Alytaus apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma pratęsti priverstinį ambulatorinį gydymą, gynėjui advokatui Gintautui Malaveckui,

Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovei A. T.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro teikimą dėl M. R. taikytų priverčiamųjų medicinos priemonių ambulatorinio gydymo ir stebėjimo pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose 2022 m. balandžio 29 d. gautas VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro komisijos priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo aktas dėl M. R. taikomo priverstinio ambulatorinio gydymo bei stebėjimo pratęsimo. Akte nurodoma, kad M. R. per 6 mėnesius nebuvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje. Psichinis stovis nepakito. Dėl turimos psichinės ligos remisijos pasiekiamos tik dalinės, liga įgavo nepertraukiamą eigą, todėl išlieka įtari nepasitikinti. Psichikos sveikatos centruose lankosi reguliariai, išsirašo vaistus, tačiau juos vartoti linkusi savo nuožiūra. Pas psichologę užsiregistruoti kyla problemų, dėl ryškaus defekto visose psichinės veiklos sferose. Savo ligos atžvilgiu kritikos nėra. Dėl nurodytų priežasčių, vertinant paciento psichinę būklę, kritikos nebuvimą, jai paskirtų vaistų vartojimą savo nuožiūra, dažną alkoholio vartojimą, neadekvatų elgesį komisija prašo nenutraukti priverstinio gydymo bei stebėjimo.

2. Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovė teismo posėdyje patvirtino priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo akto dėl M. R. priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo tęsimo išvadas. Paaiškino, kad M. R. psichinė būklė negerėja, jos pavojingumas neišnyko.

3. Asmuo, kuriam prašoma pratęsti priverstinį ambulatorinį gydymą, M. R. teismo posėdyje nedalyvavo. Komisija rekomendavo nekviesti pacientės į teismo posėdį, nes toks dalyvavimas apsunkina tolimesnį pacientės ir psichiatro terapinį santykį. Atsižvelgiant į tai, kad ją atstovauja gynėjas ir teikimas paduotas remiantis ne asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicininės priemonės, padėtį bloginančiais pagrindais, teikimas išnagrinėtas šiam asmeniui nedalyvaujant (BPK 405 straipsnio 4 dalis).

4. Asmens, kuriam prašoma pratęsti priverstinį ambulatorinį gydymą, gynėjas advokatas palaikė teikimą pratęsti gydymą, nes M. R. būklė negerėja.

5. Prokuroras prašė tenkinti teikimą, kadangi M. R. būtinas gydymas, pagrindas taikyti priverstinį ambulatorinį gydymą ir stebėjimą neišnyko.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje, numatyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų panaikinimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, jog Prienų rajono apylinkės teismo (nuo 2018 m. sausio 1 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai) 2006 m. liepos 27 d. nutartimi M. R., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamojo medicininio poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi M. R. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, o Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis 2009 m. spalio 15 d. vėl buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi M. R. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

8. Priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis M. R. 2011 m. gruodžio 5 d., 2012 m. liepos 5 d., 2012 m. gruodžio 12 d., 2013 m. birželio 12 d., 2013 m. gruodžio 9 d., 2014 m. gegužės 13 d., 2014 m. gruodžio 11 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. gruodžio 11 d., 2016 m. liepos 12 d., 2017 m. sausio 9 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. gruodžio 22 d., 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. birželio 5 d.,2019 m. lapkričio 25 d., 2020 m. gegužės 21 d., 2020 m. lapkričio 25 d., 2021 m. gegužės 18 d., 2021 m. lapkričio 16 d. teismo nutartimis buvo pratęsta. VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centras, kreipdamasis į teismą, siūlo M. R. priverstinio ambulatorinio gydymo bei stebėjimo nenutraukti.

9. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas, išnagrinėjęs priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, priima vieną iš šių nutarčių: pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti (BPK 405 straipsnio 3 dalis).

10. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad asmenys, sergantys psichikos ligomis, yra itin pažeidžiami, taigi bet koks jų teisių apribojimas turi būti griežtai tikrinamas, ir tik labai svarios priežastys (motyvai) gali pateisinti tokį apribojimą (Mifobova v. Russia). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti apribota, atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgmentof 31 July 2012). Dėl antrosios nurodytos sąlygos pažymėtina, kad psichiškai nesveiko asmens laisvės atėmimas gali būti būtinas ne tik tuo atveju, kai jam reikia gydymo, vaistų ar kitos klinikinės priežiūros siekiant jį išgydyti arba pagerinti jo būklę, bet ir tuo atveju, kai asmeniui reikia kontrolės bei priežiūros siekiant neleisti jam, pavyzdžiui, padaryti žalos sau ar kitiems.

11. Priverčiamųjų medicinos priemonių tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą klausimą, teismas turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą ir nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, vadovaujamasi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

12. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

13. Iš teismui pateikto VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro 2022 m. balandžio 28 d. komisijos priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo akto matyti, jog M. R. per 6 mėnesius nebuvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje. Psichinis stovis nepakito. Dėl turimos psichinės ligos remisijos pasiekiamos tik dalinės, liga įgavo nepertraukiamą eigą, todėl išlieka įtari, nepasitikinti. Psichikos sveikatos centruose lankosi reguliariai, išsirašo vaistus, tačiau juos vartoti linkusi savo nuožiūra. Pas psichologę užsiregistruoti kyla problemų, dėl ryškaus defekto visose psichinės veiklos sferose. Savo ligos atžvilgiu kritikos nėra.

14. VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro 2022 m. balandžio 12 d. psichologinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pacientė stebėta ir vertinta priverstinio ambulatorinio gydymosi laikotarpiu einamųjų metų bėgyje konsultuota pas psichologą nebuvo. Psichologinėms intervencijoms ypatingai gynybiška, priešiška. Lankosi tik gydytojo psichiatro konsultacijose, palaiko dalinį darbinį kontaktą su kitu personalu. Darbinio kontakto su paciente produktyvumas labai menkas. Kalba tik jai aktualiomis temomis. Nepasitiki aplinka, specialistais, yra įtari, pikta, nusiteikusi priešiškai. Į konkrečius klausimus atsakyti vengia, pateikia savus klausimus, išvedžiojimus. Mąstymas klampus, negatyvus, priešiškas. Stebimi suvokimo pakitimai. Emocijos stokoja stabilumo, būdingas ūmumas, emocijų aštrumas. Vyrauja impulsų kontrolės stoka. Pažemintas stresorių tolerancijos slenkstis. Sutrikusi psichosocialinė adaptacija. Kognityvinis funkcionavimas nepakankamas. Defektas apima visas kognityvines funkcijas. Bendruoju vertinimu visose psichinės veiklos sferose (mąstymo, atminties, dėmesio, asmenybės, valios, emocijų, socializacijos, adaptacijos, interesų, kasdieninės veiklos, savarankiškumo bei kt.) išlieka ryškus defektas.

15. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, sprendžiama, kad po paskirto ambulatorinio gydymo ir stebėjimo M. R. psichikos būklė nepasikeitė, jai ir toliau reikalingas gydymas, kadangi vaistus vartoja savo nuožiūra, vartoja alkoholį, išlieka nekritiška savo ligos bei nusikalstamos veikos atžvilgiu, jos elgesys sunkiai prognozuojamas. Ambulatorinis gydymas ir stebėjimas turi įtakos jos psichinei sveikatos būklei. Teismo manymu, pagal medicininius duomenis, ligos eigą, psichologinę išvadą, psichologinio tyrimo išvadą, priverčiamoji medicinos priemonė M. R. yra veiksminga ir reikalinga, nes ji mažina pastarosios socialinį pavojingumą.

16. Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, nenustatyta pagrindų nutraukti taikytą priverčiamąją medicininę priemonę ar ją keisti kita, M. R. pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, o jos sveikatos būklė lyginant su buvusia 2021 m. lapkričio 16 d. nėra pasikeitusi ar pagerėjusi, kaip nurodyta psichologinio tyrimo išvadoje, M. R. savo ligos atžvilgiu išlieka visiškai nekritiška, ligos ir gydymo atžvilgiu ji yra ypatingai gynybiška, todėl tikslinga pratęsti M. R. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro Prienų rajono psichikos sveikatos centre.

17. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 405 straipsnio 1 dalies nuostata taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253, 405 straipsniais,

nutaria:

viešosios įstaigos Prienų rajono Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro teikimą tenkinti.

Pratęsti M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priverčiamojo medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Prienų rajono psichikos sveikatos centre taikymą.

Išsiųsti VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centrui įsiteisėjusios nutarties nuorašą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.