Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-10-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-216-795/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-11
Bylos Nr.
II-216-795/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00679-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Nukentėjusysis
A. B.
Advokatai
Saulius Gintaras Vaičiūnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-216-795/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00679-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Baškienė,sekretoriaujant Alinai Bružienei,

dalyvaujant nukentėjusiojo A. B. (asm. dok. A. B.) ir jo įstatyminio atstovo S. B. (asm. dok. S. B.) įgaliotam atstovui advokatui Sauliui Gintarui Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo A. B. įgalioto atstovo advokato Sauliaus Gintaro Vaičiūno, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. gegužės 29 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gegužės 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK) tyrėjos J. L. nutarimu nepradėta administracinio nusižengimo teisena N. P. atžvilgiu dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (tolia – ANK) 73 straipsnyje, pagal S. B. pareiškimą, kadangi negauta nenuginčijamų įrodymų ir objektyvių duomenų, jog N. P. pažeidė vaiko teises (b. l. 12-13).

2018 m. birželio 14 d. institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teismui persiuntė nukentėjusio A. B. įgalioto atstovo advokato S. G. Vaičiūno 2018 m. birželio 11 d. skundą dėl 2018 m. gegužės 29 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK nutarimo panaikinimo. Pateiktu skundu prašoma panaikinti nutarimą (ROIK:18084358862) ir paskirti N. P. 150 eurų baudą už nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 3 dalyje. skunde nurodoma, jog S. B. pareigūnam pranešė, jog 2018 m. gegužės 14 d., apie 10 val. jam atėjus į vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)", esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jo darbuotoja N. P., kuri yra vaiko mamos senelė, neleido jam bendrauti su sūnumi A. B., nors tokį leidimą buvo davusi vaikų darželio direktoriaus pavaduotoja. N. P. nuvedė berniuką į savo kabinetą ir neleido susitikti su tėvu. Tokiais veiksmais N. P. sutrukdė bendravimą su tėvu S. B.. Mano, jog dėl to buvo pažeistos mažamečio A. B. teisės ir padarytas nusižengimas, numatytas ANK 72 straipsnyje (b. l. 3-5).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje advokatas S. G. Vaičiūnas palaikė pateiktą skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog tėvas S. B. buvo susitaręs su vaikų darželio direktorės pavaduotoja, dėl pasimatymo su vaiku. Pavaduotoja dėl to bendro su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste ir suorganizavo galimybė pasimatyti su sūnumi. Šis pasimatymas su vaiku, vaikų darželyje nebuvo suderintas su vaiko motina.

Atsiliepimas

Skundžiamą nutarimą surašiusi institucija Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad skundu dėl 2018 m. gegužės 29 d. nutarimo panaikinimo nesutinka. Tyrimo metu buvo bendrauta su Klaipėdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste L. J., kuri pokalbio metu nurodė, kad minėta šeima jai yra žinoma, nes 2018-05-14 buvo įtraukta į krizę išgyvenančių šeimų sąrašą dėl besiskiriančių tėvų konfliktų, į kuriuos įtraukiamas vaikas. Minėtam skyriui tarpininkaujant yra prieita prie bendro tėvų susitarimo, kad tėvas bendraus su vaiku BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre dalyvaujant socialiniam darbuotojui iš anksto sutartu laiku. A. B. motina I. B. yra padavusi dokumentus į teismą dėl skyrybų ir laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo. Kadangi vyksta tėvų skyrybų procesas ir yra bendras tėvų sutarimas dėl bendravimo su vaiku, nėra įžvelgiama N. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo požymių numatytų ANK 72 straipsnyje, nes S. B. savavališkai, nesivadovaudamas tėvų skyrybų proceso metu priimtu bendru tėvų susitarimu dėl bendravimo su vaiku siekė pasiimti sūnų.

Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, jog 2018 m. gegužės 14 d. 10 val. 56 min. gautas S. B. pranešimas, jog pranešėjo žmonos motina neleidžia susitikti su vaiku. Vyrui apribojimai netaikomi, skyrybos nevyksta, yra susitarimas lankyti vaiką. Vaiko močiutė dirba vaikų darželyje ir paslėpė vaiką (b. l. 14-15).

Šalies argumentai

2018 m. gegužės 14 d. pareiškime S. B. papildomai nurodė, jog 2018 m. gegužės 14 d. 10 val. atėjo į darželį ir su direktoriaus pavaduotoja susitarė, kad ji atves jo sūnų A. B. pabendrauti. Pavaduotojo paprašė N. P., kuri yra A. B. močiutė ir dirba darželyje fizinio lavinimo mokytoja, atvesti sūnų, tačiau močiutė, sūnų kažkur išvedė. Su vaiko motina I. B. vyksta konfliktai dėl vaiko globos (b. l. 16-19).

Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK tyrėjos 2018 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešimu užfiksuota, jog tyrimo metu negavus nenuginčijamų įrodymų ir objektyvių duomenų, jog N. P. būtų nepanaudojusi tėvų valdžios arba panaudojusi priešingai vaiko interesams, todėl 2018 m. gegužės 14 d. įvykyje nėra administracinio nusižengimo, numatytų ANK 72 straipsnyje (vaiko teisių pažeidimas) požymių, todėl vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tikslinga nepradėti administracinės teisės pažeidimo (b. l. 20).

Šalies argumentai

N. P. rašytiniame paaiškinime, pateiktame 2018 m. gegužės 23 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK užfiksuota, jog 2018 m. gegužės 14 d. pavaduotojai pasakius, jog yra atėjės anūko tėvas S. B. pasimatyti su vaiku. Ji informavo pavaduotoją, jog jos dukra I. B. skiriasi su vyru ir anūką tėvui atiduos tik esant jo motinai. Ji išvedė anūką A. B. iš grupės į savo kabinetą ir vėliau perdavė jį mamai I. B.. Vaiko tėvui nedavė, nes pagal tėvų tarpusavio susitarimą, vaikas buvo paimtas tėvo ir negražintas laiku, po pasimatymo su tėvu susirgo (b. l. 24).

Iš 2018 m. gegužės 3 d. I. B. prašymo Klaipėdos lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorei matyti, jog I. B. kreipėsi į teismą dėl tėvo bendravimo su vaiku A. B. ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2018 m. balandžio 24 d. 16.40 val. tėvas paėmė vaiką iš darželio pamelavus auklėtojai, jog bus darželio teritorijoje, tačiau S. B. išsivežė vaiką nenurodydamas kur, dėl ko buvo priversta kreiptis į policiją. Po pasimatymo vaikas susirgo. 2018 m. balandžio 30 d. S. B. buvo atvykęs su mama, vaiko močiute, ir bandė pasiimti vaiką. Tačiau tuo metu A. B. sirgo. Po šio įvykio darbuotojai susirūpino vaikų saugumu. 2018 m. gegužės 2 d. S. B. vėl buvo atvykęs į grupę, nors buvo informuotas, jog vaikas serga. Atsižvelgiant į tai prašė neleisti pasiimti jokiems asmenims išskyrus ją, jos motiną ir vaiko dėdę (b. l. 25)

Iš 2018 m. gegužės 14 d. Klaipėdos lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ rašto „Dėl A. B.“ matyti, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo informuotas apie tai, jog A. B. ugdymu rūpinasi mama, o tėvas nėra prileidžiamas prie vaiko ugdymo. Yra suderinta bendravimo sus vaiku tvarka, tačiau vaikas paimamas iš darželio anksčiau nei 17 val., dėl ko tėvas vaiko neranda, kyla konfliktinės situacijos su darželio auklėtojomis. Yra buvę nepagarbaus bendravimo tarp auklėtojų ir S. B. atvejų.

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto „Dėl bendravimo tvarkos su A. B.“ matyti, jog A. B. bendravimas su tėvu S. B. vyksta viešoje iš anksto sutartoje vietoje (kavinėje, parke, vaikų žaidimų aikštelėje ar pan.) Vaiko motina I. B. turi teisę stebėti tėvo ir vaiko bendravimą. Bendravimo pradžia 2017 m. balandžio 19 d. 17 val. Ateityje, tėvo bendravimo su sūnumi laikas, tėvams susitarus gali keistis (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK, sudėtis.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl ko neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK tyrėjos 2018 m. gegužės 29 d. nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos N. P. atžvilgiu pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį, nes nėra gauta nenuginčijamų įrodymų ir objektyvių duomenų apie padarytą nusižengimą.

ANK 72 straipsnyje numatyta atsakomybę už vaiko teisių pažeidimą. ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, fizinį ar psichinį vaiko žalojimą ar kitokį vaiko teisių pažeidimą.

Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog S. B. 2018 m. gegužės 14 d. 10 val. 56 min. pateikė pranešimą policijai apie tai, jog žmonos motina N. P. neleidžia susitikti su vaiku. Nurodė, jog jam apribojimai netaikomi, skyrybos nevyksta, yra susitarimas lankyti vaiką. Vaiko močiutė N. P. dirba vaikų darželyje ir paslėpė vaiką (b. l. 14-15). 2018 m. gegužės 14 d. pareiškime S. B. papildomai nurodė, jog 2018 m. gegužės 14 d. apie 10 val. atėjo į darželį ir su direktoriaus pavaduotoja susitarė, kad ji atves jo sūnų A. B. pabendrauti. Pavaduotoja paprašė N. P., kuri dirba darželyje fizinio lavinimo mokytoja, atvesti A. B., tačiau močiutė, anūką kažkur išvedė. Su vaiko motina I. B. vyksta konfliktai dėl vaiko globos (b. l. 16-19). Atliekant pareiškimo tyrimą pagal šį S. B. pareiškimą buvo atliekamas administracinis tyrimas. N. P. pateikė paiškinimą, kuriame ji patvirtino, jog 2018 m. gegužės 14 d. apie 10 val. atėjo į darželį atėjo S. B. ir su direktoriaus pavaduotoja tarėsi dėl bendravimo su sūnumi. Tai sužinojo iš pavaduotojos ir informavo ją, vaiko motina I. B. skiriasi su vyru S. B. ir anūką tėvui atiduos tik esant jo motinai, po ko išsivedė A. B. iš grupės į savo kabinetą ir vėliau perdavė jį mamai I. B.. Nurodė, jog vaiko tėvui nedavė, nes pagal tėvų tarpusavio susitarimą, vaikas buvo paimtas tėvo ir negražintas laiku bei po pasimatymo su tėvu susirgo (b. l. 24). Prie šio paaiškinimo N. P. pridėjo 2018 m. gegužės 3 d. I. B. pranešimą Klaipėdos lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“, kurį lanko vaikas A. B., direktorei, kuriuo darželio administracijai pranešta apie tai, jog I. B. kreipėsi į teismą dėl tėvo bendravimo su vaiku A. B. ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2018 m. balandžio 24 d. 16.40 val. tėvas buvo paėmęs vaiką iš darželio, pamelavo auklėtojai, jog bus darželio teritorijoje, tačiau išsivežė vaiką nenurodydamas kur, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į policiją. Po šio pasimatymo vaikas susirgo. 2018 m. balandžio 30 d. S. B. buvo atvykęs į darželį su mama, vaiko močiute ir bandė pasiimti vaiką. Po šio įvykio darbuotojai susirūpino vaikų saugumu. 2018 m. gegužės 2 d. S. B. vėl buvo atvykęs į grupę, nors buvo informuotas, jog vaikas serga. Atsižvelgiant į tai prašė neleisti pasiimti sūnaus A. B. jokiems asmenims išskyrus ją, jos motiną ir vaiko dėdę (b. l. 25). N. P. administracinį tyrimą vykdžiusiai tyrėjai pateikė taip pat pateikė 2017 m. balandžio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą „Dėl bendravimo tvarkos su A. B.“, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog pakvietus abudu vaiko tėvus į skyrių sutarta dėl abu tėvus tenkinančios ir vaiko interesus atitinkančios S. B. bendravimo su vaiku A. B. tvarkos, kurios pradžia 2017 m. balandžio 19 d. Pagal Nustatyta, jog A. B. bendravimas su tėvu S. B. vyksta viešoje iš anksto sutartoje vietoje (kavinėje, parke, vaikų žaidimų aikštelėje ar pan.), darbo dienomis nuo 17 iki 19 val. Vaiko motina I. B. turi teisę stebėti tėvo ir vaiko bendravimą. Bendravimo pradžia 2017 m. balandžio 19 d. 17 val. Ateityje, tėvo bendravimo su sūnumi laikas, gali keistis tėvams susitarus (b. l. 26). Taigi, iš byloje surinktų duomenų matyti, jog tarp vaiko tėvų esant ginčui dėl tėvo bendravimo su sūnumi, buvo patvirtinta abu tėvus tenkinanti ir vaiko interesus atitinkanti pasimatymų su tėvu tvarka, kuri galiojo 2018 m. gegužės 14 d. Nepaisant to, S. B. apie 10 val. iki pietų, t. y. laiku, nenumatytu sutartoje bendravimo tvarkoje, siekė pasimatyti su vaiku, iš anksto nesutaręs dėl to su vaiko motina. Vaiko močiutė N. P. išsivedė vaiką iš grupės, nurodydama, jog vaiką tėvui perleis tik su jo motinos I. B. žinia. N. P. paaiškinime nurodė, jog bijojo neigiamų tokio pasimatymo pasekmių, kokios kilo ankstesnio bendravimo, nesuderinto su motina I. B., metu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog vaiko tėvai skiriasi, yra susidariusi konfliktinė situacija dėl tėvo bendravimo su sūnumi. Kaip minėta nagrinėjamo įvykio metu, 2018 m. gegužės 14 d. buvo sutarta nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, dėl kurios susitarta dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui. Vaiko tėvas S. B. atvykęs į darželį reikalavo bendravimo su vaiku, iš anksto nesutaręs dėl to su vaiko motina. Advokatas S. G. Vaičiūnas pateikė 2018 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje pateikė Klaipėdos lopšelio - darželio „(duomenys neskelbtini)“ raštą „Dėl A. B.“ kuriame teigiama, jog tėvas nėra prileidžiamas prie vaiko ugdymo, kyla konfliktinės situacijos su grupėje dirbančiomis auklėtojomis, yra buvę nepagarbaus bendravimo atvejų tarp auklėtojų ir S. B.. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog teisme nagrinėjama byla dėl I. B. ir S. B. santuokos nutraukimo, 2018 m. birželio 14 d. priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir siekiant apsaugoti vaiko teises ir interesus taikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždraudžiant atsakovui S. B. be I. B. sutikimo paimti vaiką iš darželio (b. l. 30-33).

Skundu prašoma patraukti N. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį, kur numatyta atsakomybė už mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, fizinį ar psichinį vaiko žalojimą ar kitokį vaiko teisių pažeidimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors ir nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas vaiko apsaugos principas reikalauja, kad visur ir visada pirmiausia būtų atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, kad yra draudžiama bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje, tačiau negalima visais atvejais bet kokį konfliktą ar neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip teisės pažeidimą. Administracinis nusižengimas yra pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad N. P. žodžiais ar veiksmais būtų pažeidusi vaiko A. B. teises ir kad jos tyčia būtų buvusi nukreipta į vaiko teisių pažeidimą. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad N. P. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 3 dalyje, požymių.

Teismo posėdyje advokatas S. G. Vaičiūnas nurodė, jog N. P. dirba vaikų darželyje, kurį lanko jos anūkas, kūno kultūros mokytoja, todėl prilygintina auklėtojai. Teismas pažymi, jog ištyrus byloje esančią medžiagą matyti, jog išvesdama A. B. iš grupės ji tai darė ne kaip auklėjimo įstaigos darbuotoja (auklėtoja), o vaiko močiutė. Atliekant tyrimą, nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, jog N. P. būtų atlikusi vaiko fizinio ar psichinio žalojimo veiksmus, kitokius vaiko teisių pažeidimus. Nustatyta, jog S. B. siekė pasiimti sūnų savavališkai, nesivadovaudamas tėvų skyrybų proceso metu priimtu bendru tėvų susitarimu dėl bendravimo su vaiku, nenustačius N. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnyje, požymių bei vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, pagrįstai priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną.

Teismas, išsamiai ir objektyviai įvertinęs byloje gautų duomenų visumą, konstatuoja, kad skundžiamas Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK 2018 m. gegužės 29 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos N. P. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti nėra, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

Teismas pažymi, jog skundo reikalavimas dėl baudos N. P. skyrimo negalėtų būti tenkinamas skundo nagrinėjimo teisme metu net ir tenkinus reikalavimą dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo, kadangi nėra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kurį surašyti įgaliota administracinio nusižengimo tyrimą vykdžiusi institucija.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo A. B. (asm. dok. A. B.) ir jo įstatyminio atstovo S. B. (asm. dok. S. B.) įgalioto atstovo advokato Sauliaus Gintaro Vaičiūno skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. gegužės 29 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos (ROIK: 18084358862) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Baškienė