Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-315/2011

Teisėja G. Taraškevič Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00083-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6

2012 m. kovo 15 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo B. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. ir nuteistas 2 MGL dydžio (260 Lt) dydžio bauda.

Iš nuteistojo B. A. priteista 314,60 Lt AB „L.“ naudai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. A. nuteistas už tai, kad jis, 2010-12-19, apie 09.30 val., Vaidotų geležinkelio stoties teritorijoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) , važiuodamas savo automobiliu „Renault Espace“, v/n (duomenys neskelbtini) pro Vaidotų geležinkelio stoties automatinį kelio užtvarą, tyčia jį kliudė, dėl ko sulinko kelio užtvaro alkūnė, po ko išlipęs iš automobilio, rankomis dar daugiau ją užlenkė, tokiu būdu sugadino 260 Lt vertės kelio užtvaro alkūnę, tuo AB „L.“ filialui „V.“ padarė 260 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nors apeliantas ginčija savo kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu, jo kaltė neginčytinai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Tai, kad B. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 187 str. 3 d., patvirtina paties nuteistojo parodymai, liudytojo A. P. ir A. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas. B. A., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2010-12-19 važiavo namo į (duomenys neskelbtini) , signalizavo garsiniu signalu, tačiau UAB „G.“ darbuotojas kelio užtvaro nepakėlė, todėl jis pravažiavo pro tarpą, esantį tarp užtvaro ir tvoros. Nurodė, kad buvo susinervinęs, todėl atbuline eiga privažiavo prie užtvaro ir įvažiavo į jį, po to išlipo iš automobilio ir rankomis užlenkė užtvarą. Iš namų pats paskambino policijai ir pranešė, ką padarė. Taip pat nurodė, kad dėl neteisėtai, jo manymu, įrengto užtvaro bylinėjosi civiline tvarka su AB „L.“. Liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad įvykio dieną, t.y. 2010-12-19 dirbo apsaugos darbuotoju prie įvažiavimo į Vaidotų geležinkelio stoties teritoriją. Šiame poste įrengtas automatinis kelio užtvaras, užtvaro alkūnė pakeliama nuspaudus poste įrengtą mygtuką, be to, šioje teritorijoje yra gyvenamasis namas, kurio gyventojai pagal susitarimą su AB „L.“ filialo „V.“ važiuoja pro minėtą užtvarą nevaržomi. 2010-12-19 apie 09.30 val. prie apsaugos posto privažiavo minėto namo gyventojas B. A., užtvaro alkūnė buvo nuleista. Jam nespėjus pakelti užtvaro, B. A. pravažiavo pro tarpą ir sustojo, tada pavažiavo atbuline eiga ir automobilio galu įsirėmė į užtvarko alkūnę bei ją sulenkė. Tada išlipo iš automobilio ir užtvaro alkūnę dar užlenkė maždaug 90 laipsnių kampu. Liudytojui paklausius, kodėl jis taip padarė, B. A. atsakė, kad tai ne jo reikalas, sėdo į automobilį ir nuvažiavo namo. Minėto liudytojo parodymus patvirtino ir liudytojo A. B. parodymai. A. B. parodė, kad dirba UAB „G.“, 2010-12-19 dirbo Vaidotų geležinkelio stoties teritorijoje apsaugos šaule. Šiame poste įrengtas automatinis kelio užtvaras. B. A. yra gyvenamojo namo minėtoje teritorijoje gyventojas. Liudytojos teigimu, B. A. 2010-12-19, apie 09.30 val. atvažiavo prie apsaugos posto bei pravažiavo pro tarpą, esantį tarp nuleistos kelio užtvaro alkūnės galo ir tvoros. Po to važiavo atbuline eiga ir automobilio galu įsirėmė į užtvaro alkūnę bei ją sulenkė, o išlipęs iš automobilio rankomis dar labiau užlenkė užtvaro alkūnę ir sėdęs į automobilį nuvažiavo namo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Vaidotų geležinkelio stotyje, Eišiškių pl, 98, Vilniuje, apsaugos poste esančio kelio užtvaro pakeliamosios dalies korpusas yra su įbrėžimais, mechaniniais pažeidimas, įlenkimais, o pakeliamos dalies galas nulaužtas ir užlenktas, guli ant žemės. Taigi apelianto kaltė jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 str. 3 d., neginčytinai įrodyta, tai, kad apeliantas ginčija savo kaltę vertintina kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veikos padaryta veikiant tyčia). Teismas įvertino tai, kad apelianto atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgė į nuteistojo būseną nusikalstamos veikos padarymo diena, t.y. tą dieną mirė jo tėvas. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam tokios rūšies bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo D. A. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus ir įvertinęs minėtų aplinkybių visumą paskyrė nuteistajam baudą, mažesnę negu LR BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytas baudos vidurkis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo B. A. apeliacinį skundą atmesti.