Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui F. J., institucijos, skyrusios nuobaudą - Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento atstovui Rimantui Stasiui Stanevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens F. J. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento 2009-03-02 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento vyriausiojo specialisto (toliau – ir Institucija) 2009-03-02 nutarimu F. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, netinkamai organizavo mokymo procesą ir nekontroliavo jam pavaldžių darbuotojų, t.y. 2009-02-04 14:15 val. F. J. vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) instruktorius A. S. mokė K. A. papildomo praktinio vairavimo judraus eismo gatve (Klaipėdos mieste, Šilutės plente) su transporto priemone „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu instruktorius A. S. pateikė K. A. papildomo mokymo vairavimo lapą, kuriame įrašytas vairavimo mokymo lapo numeris - 5704(249) neatitinka mokymo sutarties numerio P – 6(5704/249); neįrašyta mokymo data, nepildyti duomenys apie nuvažiuotą atstumą ir neįrašytas praktinio vairavimo mokymo turinys, tik įrašytas numeris pagal teminį planą (mokymo turinys turi būti įrašomas prieš kiekvieną praktinio vairavimo mokymą). Taip pat patikrinimui vairuotojas nepateikė papildomos mokymo sutarties (pateikė tik pirminio mokymo sutartį). Tokiais veiksmais pažeidė VKTI viršininko 2008-08-06 įsakymu Nr. 2B-302 patvirtinto Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo 37, 38, 41 punktų reikalavimus. UAB (duomenys neskelbtini) vairavimo instruktorius A. S. vykdė B kategorijos vairuotojo mokymą, nors pats turi teisę vairuoti tik B ir C kategorijų transporto priemones. Tokiais savo veiksmais taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-08-01 įsakymu Nr. 3-293 patvirtinto Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 18.2 punktą. F. J. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 137³ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 550 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundu prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir nutarimą pakeisti, ir skirti minimalią administracinę nuobaudą. Nurodo, kad paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, neatsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, turtinę padėtį bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pažymi, kad pablogėjus ekonominei padėčiai šalyje sumažėjo jo darbo užmokestis, sutuoktinė dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke 0,5 etato, šeimoje auga trys vaikai, be to šeima turi įsipareigojimų bankui, todėl paskirtoji bauda pablogintų jo šeimos materialinę padėtį ir neigiamai paveiktų jo vaikų gerovę. Pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo F. J. prašo skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje skunde išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucija, skyrusi nuobaudą - Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamentas atsiliepimu į skundą nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka iš dalies, nes kontrolės metu buvo užfiksuoti net penki pažeidimai, todėl byloje įvertinus visas nustatytas aplinkybes ir atsižvelgus į administracinės nuobaudos tikslus bei prevencinį pobūdį, mano, kad administracinę nuobaudą būtų tikslingas skirti ATPK 137³ straispnio sankcijos ribose.

Institucijos, skyrusios nuobaudą - Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento atstovas Rimantas Stasys Stanevičius su skundu nesutinka. Nurodo, kad mažesnė nei įstatyme numatyta nuobauda gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, o tokių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė. F. J. skiriant nuobaudą prašė atsižvelgti į sunkią ekonominę padėtį. Pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimo metu dirbo ne tik direktoriumi, bet ir vairavimo instruktoriumi, todėl jo nurodyta aplinkybė, jog jis uždirba minimalų atlyginimą, kelia abejonių.

Skundas tenkintinas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens F. J. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 22), tikrinimo aktu (b.l. 23), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir A. S. paaiškinimais (b.l. 30; 31), nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 20) ir kita bylos medžiaga. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas (ATPK 232¹ straipsnis). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 137³ straispnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo F. J. pripažįsta padaręs pažeidimą ir teismo prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą motyvuodamas sunkia materialine padėtimi.

Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo.

Mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, galimas tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-509/2008; N-756-578/2009).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodo, kad šeimos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, nes šeimos pajamos yra mažos, šeimoje auga trys vaikai: K. J., gimęs (duomenys neskelbtini), S. J., gimusi (duomenys neskelbtini), ir T. J., gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 10; 11; 12). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie asmens įdarbinimus už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2009-04-30 nustatyta, kad F.J. dirba UAB (duomenys neskelbtini) bei yra F. J. komercinės firmos savininkas (b.l. 45), tačiau jis nepateikė duomenų apie minėtos firmos pelną. UAB (duomenys neskelbtini) pažymomis (b.l. 7; 8) apie F. J. ir J. J. darbo užmokestį nustatyta, kad F. J. šeimos pajamos laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio iki 2009 m. sausio sudarė 3009,96 Lt, t.y. apie 1 003 litus per mėnesį, tačiau prie šių pajamų nėra nurodytos pajamos, gaunamos iš F. J. komercinės firmos vykdomos veiklos. Taip pat byloje yra pateikta duomenų apie tai, kad F. J. turi 326 885,20 Šveicarijos frankų ir 20 santimų kreditą vartojimo poreikiams tenkinti (b.l. 14-17), kurį gaudamas yra įkeitęs nekilnojamąjį turtą - prekybos namus su vairavimo klasėmis, unikalus (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad F.J. nepateikė kitų rašytinių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie sunkią turtinę šeimos padėtį. Aplinkybė, jog F. J. yra paėmęs kreditą, nesudaro pagrindo teigti, jog šeimos turtinė padėtis yra sunki, nes kreditas yra paimtas vartojimo poreikiams tenkinti, be to kreditui užtikrinti yra įkeistas nekilnojamasis turtas.

Spręsdama klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje, bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

ATPK 137³ straipsnio 1 dalyje įmonių, rengiančių inter alia transporto priemonių vairuotojus, vadovams numatyta sankcija – bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Institucija, nustačiusi atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė ATPK 137³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą šiek tiek didesnę nei minimali bauda – 550 litų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisminio nagrinėjimo metui dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir ši aplinkybė nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole, ir skundžiamajame nutarime. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis ir padėjimas išaiškinti pažeidimą. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (2008 m. balandžio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-444-365/2008). Nagrinėjamu atveju F J. gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo laikytinas nuoširdžiu ir pripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl teismas įvertinęs tai, jog nėra atsakomybę sunkiančių aplinkybių, bei vadovaudamasis ATPK 30² straipsniu, nutaria nutarimą pakeisti ir skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą – 500 litų.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų patį pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma.

Teismas konstatuoja, kad nėra aplinkybių, kurios itin švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti paskiriant mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą. Skunde nurodyti motyvai nesuteikia jokio pagrindo skirti mažesnę nei minimali piniginę baudą. Pažymėtina, kad teismo nutartimi skiriama administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, administracinės nuobaudos skyrimo taisykles. Švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarautų ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, skundas tenkintinas iš dalies.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 313 straipsnio 4 dalis numato galimybę atsižvelgiant į pažeidėjo turtinę padėtį paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dviejų metų, todėl F. J., negalėdamas iš karto sumokėti visos paskirtos baudos, gali kreiptis į instituciją, nagrinėjusią jo administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl paskirtos baudos išdėstymo.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento vyriausiojo specialisto 2009-03-02 nutarimą, kuriuo F. J. pagal ATPK 137³ straipsnio 1 dalį paskirta 550 litų bauda, pakeisti: vadovaujantis ATPK 30 ir 30² straipsniais F. J pagal ATPK 137³ straipsnio 1 dalį paskirti minimalią 500 litų baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.