Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 9 klasių išsilavinimo, vedusio, auginančio 2 nepilnamečius vaikus, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), padalinys – (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kadangi neužtikrino tinkamo darbo santykių įforminimo su I. K. ir L. G. – pateikė pranešimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui 2013 m. balandžio 22 d., nurodant minėtų asmenų valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2013 m. balandžio 22 d., nors darbo sutartyse nurodoma darbo pradžios data nuo 2013 m. balandžio 23 d. Šiais savo veiksmais S. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja B. D. paaiškino, kad pranešimą Sodrai dėl L. G. ir I. K. pateikė buhalterė, ji tuo metu dirbo to objekto, esančio Pylimo g. padalinio vadove. Direktorės pavaduotoja tuo metu buvo išėjusi atostogų, ji buvo atsakinga už sutarčių sudarymą. Įvyko taip, kad su buhaltere jos kažkaip nesusišnekėjo, ji realiai tokių dalykų nedariusi, neatkreipė dėmesio, kad parašė ne tą dieną (turėjo parašyti 22 d., o parašė 23 d.), gavosi toks žmogiškas faktorius. Žmogaus, kuris ruošė sutartis nebuvo. Neplanavo, kad bus tų įdarbinimų, gavosi taip, kad data nesutapo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. K. paaiškino, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ restorane nuo balandžio 22 d. iki šiol. Jos buvo nuvažiavę, nuvežė nuotraukas ir tą pačia dieną sudarė darbo sutartį.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. G. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja I. K., patvirtino, kad pradėjo dirbti balandžio 22 d.

Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos atstovas O. N. paaiškino, kad perkvalifikuoti pažeidimo neįmanoma. Iki pernai metų ruppjūčio 1 d. galiojanti Vyriausiojo administracinio teismo praktika taip leido, tačiau po DK 98 str. pakeitimo (tinkamas nepranešimas SoDrai vieną dieną prieš darbo pradžią) taip pat laikomas nelegaliu darbu. Darbo sutartis taip pat turi būti sudaryta vieną dieną prieš darbo pradžią. Atstovas mano, kad nepadaryta didelė valstybei žala, nes asmenys yra įdarbinti, yra tik pažeista asmenų įdarbinimo tvarka, tai nėra ilgalaikis nelegalus darbas. Jei teismas manys esant tikslinga taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, jos tikrai gali būti pritaikytos. Nebuvo siekiama nuslėpti šitų darbo santykių ir tai daugiau traktuotina kaip techninis dalykas.

Motyvuojamoji dalis

DK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties ir darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Nelegalaus darbo konstatavimui pakanka tiek aplinkybės dėl rašytinės darbo sutarties nebuvimo, tiek nepranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie įdarbinimą.

S. A. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje be jo paties prisipažinimo, įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais: SoDros duomenimis (b. l. 5-10), darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (b. l. 11-12), L. G. paaiškinimu (b. l. 13), I. K. paaiškinimu (b. l. 14), darbo sutartimis Nr. 53, 54 (b. l. 15-16), darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo duomenimis (b. l. 17), Pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (b. l. 19-20).

Šioje byloje nustatyta, kad S. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius su I. K. ir L. G. darbo sutartis pasirašė 2013 m. balandžio 22 d., darbo sutartyse nurodoma, kad minėti asmenys pradeda dirbti – 2013 m. balandžio 23 d., pranešimas VSDFV Vilniaus skyriui apie valstybinio socialinio draudimo pradžią buvo pateiktas 2013 m. balandžio 22 d., draudimo pradžios data nurodyta 2013 m. balandžio 22 d. Iš byloje esančių L. G. ir I. K. paaiškinimų matyti, kad 22 d. jos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), tvarkė virtuvę, plovė grindis. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2013 m. balandžio 22 d. darbuotojos buvo supažindintos su darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklėmis, pasirašė darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale bei faktiškai pradėjo dirbti. Kaip matyti iš Sodros pateikto apdraustųjų sąrašo, būtent nuo 2013 balandžio 22 dienos yra skaičiuojamas L. G. ir I. K. draudimas, mokami mokesčiai.

Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-704/2012). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju direktorius S. A. buvo atsakingas už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog darbuotojoms būtų leista dirbti ne tik su jomis sudarius rašytinę darbo sutartį (dieną prieš darbą), bet ir apie jų įdarbinimą pranešus VSDFV teritoriniam skyriui.

Pažeidėjo S. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidėjas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę (dirba, yra sukūręs savo verslą, darbo vietas žmonėms) augina mažamečius vaikus, duomenų, kad būtų padaręs kokių nors teisės pažeidimų, teismas neturi, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje nustatyta, kad S. A. padarytas pažeidimas nebuvo piktybinis, jo vadovaujamoje įmonėje I. K. ir L. G. nelegaliai iš dirbo tik vieną dieną, pažeidimo padariniai iš karto buvo pašalinti. Nors šios nustatytos aplinkybės nepaneigia S. A. atsakomybės pagal inkriminuojamą straipsnį, tačiau kartu su kitomis anksčiau paminėtomis teigiamai s. A. apibūdinančiomis aplinkybėmis laikytinos išimtinėmis, teikiančiomis pagrindą byloje taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti S. A. pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, skiriant mažesnę baudą nei ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje nustatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30 ¹ straipsniu, 41³ straipsniu, 250 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,

nutaria:

S. A. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., dėl nelegaliai dirbusios I. K. paskirti 300 Lt (trijų šimtų litų) baudą, dėl nelegaliai dirbusios L. G. paskirti 300 Lt (trijų šimtų litų) baudą, iš viso paskiriant jam 600 Lt (šešių šimtų litų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad skirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos mokesčio kodas 6401.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą