Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-07 · Administracinė byla Nr. eI-2458-764/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
eI-2458-764/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
A. O. A.
Advokatai
Aistis Damulevičius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2458-764/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01070-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. A. (A. O. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. O. A. (A. O. A.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-230(00116) ir įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas su priimtu sprendimu nesutinka ir nurodo, kad jis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti pakeistas. Skunde teigiama, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas kelis metus studijavo Lietuvos Respublikoje, įgijo specialybę ir pagal ją ketina dirbti Lietuvoje.

Pareiškėjas nurodo, kad jis yra UAB „Vagaudera“ akcininkas, todėl kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Skunde nurodoma, jog minėta įmonė yra naujai įsteigta, todėl susiduria su iššūkiais, o Migracijos departamentas nėra kompetentingas įvertinti naujai įsikūrusios bendrovės konkurencingumą rinkoje.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodo, jog yra pagrindas kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei ir pažymi, kad šią aplinkybę paneigia tai, jog pareiškėjas kelis metus studijavo Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas prašo skundą tenkinti ir skundžiamą sprendimą panaikinti.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo darbinę veiklą UAB „Vagaudera“ ir veiklos vykdymo vietą. Atsiliepime pažymima, kad bendrovėje nuo jos įsteigimo nepilną darbo dieną dirba tik direktorius, todėl atsakovas daro išvadą, kad ji neturi reikiamų išteklių vykdyti realią veiklą.

Atsiliepime teigiama, kad įvertinus duomenis apie bendrovę, kyla abejonių dėl jos veiklos perspektyvų ir galimybės išlikti konkurencingoje rinkoje bei pagrįstų įtarimų, jog ji įsteigta formaliai, t. y. tik tam, kad pareiškėjas galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo, o ne tam, kad būtų vykdoma reali veikla.

Atsakovas taip pat teigia, kad pareiškėjas yra bendrovės akcininkas, tačiau padavė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kaip bendrovės darbuotojas, todėl laikytina, jog ši aplinkybė patvirtina pareiškėjo siekimą įteisinti savo buvimą Lietuvoje, o ne realiai vykdyti veiklą.

Atsižvelgus į atsiliepime išdėstytas aplinkybes, atsakovas mano, kad pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie nei nurodoma prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl laikytina, jog buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-230(00116), kuriuo buvo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas Ademola Oluwaseun Ademyemi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui 2017 m. spalio 16 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 32–43), tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti bendrovėje viešojo administratoriaus-vadybininko pareigose.

Migracijos departamentui, kilus abejonių dėl UAB „Vagaudera“ veiklos realumo, 2017 m. gruodžio 20 d. priimtas raštas Nr. (15/4-3)10K-51246, kuriuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius įpareigotas atlikti bendrovės patikrinimą (b. l. 75). Atlikus patikrinimą buvo priimta 2018 m. sausio 8 d. pažyma Nr. 40-5-865(9.36) (b. l. 79), kurioje nurodyta, kad nuvykus bendrovės registruotu adresu Vytauto g. 110-20, Šiauliai, pareigūnai įmonės patalpų nerado. Susisiekus su bendrovės direktoriumi telefonu, buvo paaiškinta, kad minėtas adresas yra tik registracijos, o įmonė veiklą vykdo adresu Vilniaus g. 224-23, Šiauliai. Pareigūnams nuvykus patikrinti bendrovės patalpas, nustatyta, kad minėtu adresu bendrovės iškabų nėra, atskiro įėjimo į UAB „Vagaudera“ patalpas ir ženklų, informuojančių apie bendrovės veiklą, nėra. Bendrovės direktoriui atvykus į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai apie įmonės veiklą ir papildomi dokumentai (b. l. 81–90). Įmonės direktorius nurodė, kad su pareiškėju darbo sutartis bus sudaryta, kai jis gaus leidimą laikinai gyventi ir pradėjus dirbti, jis bus atsakingas už automobilių prekybą į Nigeriją. Taip pat buvo paaiškina, kad šiuo metu pareiškėjas dirba kaip praktikantas ir atlygio už darbą negauna. Paaiškinimuose nurodyta, kad bendrovė yra sudariusi patalpų panaudos sutartį ir patalpas nuomojasi neatlygintinai, jose šiuo metu yra įrengta viena darbo vieta, tačiau ateityje planuojama įrengti dar dvi vietas. Byloje taip pat yra pateikti duomenys, kad bendrovė yra sudariusi kelias tarpininkavimo sutartis bei kasos pajamų orderius, patvirtinančius pinigų gavimą už suteiktas paslaugas (b. l. 91–99).

Atsakovas teismui taip pat pateikia duomenis, kad pareiškėjas prieš tai buvo UAB „TT Capital“ akcininkas ir turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neatitikus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio reikalavimų, leidimas buvo panaikintas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi pripažino, kad leidimas laikinai gyventi panaikintas pagrįstai.

Vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui (a punktas); pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį (b punktas); Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (c punktas).

Pagal minėto straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal specialybę, t. y. administratoriumi-vadybininku ir į bylą pateikė Šiaulių universiteto magistro diplomą (b. l. 50), kuris patvirtina, jog pareiškėjas baigė regionų plėtros ir valdymo jungtinę studijų programą ir jam yra suteiktas viešojo administravimo magistro laipsnis, taip pat prie bylos yra pridedama preliminari darbo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir UAB „Vagaudera“ (b. l. 52–54) bei bendrovės 2017 m. spalio 9 d. tarpininkavimo raštas (b. l. 49), kuriame nurodoma, kad pareiškėjas bus įdarbintas administratoriumi ir su juos bus sudaryta neterminuota darbo sutartis, kai gaus leidimą laikinai gyventi, o jei toks leidimas bus neišduotas, bendrovė apmokės pareiškėjo grąžinimo į kilmės šalį išlaidas. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas leidimui laikinai gyventi gauti.

Remiantis minėtais duomenimis matyti, kad pareiškėjas iš esmės atitinka visas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti, kai ketinama dirbti Lietuvos Respublikoje. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas turi atitikti sąlygas ne formaliai, bet realiai dirbti bendrovėje. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra konstatavęs, kad numatytų Įstatyme sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Skundžiamu sprendimu Migracijos departamentas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, pagal kuriuos išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl 2 punkto yra pasisakęs, kad normoje yra įtvirtinti keli alternatyvūs atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindai ir, esant bent vienam iš jų, atsisakoma išduoti minėtą leidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).

Pareiškėjas mano, kad Migracijos departamento nurodyti argumentai dėl bendrovės veiklos yra pagrįsti prielaidomis, o atsakovas nėra kompetentingas vertinti bendrovės konkurencingumo rinkoje, tačiau teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka ir mano, kad skundžiamame sprendime įmonės fiktyvumas yra pagrįstas objektyviais duomenimis.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovės veiklos adresu nėra jokių įmonės iškabų ar kitų rekvizitų. Pareigūnams pabandžius pateikti į bendrovės patalpas, durys buvo užrakintos ir niekas jų neatidarė. Bendrovėje oficialiai dirba tik jos direktorius, o į bylą pateikti tik keli kasos pajamų orderiai, todėl darytina išvada, kad duomenų apie įmonės gautas pajamas bei sudarytas ir vykdytinas paslaugų teikimo sutartis, nėra. Apie bendrovės patalpas ir jose įrengtas darbo vietas galima sužinoti tik iš direktoriaus rašytinių paaiškinimų, kurių tikrumu pareigūnai neturėjo galimybės įsitikinti. Atsižvelgus į tai, pagrindo teigti, kad bendrovė šiuo metu realiai ir aktyviai vykdo veiklą, nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs ir dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir išaiškinęs, kad pagrindą spręsti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio plėtoti verslą, realios ūkinės veiklos vykdymo. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai užsienietis tik formaliai atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas leidimui gauti, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas jau anksčiau turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip įmonės akcininkas, tačiau leidimas buvo panaikintas, nes bendrovė realios veiklos nevykdė bei tai, kad jis formaliai atitinka Įstatymo nustatytus dėl leidimo laikinai gyventi, ketinant dirbti Lietuvos Respublikoje, tačiau yra įsidarbinęs įmonėje, kuri realiai veiklos nevykdo, daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad pareiškėjas tik formaliai atitinka teisės aktų nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi išduoti, tačiau bendrovė, kurioje siekia įsidarbinti pareiškėjas, nevykdo realios veiklos, todėl pripažintina, kad atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. O. A. (A. O. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėMargarita Stambrauskaitė