- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-1019-275/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2007 m. lapkričio mėn. 12 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo V. B. kaltės, jai palikti santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo jo vaikams išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuoką įregistravo Ignalinos raj. CMS akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant su atsakovu santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra V., (duomenys neskelbtini) - sūnus A. Ieškovės ir atsakovo santykiai iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nuolat girtauja, naudoja prieš ieškovę fizinį smurtą, šeimoje kelia nuolatinius konfliktus, dėl ko sudaro nenormalias gyvenimo sąlygas visai šeimai, kenčia vaikai. Nuo 2006 m. lapkričio mėnesio ieškovė su atsakovu gyvena atskirai, nes atsakovas ją su vaikais išvarė iš namų. Sutuoktiniai nebeveda bendro šeimos biudžeto, nebegyvena santuokinio gyvenimo.
Atsakovas V. B. su ieškiniu sutiko iš dalies, nepripažino, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Jis sutiko, kad sūnaus A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su juo - vaiko tėvu, o dukros V. - kartu su motina, tokiu atveju reikalavimą dėl išlaikymo prašė atmesti. Taip pat atsakovas pareiškė, kad sutiktų vienas auginti ir abu vaikus, tokiu atveju iš ieškovės išlaikymo abiems vaikams atsisakytų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2007-06-15 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajono CMS skyriuje akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) tarp A. B. ir V. B. nutraukė. Nustatė nepilnamečio sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukros V. B. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. B. , gyv. (duomenys neskelbtini). Nurodė išieškoti iš V. B. jo sūnui A. B. ir dukrai V. B. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį nuo 2006-11-01 iki jų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė vaikų motiną A. B. Priteisė iš atsakovo V. B. 316 Lt žyminio mokesčio. Teismas santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, motyvuodamas tuo, kad šeimoje bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir keliamų konfliktų. Atsakovas byloje neįrodė, kad ieškovė šeimoje buvo neištikima, teismui pasiūlius pateikti įrodymus šiems teiginiams pagrįsti atsakovas jokių ieškovės kaltės įrodymų nepateikė, prašymų teismui dėl įrodymų išreikalavimo nereiškė. Teismas, atsižvelgęs į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadas, konstatavo, kad sąlygos vaikams gyventi su ieškove geros, nes ji nuomojasi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kur dukra lanko mokyklą, (duomenys neskelbtini) dirba ir pati ieškovė. Išklausyta teismo posėdyje dukra V. patvirtino norinti gyventi kartu su motina ir su broliu, nurodė, kad šiuo metu motina nedraudžia tėvui savaitgaliais bendrauti su vaikais. Teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas turi tėvo pareigą išlaikyti savo vaikus, bei nuo 2006 m. lapkričio mėnesio šią pareigą vykdo tik epizodiškai. Prašomas priteisti 300 Lt išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra pakankamas, atitinka vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl apelianto kaltės nustatyti, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nustatyti, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su apeliantu. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo nustatyti, kad iš ieškovės priteisiama nepilnamečių vaikų A. B. ir V. B. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Lt nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaikų pilnametystės, paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoju vaikų tėvą V. B., dalyje dėl žyminio mokesčio nustatyti, kad žyminį mokestį šalys dengia lygiomis dalimis. Taip pat prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas - 316 Lt (žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Nurodo, kad išskyrus liudytojų liudijimus, kurių patikimumu iš esmės galima abejoti, ieškovės parodymų, jokių kitų įrodymų apie netinkamą apelianto elgesį pateikta nebuvo, bet šių nepatikimų įrodymų teismui pakako nustatyti, kad apeliantas piktnaudžiauja alkoholiu, naudoja fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu ir tuo pagrindu priimti sprendimą, kad apeliantas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Remiantis CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nei vienos iš šių įstatymo reikalaujamų kaltės formų apelianto atžvilgiu objektyviai ir nešališkai nustatyta nebuvo, todėl preziumuotina, kad santuoka negali būti nutraukta dėl apelianto kaltės. Ieškovė faktus, kad apeliantas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais bandė įrodinėti, tik nepatikimų liudytojų pagalba, tačiau konkrečių ir nenuginčijamų įrodymų, tokių kaip pvz. pažymos iš priklausomybės ligų įstaigų įskaitos, pažymos iš policijos, kad apeliantas sulaikytas vairuodamas transporto priemonę neblaivus ar, kad namuose apeliantas būdamas neblaivus sukėlė konfliktą, papeikimai iš darbovietės už tai, kad apeliantas pasirodė darbe neblaivus ir kt., nepateikė. Dėl ieškovės pareiškimų, kad apeliantas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, minėtas faktas taip pat niekaip neįrodytas, teismui nepateikta jokių dokumentų ar pažymų apie ieškovei padarytus kūno sužalojimus, todėl teigti, kad apeliantas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą nėra jokio pagrindo. Įrodinėjant aukščiau paminėtų aplinkybių buvimą ar nebuvimą, reikia remtis įrodymais kurių patikimumas nekeltų abejonių, o ne vien tik liudytojų parodymais, kurių patikimumas šioje byloje yra labai abejotinas. Nesutarimai šeimoje tarp šalių atsirado vedant namų ūkį, nesugebėjimo, o po to jau ir nenoro spręsti iškylančių problemų, dėl to kaltos abi šalys. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu laikytina, kad šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo, o santuoka laikytina iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nepakankamai įsigilino į bylos faktines aplinkybes, o daugiau formaliai rėmėsi pateiktomis Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadomis, kurios deja nėra objektyvios. Kadangi ieškovė pagal byloje esančius įrodymus neturi pastovios gyvenamosios vietos, be to jai dirbant vaikus nėra kam prižiūrėti, tai remiantis protingumo, sąžiningumo principais, teismo sprendimas dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, neužtikrina jiems minimalių tinkamų gyvenimo sąlygų, saugumo jausmo. Kadangi apeliantas taip pat gyvena (duomenys neskelbtini) mst. pas savo motiną, todėl laikytina, kad turi pastovią gyvenamąją vietą. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su apeliantu vaikai ir toliau gyventu (duomenys neskelbtini) mst., nepilnametė dukra ir toliau eitų į tą pačią (duomenys neskelbtini) mokyklą, apeliantas netrukdytų vaikams bendrauti su jų motina, vaikai socialiai būtų žymiai saugesni, geriau būtų apsaugoti jų interesai ir teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškovė niekuo nemotyvuodama iš esmės pakeitė išlaikymo dydį, siekdama sau asmeninės naudos, taip perkeldama visą nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą apeliantui. Tuo ieškovė pažeidė galiojančius įstatymus numatančius abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d). Teismas savo sprendime nustatydamas išlaikymo dydį nesivadovavo šiomis teisės normomis, pažeidė formuojamą vienodą teismų praktiką, bei savo sprendimu sudarė ieškovei visas sąlygas neprisidėti prie nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo, ir šiuo sprendimu nepagrįstai visą išlaikymo naštą perkėlė apeliantui.
Atsiliepimas
Ieškovė A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Išreikalauti iš Švenčionių rajono policijos komisariato pažymas apie V. B. sulaikymus, ieškovės iškvietimus dėl konfliktinių situacijų į (duomenys neskelbtini). Iškviesti liudytoją A. L. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog iš bylos medžiagos, ieškovės, atsakovo paaiškinimų, liudytojų paaiškinimų padarė išvadą, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Nors šie teismo sprendimo motyvai pripažintini nepakankamais, nes sprendime nenurodyta, kokia bylos medžiaga, kokie kurio bylos dalyvio ar liudytojo paaiškinimai leido teismui daryti išvadą, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, tačiau teismo sprendimo naikinimas dėl nepakankamų motyvų LR CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu būtų naikinimu formaliu pagrindu, nes apeliacinės instancijos teismas nutartyje gali nurodyti papildomus motyvus, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Ieškovei pareiškime teismui nurodžius, kad atsakovas dažnai girtavo, naudojo prieš ją fizinį smurtą, nesirūpino šeima ir jos išlaikymu, atsakovas turėjo galimybę atsiliepime į ieškinį nurodyti, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia atsakovo kaltę, yra išgalvotos, turėjo galimybę teikti įrodymus, kad jo elgesys šeimoje buvo tinkamas, t.y. jis negirtavo, nenaudojo smurto ir rūpinosi šeima. Tokiu įrodymu galėjo būti charakteristika iš jo darbo vietos, nes atsakovas pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) (b.l.18), taip pat charakteristiką iš gyvenamosios vietos, t.y. (duomenys neskelbtini) seniūnijos, nes iš bylos dokumentų matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Byloje liudytoja buvo apklausta V. B., gim. (duomenys neskelbtini), šalių dukra, kuri paaiškino, kad tėvas geria, mušasi, tuomet jos su mama slepiasi, taip dažnai būdavo. Byloje yra Švenčionių policijos komisariato atsakymas ieškovei, kuriame nurodyta, kad atsakovas oficialiai įspėtas dėl netinkamo elgesio (b.l.11). Šie įrodymai leido teismui priimti ieškovės paaiškinimus dėl atsakovo elgesio šeimoje ir padaryti išvadą dėl atsakovo kaltės iširus santuokai. Atsakovas nenurodė argumentų, kodėl reikėtų atmesti jo dukros paaiškinimus dėl tėvo elgesio šeimoje. Mergaitė buvo apklausiama teismo nedalyvaujant jos tėvams, teismo posėdžio salėje dalyvaujant Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei, todėl pripažintina, kad nepilnametės liudytojos apklausa atlikta pagal LR CPK 194 str. reikalavimus, šie įrodymai byloje buvo gauti leistinu būdu, todėl nėra pagrindo juos laikyti nepatikimais.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados nėra objektyvios, nenurodė argumentų, kuo remiantis jis tai teigia, kokį interesą byloje turi Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja A. A., kuri pateikė išvadą byloje dėl to, jog tikslinga nepilnamečių vaikų A., gim. (duomenys neskelbtini), ir V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Ta aplinkybė, kad A. yra mažametis ir dėl to turi gyventi su motina, leido pripažinti, kad abu vaikus tikslinga palikti gyventi su motina, nes vaikų išskyrimas, nustatant dukros gyvenamąją vietą su tėvu, būtų priešingas vaikų interesui - seseriai ir broliui gyventi nuolatinai kartu.
Teismas, nutardamas išieškoti kiekvieno iš vaikų naudai iš atsakovo po 300 Lt per mėnesį, rėmėsi tuo, kad ieškovė teismo posėdžio metu padidino savo reikalavimus ir prašė priteisti kiekvieno vaiko išlaikymui ne po 150 Lt, o po 300 Lt per mėnesį. Nagrinėjama byla priskiriama šeimos byloms. LR CPK XIX skyriuje numatyti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai. Teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes. Ieškovei nurodžius, kad vaikų išlaikymui reikalinga iš tėvo gauti po 300 Lt kiekvienam vaikui, teismas turėjo pagrindo daryti išvadą, kad tokio dydžio išlaikymas priteistinas iš atsakovo, nes iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo uždarbis didesnis nei ieškovės ( b. l.18 ir 32). Atsižvelgiant į šalyje kylančias maisto produktų ir kitas kainas, pripažintina, kad šalių vaikams išlaikyti reikalinga, kad vaikų motina gautų iš atsakovo 600 Lt mėnesiui. Ieškovei sutinkant, kad atsakovas gali mokėti mažesnę išlaikymo sumą, ji turi teisę atsisakyti dalyje nuo išieškojimo, t.y. susitarti su atsakovu, kad jis nemokėtų visos priteistos sumos.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, nėra pagrindo keisti teismo sprendimo ir dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.