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Sutiktina su apelianto teiginiais, kad ši institucija nėra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, vis dėlto, ši aplinkybė nepaneigia ieškovo galimybės, manant, kad kuris nors asmuo vykdo savavališką statybą ar kitaip pažeidžia teisės aktus, kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.

Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl ieškinio pagrįstumo ir ginčo aplinkybių nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Teismas taip pat nesprendžia ir dėl byloje pateiktų atsiliepimų į atskirąjį skundą ir juose išdėstytų motyvų, kadangi nepriėmus ieškinio, asmenys, pateikę minėtus atsiliepimus, nelaikytini dalyvaujančiais byloje asmenimis, turinčiais teisę tokius atsiliepimus pateikti (CPK 37 str.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą ir pagrįstai atsisakė ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Rukma“ dėl įpareigojimo išregistruoti daiktą iš viešo registro, savavališkos statybos padarinių pašalinimo priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Dėl nurodytų motyvų ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andžej Maciejevski