- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-16
- Bylos Nr.
- eII-37-1217/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01682-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. 13-ANR_N-561-2025 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25283255625.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-561-2025 (toliau ir – nutarimas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. lapkričio 6 d. gautas pareiškėjo S. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-561-2025 ir išnagrinėti bylą iš naujo bei skirti T. V. adekvačią nuobaudą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Teigia, kad tirdamas šią bylą tyrėjas H. K. nuo pirmos atsakymo raidės demonstravo nekompetenciją ir nenorą sąžiningai atlikti savo pareigą (melavo, kad „iš vaizdo įrašo matyti, jog nėra jokio teisės pažeidimo, pranešėjo S. K. niekas ant automobilio kapoto nestūmė ir vaizdo įrašas neužfiksavo jokių muštynių“; atsisakęs tirti įvykį baudžiamojo proceso tvarka, neiniciavo tyrimo administracine tvarka; išgalvojo KET nuostatą, pagal kurią „garso signalas yra priimtinas, jei jis naudojamas kaip įspėjimas, o ne kaip neadekvatus triukšmo šaltinis“), elgėsi priešiškai pareiškėjo atžvilgiu, t. y. ne ko nors paklausė, o papriekaištavo dėl, jo supratimu, netinkamo pareiškėjo elgesio 2025 m. rugpjūčio 1 d. konflikto degalinėje metu.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Atsiliepimu prašoma palikti nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Institucijos nuomone tyrimo metu buvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai: apklausti dalyviai ir liudytojai, peržiūrėtas vaizdo įrašas, pareiškėjui sudaryta galimybė susipažinti su medžiaga. Pareiškėjo skunde dėstomi vertinimai dėl tariamo tyrėjo šališkumo ar nekompetencijos yra subjektyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Bylos duomenys patvirtina, kad 2025 m. rugpjūčio 1 d., degalinėje tarp S. K. ir T. V. kilo žodinis konfliktas, kurio metu perėjimui į emocinį ginčą buvo fiksuotas momentinis fizinis kontaktas. Vaizdo įrašas rodo trumpą stumtelėjimą, tačiau kontaktas epizodinis, lokalus ir nesukėlė jokios realios viešosios tvarkos sutrikimo apraiškos. Konfliktas vyko tik tarp dviejų asmenų, o aplinkiniai į jį nereagavo kaip į pavojingą visuomenės rimtį trikdantį incidentą. Liudytojų parodymai šias aplinkybes patvirtina – jie matė tik žodinį ginčą ir nematė smurtinio pobūdžio veiksmų. Pagal teismų praktiką, ANK 481 straipsnio sudėtis materiali, todėl turi būti nustatytas aiškus nepagarbus elgesys, pasireiškiantis realiu visuomenės rimties sutrikdymu ar aplinkinių šokiravimu. Šiuo atveju tokie požymiai nenustatyti: konfliktas buvo kilęs dėl situacinio nesutarimo, o fiksuotas fizinis veiksmas savo intensyvumu ir padariniais neperžengė kasdienio tarpasmeninio ginčo ribų. Įvertinus visus byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog nenustatyta ANK 481 straipsnyje numatytos sudėties požymių, o administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas buvo teisėtas ir pagrįstas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. K. nurodė, jog su policija yra turėjęs reikalų ir tikriausiai dar turės, nes jį domina visuomeninė situacija Lietuvoje. Šis atvejis buvo eilinė proga įsitikinti, kad policija, kurią pareiškėjas laiko žemutine teisėsaugos grandimi, neatlieka savo funkcijos, ir tai kelia teisėtą pasipiktinimą. Reikšminga paminėti, kad 2019 m. buvo panaši situacija, kai jam iš rankų išmušė telefoną, tai keliavo iki teismo. Visų pirma nepatinka, kai elgiantis teisėtai – kažkas išmušinėja daiktus iš rankų, stumdo į krūtinę arba tampo už drabužių. Tikisi, kad valstybė galėtų jį nuo to kažkaip apsaugoti. Tačiau nagrinėjamas epizodas rodo, kad situacija blogėja. VPK vyriausiasis tyrėjas priėjo tokių išvadų, kad momentinis fizinis kontaktas nesukėlė jokio viešosios tvarkos sutrikimo. Todėl klausimas teismui – ar neužkirsime kelio policijos naujai traktuotei, politikai, kad konfliktas, kurio metu naudojama fizinė jėga, išmušant telefoną, stumdant ir keikiantis necenzūriniais žodžiais, neperžengia kasdienio asmeninio ginčo ribų. Mano, jog tai nenormalu ir kad kažkokia nuobauda turėtų būti skirta tam žmogui. Vertindamas šią situaciją, pripažįsta, kad jis elgėsi neteisingai filmuodamas šį įvykį. Faktas, kad nepadarė nieko neteisėto, o ir pats V. nesiėmė jokių teisinių veiksmų, neskundė jo veiksmų. Nors savo paaiškinime V. paminėjo savo nepilnametį sūnų, kuris viską tai matė, bet šiuo atveju vaikas tiesiog sėdėjo automobilyje ir niekaip nedalyvavo, jam jokio pavojaus nebuvo. Pripažįsta, kad galėjo tą situaciją spręsti nefilmuodamas, padarė šią klaidą ir ją gali pripažinti, o T. galėtų atsiprašyti. Bet teisme yra svarstomas T. elgesys, o ne jo. 2025 m. rugpjūčio 1 d. jis buvo „Neste“ degalinėje, Panerių gatvėje. Įsipylęs kuro, įlipo į automobilį. Kolonėlė buvo tuščia, todėl dėjosi savo nuolaidų kortelę į piniginę. Užtruko 12 sekundžių – tai nustatė pasižiūrėjęs degalinės pateiktą vaizdo įrašą. Praėjus 6 sekundėms nuo jo įlipimo į automobilį, privažiavo kitas automobilis, palaukė kelias sekundes ir pyptelėjo. Jį tas pyptelėjimas sutrikdė. Tas signalas jam pasirodė kaip automobilio galios dominavimo parodymas. Dvi dienas prieš įvykį jis važiavo dviračiu Žvėryne – 25 km/h greičiu – siauroje gatvėje, o iš galo važiavo automobilis ir panaudojo garso signalą jo atžvilgiu. Po tokių veiksmų turėjo tam tikrą konfliktą su automobilio vairuotoju. Ir šis įvykis, kurį nagrinėjame, sukėlė jam neigiamas emocijas. Galimai, jei nebūtų įvykęs įvykis prieš tai, aš gal ir nebūtų taip sureagavęs į šį pyptelėjimą. Be to, jis dažnai susiduria su panašaus pobūdžio situacijomis, kadangi laikosi principo „neduoti neteisybei kelio“. Todėl yra išsiugdęs refleksą filmuoti tokius įvykius – patogu turėti tokios medžiagos, taip pat filmavimas drausmina kitą konflikto šalį. Po to pyptelėjimo jis instinktyviai paėmė telefoną ir įsijungė kamerą. Išlipęs priėjo prie kito automobilio vairuotojo ir prasidėjo žodinis konfliktas. Visas įvykis truko apie 20 minučių. T. nepatiko, kad ji filmuoja. Po žodinio konflikto jis grįžo į savo automobilį ir galėjo ramiai važiuoti. Tačiau tada jau T. išlipo iš savo automobilio ir, priėjęs prie jo, pradėjo „dėstyti savo tiesas“. Tuo metu jis taip pat filmavo. T. jam sudarė įspūdį žmogaus, kuris mėgsta grumtis argumentais. Jis taip pat mėgsta diskutuoti, tačiau konflikto metu jie abu nepriėjo jokios bendros tiesos, kompromiso. T. priėjus prie jo automobilio, pokalbis truko kelias minutes. Antrojo pokalbio metu kilo problema, kad negali vienas kito įtikinti – kas gi yra teisus. Tada T. grįžo į savo automobilį. Antrojo pokalbio metu jis pasiūlė T. tokį variantą, kad jis nuvažiuos į šalį, jis ramiai užsipils, ir jie toliau galės padiskutuoti. T. nesugebėjo konkrečiai atsakyti į tą klausimą. Tuo jis pademonstravo, kad jis niekur neskuba – jam svarbu kažką įrodyti. Jis tokią galimybę jam suteikė – užvedęs automobilį, pavažiavo į šalia esančią aikštelę, išlipo ir, T. besipilant kurą, priėjo prie jo ir tęsė ginčą. Viso buvo padaryti gal 5 vaizdo įrašai, nes filmavo su pertraukomis. Kai nebuvo filmuojama, T. sakė, kad jis jį plūdo ir grasino jam – kas yra absoliuti netiesa - viso konflikto metu vadino T. „jūs“ ir nebuvo jokio polinkio į smurtą jo veiksmuose. T. šmeižė jį savo žodžiais, elgėsi niekšingai. Kai priėjo prie Tomo, kai jis pylėsi, toliau diskutavo, grūmėsi argumentais. Atmosfera kaito, T. negalėjo įrodyti savo tiesos ir tada pradėjo naudoti fizinius veiksmus į jo pusę. Sakė jam trauktis, nors jis nematė priežasties trauktis nuo T. – ir nesitraukė. Stovėjo pakankamu atstumu nuo T. – bendravimo atstumu. Jam nepavyko T. įtikinti savo tiesa. Vienu konflikto momentu jis suprato, kad teisingai neįvertino T. neadekvatumo. Ir tai supratęs pradėjo pamažu trauktis nuo jo ir suprato, kad reikia baigti šį konfliktą. Galbūt T. išprovokavo tai, kad pavadino jį „menkysta“. Bet tikrai neatsiima šių žodžių, jis toks ir yra, išsigalvojo nebūtus dalykus. Prieš panaudojant žodį „menkysta“, T. pradėjo jį stumdyti. Buvo padaryti 5–6 stūmimai. Po žodžio „menkysta“ panaudojimo T. priėjo arčiau, išmušė jam telefoną iš rankų ir padarė paskutinį pastūmimą, nors jis jau norėjo išvažiuoti, tačiau T. neleido to padaryti ir panaudojo fizinį smurtą. Todėl šis konfliktas yra visiška T. iniciatyva. Nepastebėjo, kad paties įvykio metu aplinkui būtų žmonių. Tik jau po įvykio matė vieną praeinantį žmogų. Minios žmonių tikrai nebuvo. Nei prie jo, nei prie T. po įvykio niekas priėjęs nebuvo iš aplinkinių. Po smurtinės konflikto fazės jis nuėjo prie artimiausio pastato, kur, jo manymu, kažkas galėjo matyti jų konfliktą. Užėjęs pabendravo su dviem vyrais, kuriuos po to apklausė tyrėjas. Tai buvo kažkoks administracinis pastatas. Antrame aukšte šio pastato buvo moteris, kalbėjusi telefonu. Ji pasakė, kad nematė šio įvykio. O tie du vyrai pirmame aukšte tikrai turėjo matyti. Tad šį įvykį tikrai matė žmonės, bet kad jų būtų daug – irgi pasakyti negalima. Kai T. irgi atėjo į tą pastatą, tarp jų jau nieko neįvyko. Jis nežino, ko T. ten ėjo. Mano, kad T. jautė, jog padarė kažką negero, ir bandė ieškotis sąjungininkų. Jiems susidūrus tame pastate T. jam nieko jau nesakė ir agresyviai nesielgė. Yra susipažinęs institucijos atsiliepimu į savo skundą ir jis jį labiausiai įskaudino, mano, kad tai labai žeminantis elgesys iš policijos pusės. Prašo teismo teisingai įvertinti visą situaciją ir priimti sprendimą. Mano, jog jo skundas pagrįstas, todėl skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu asmuo, kurio atžvilgiu administracinės bylos teisena nutraukta, T. V., nurodė, kad nesijaučia kaltas ar nusižengęs valstybei. Skundžiamo nutarimo nėra skaitęs, nors jį yra gavęs. Tiksliai nepamena įvykio laiko ir datos, tačiau tai buvo ruduo, ankstyvas rytas. Jeigu kalbama apie įvykį, įvykusį „Neste“ degalinėje, tai galėjo būti ir 12.25 val. Vyko tą dieną poilsiauti ir su dukra užsuko į artimiausią degalinę įsipilti degalų. Degalinė randasi Panerių gatvėje. Prieš jį stovėjo vienas automobilis, kurio vairuotojas užsipylęs kuro kažką darė savo daiktadėžėje. Buvo ir kitų laisvų kolonėlių, kai jis atvyko, bet jis sustojo prie tos, prie kurios stovėjo kitas automobilis. Sustojo būtent prie šios kolonėlės, kadangi prie kitos privažiuoti jam sunku, ten sudėtingas privažiavimas iš kitos pusės su prikabintais dviračių laikikliais. Matė pirmojo automobilio vairuotoją įsėdant į automobilį. Privažiavęs, dešimties sekundžių bėgyje pyptelėjo, norėdamas informuoti, kad už jo yra eilė ir jis pasitrauks nuo kolonėlės. Tačiau priešais stovinčio automobilio vairuotojas atėjo prie jų automobilio lango ir pradėjo pasakoti apie kelių eismo taisykles ir kaip pypsėjimas yra neleistinas ir neturėtų būti naudojamas. Jis papasakojo savo pyptelėjimo tikslus, kad galbūt asmuo jo nepastebėjo ir laukė. Tuomet asmuo nuėjo prie savo automobilio, bet jo netraukė. Tuomet maždaug 2 minučių bėgyje jis priėjo prie automobilyje esančio asmens ir paklausė, ką turėtume toliau daryti. Nematė, kad filmavo tuo metu, bet jeigu iš vaizdo įrašo matosi, kad filmavo, tai tada gal ir filmavo. Tuomet žmogus susierzino, pradėjo kalbėti apie e-policiją, kad tuoj paduos dar vieną už kelių eismo taisyklių pažeidinėjimą. Tuomet jis atsitraukė nuo automobilio ir ketino apvažiuoti degalinę iš kitos pusės. Tačiau žmogus išsitraukė mobilųjį telefoną ir atėjo prie jų automobilio. Automobilyje automobilinėje kėdutėje buvo dukra, kuri matė visą šią situaciją ir ją jautė. Jis paprašė to asmens neliesti automobilio durelių, nefilmuoti automobilio vidaus, kadangi automobilyje yra mažametis vaikas. Tačiau asmuo nepanoro atsitraukti ir nuolatos vėlėsi į žodinį konfliktą, tęsdamas pokalbį apie įstatymus, e-policiją. Dar kartą paprašė asmens atsitraukti, nes abu įsivėlė į kažkokią betikslę diskusiją, ar tai privati erdvė, ar neprivati, todėl dar kartą ramiu balsu paprašė pasitraukti, nes yra mažas vaikas ir jam nesmagu, kad dėl paprasto pyptelėjimo yra eskaluojama konfliktinė situacija. Nepamena kada, bet asmuo galiausiai pasitraukė iš stovėjimo vietos ir leido jiems privažiuoti prie kolonėlės. Privažiavus, asmuo toliau pradėjo filmuoti ir uždavinėti provokuojančius klausimus. Visas veiksmas nuo pat pradžių truko apie 14-15 minučių. Pradėjus pilti degalus paprašė pasitraukti, nes jautėsi nesaugiai, matė, kad konfliktas niekur neveda ir užtruko labai ilgai. Trečią kartą aukštai pakeltu tonu, nes sukilo adrenalinas, paprašė atsitraukti ir palikti juos ramybėje, nes jie nori tik užsipilti degalų. Tačiau asmuo toliau tęsė klausimus ir tą filmavimą, ko pasekoje, įvyko susirėmimas. Susirėmimo metu buvo išmuštas telefonas iš asmens rankų. Viskas vyko labai greitai, bet telefonas buvo išmuštas asmeniui iš rankų po trijų perspėjimų. Pirmiau lyg palietė asmens telefoną, kuris nukrito, o tada stumtelėjo jį prie automobilio kapoto. Po telefono nukritimo asmuo lyg ir „riebiai“ nusikeikė ir tada jie atsidūrė prie kapoto. Supratęs, kas vyksta, jis atsitraukė ir matė, jog ir kitas asmuo nurimo, supratęs, kad ta situacija eskaluojasi jau pakankamai karštai ir tą situaciją matę žmonės, kurių vienas buvo degalinėje, nuėjo į savo biurą. Užsipylus kuro ir matydamas, kad tas asmuo nuėjęs prie kitų degalinėje buvusių asmenų kažką kalbasi, privažiavo prie jų, pasiteirauti, kas vyksta ir ar reikalinga kažkokių liudijimų, ar kažko kito. Asmenys pasakė, kad ko jūs čia baratės lygioj vietoj, važiuokit ir viskas. Todėl jis nuvažiavo. Tačiau pakeliui jį vėl prisivijo tas pats automobilis, kurio vairuotojas jam rodė įvairius gestus, šypsojosi. Kodėl visa ši situacija įvyko, nežino. Buvo labai nepatogu ir nefaina, kad iš viso visa ši situacija įvyko ir ypatingai jo dukros akivaizdoje, bet taip pasielgė vedamas savigynos instinkto, nes nors ir atrodė, kad šnekasi ramiai, bet vis buvo grasinama, kad priduos į e-policiją ir suvokęs, kad asmuo matyt ne pirmą kartą veliasi į tokius konfliktus, jis po tų trijų įspėjimų prarado kontrolę ir jautė grėsmę, kad niekaip kitaip negali išsisukti iš situacijos ir atliko tuos veiksmus, kurie buvo aptarti prieš tai. Gailėjosi dėl savo tokių veiksmų. Kitą kartą pasielgtų kitaip. Jeigu šiandien atsidurtų tokioje pat situacijoje, matyt, iš karto apsisuktų ir nuvažiuotų į kitą degalinę. Ši situacija yra gera pamoka jam, kad tokios situacijos nepasikartotų, nes kaip pastebi, šiuo laiku tokių situacijų vis daugiau. Geriau būtų padaryti pauzę ir atsitraukti, negu ji eskaluotųsi ir išsirutuliotų į kažką netinkamo. Automobilyje buvusiu vaiku nesinaudoja, bet kiekvienas vyras, matydamas, kad automobilyje mažametis vaikas, taip nesielgtų. Iš pradžių jokios grėsmės nebuvo, bet po keletos paprašymų pasitraukti, pajautė, kad kyla grėsmė ir situacija gali prieiti iki fizinių veiksmų, kas ir atsitiko. Mano, jog nutarimas yra pagrįstas ir prašo palikti jį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas S. K. nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi byloje tyrimas buvo atliktas neišsamiai, be teisinio pagrindo buvo konstatuota, kad nėra administracinio nusižengimo padarymo požymių, kadangi T. V. jo atžvilgiu viešoje vietoje pastūmė pareiškėją, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, dėl ko buvo neteisėtai nutraukta administracinio nusižengimo byla. Pareiškėjas prašė panaikinti priimtą nutarimą ir nubausti T. V..
Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu iš esmės motyvuojant tuo, kad šiuo atveju įvykis yra iš esmės paties pareiškėjo inicijuotas konfliktas. Atsakomoji T. V. reakcija į tokius pareiškėjo veiksmus negali būti vertinama kaip viešosios tvarkos pažeidimas ar siekis pažeisti viešąją tvarką bei rimtį. Duomenų, kad aiškinantis santykius būtų buvęs sutrikdytas visuomenės gyvenimo ritmas, nutrauktas įmonių darbas, padaryta turtinė žala degalinei ar aplinkinių žmonių sveikatai, nėra. Turimoje medžiagoje nėra surinka pakankamai įrodymų, patvirtinančių, T. V. kaltei dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo pagrįsti. Teismo vertinimu, tokia pat išvada – kad nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, šiuo atveju darytina išvada vien iš pareiškime nustatytų aplinkybių apie šio įvykio vietą ir laiką bei ANK 481 straipsnio 1 dalies sisteminės – loginės analizės; taigi, konstatuotina, jog Institucija priėmė teisingą ir teisėtą procesinį sprendimą.
Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojamas inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikas, už kurias turi būti skiriama nuobauda. Svarbu ir tai, jog administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai Institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vartojo necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamai kibo prie žmonių, ar padarė kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardintais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės, būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas.
Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, jog tiek pareiškėjas S. K., tiek asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, T. V., patvirtino, kad 2025 m. rugpjūčio 1 d., apie 12.25 val., degalinėje „Neste“, adresu Panerių g. 42, Vilnius, tarp jų kilo konfliktas. S. K. T. V. kaltę grindžia savo 2025 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu apie įvykį, kuriame nurodė, jog 2025 m. rugpjūčio 1 d., nuo 12.25 val. iki 12.40 val., įvyko konfliktinė situacija tarp pareiškėjo ir nepažįstamo asmens, vairavusio automobilį Volvo. Konflikto metu asmuo peržengė žodinio ginčo ribą ir panaudojo prieš pareiškėją smurtinius fizinius veiksmus, pirmiausia išmušė iš rankos telefoną, kuriuo pareiškėjas filmavo, po to griebė už drabužių, stūmė į krūtinę ir nuvertė ant automobilio kapoto. T. V., apklaustas teismo posėdžio metu, neneigė, kad 2025 m. rugpjūčio 1 d., apie 12.25 val., pastūmė S. K. ir išmušė jam iš rankų telefoną, tačiau tai darė vedamas savisaugos instinkto. Paaiškino, jog automobilyje kartu su juo buvo mažametis vaikas, pareiškėjas niekaip nenustojo eskaluoti situacijos, todėl stresinėje situacijoje taip pasielgė, o ne todėl, kad siekė atlikti tokius veiksmus tyčia ir siekdamas pažeisti viešąją tvarką. Taigi, tiek pareiškėjas S. K., tiek asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, T. V., nuosekliai laikėsi savo pozicijų, kurios yra prieštaringos, tačiau nepaneigtos jokiais kitais įrodymais, kuriuos Institucija surinko atlikusi papildomą tyrimą. Apklausus liudytojus nebuvo nustatyta, kad asmenys, buvę degalinėje matė T. V. atliktus fizinius veiksmus S. K. atžvilgiu.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais turi būti siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, jie turi būti nukreipti į viešosios tvarkos ir žmonių rimties sutrikdymą. Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nėra tyčios pažeisti viešosios tvarkos, pašalinių, konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio nuostatas. Nustatyta, kad šioje byloje nagrinėjamame konflikte betarpiškai dalyvavo tik abi konfliktuojančios pusės, t. y. S. K. ir T. V., taip pat žodinį konfliktą matė liudytojai A. Č. ir A. Z.. Byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina, jog įvykio metu T. V. turėjo siekį pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Priešingai, net ir pats pareiškėjas nuosekliai nurodo, kad T. V. žodžiai ir veiksmai buvo nukreipti būtent prieš jį. Bylos duomenys bei byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad S. K. ir T. V. turėjo tarpusavio asmeninį pokalbį, kurio metu abu vyrai išreiškė pastabas vienas kitam, komentavo kiekvieno iš jų pasakytus žodžius, spontaniškai išsakė nepasitenkinimą vienas kitam dėl elgesio, T. V. išmušė S. K. telefoną iš rankų ir šį pastūmė, ir toks toje situacijoje susiklostęs elgesys yra neetiškas ir nepriimtinas, tačiau ne kiekvienas neetiškas elgesys užtraukia administracinę atsakomybę.
Pareiškėjas S. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog tas pyptelėjimas iš gale stovinčio automobilio jį suerzino. Teigė, kad iš esmės analogišką situaciją turėjo prieš dvi dienas iki įvykio, galbūt todėl buvo jo tokia reakcija į T. V. poelgį. Pareiškėjas nurodė, jog labai mėgsta grumtis argumentais ir norėjo įrodyti T. V. jo veiksmų neteisėtumą. T. V. ne kartą pakartojo teismo posėdžio metu, kad tris kartus prašė S. K. pasitraukti, tačiau šis vistiek nesitraukė. Iš byloje esančių vaizdo įrašų nustatyta, kad ne kartą T. V. prašė S. K. pasitraukti ir nebetęsti diskusijos. S. K. posėdžio metu nurodė, jog T. V. sakė jam trauktis, nors jis nematė priežasties trauktis nuo jo ir todėl nesitraukė. Akivaizdu, jog S. K. norėjo tęsti pokalbį su T. V. ir šiam paprašius pasitraukti liko toliau filmuoti ir bendrauti su T. V., dėl menkavertės priežasties vis grįždamas prie T. V.. Nors žodinio konflikto metu pareiškėjas ne kartą nurodė norintis baigti diskusiją ir pasitraukti, tačiau iš tolesnių S. K. veiksmų, užfiksuotų vaizdo įraše, matyti, jog pareiškėjas norėjo toliau tęsti diskusiją ir eskaluoti susidariusią situaciją.
S. K. posėdžio metu nurodyti argumentai, jog T. V. šmeižė jį savo žodžiais, elgėsi niekšingai, laikytini subjektyviu pareiškėjo aplinkybių vertinimu. Iš pateiktų byloje vaizdo įrašų nenustatyta, kad kuri nors konflikto pusė būtų šmeižusi viena kitą, ar vartotų necenzūrinius žodžius viena kitos atžvilgiu. Abi konflikto pusės diskutavo bei uždavinėjo viena kitai klausimus, kas rodo, jog šalys tuo laiku laikė konfliktą tarpasmeniniu, o ne teisės aktų pažeidimu. Kaip nurodė liudytojai A. Č. ir A. Z., jie matė konfliktuojančius tarpusavyje asmenis, kurie vienas ant kito rėkavo bei vienas filmavo konfliktą, tačiau fizinių veiksmų tarp asmenų nematė. Iš apklaustų liudytojų parodymų, akivaizdu, kad dviejų asmenų konfliktas nesukėlė pasekmių, nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka ar sutrikdytas aplink esančių įmonių darbas. Įvykęs konfliktas nebuvo nukreiptas į viešosios tvarkos ar kitų teisės aktų pažeidimą.
Byloje nėra ginčo, kad konfliktas tarp S. K. ir T. V. kilo dėl pyptelėjimo prie kolonėlės. Kaip tiksliai buvo pyptelta, byloje duomenų nėra. Iš liudytojo A. Z. parodymų matyti, kad buvo „pasignalinta“, kad stovinčio ir kuro užsipylusio automobilio vairuotojas atlaisvintų vietą. T. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog tik pyptelėjo, kad priekyje stovinčio automobilio vairuotojas pamatytų, jog už jo stovi kitas automobilis ir atlaisvintų vietą prie kolonėlės. Pats S. K. taip pat nurodė, jog už jo stovinčio automobilio vairuotojas jam pyptelėjo. Sutiktina su Institucijos nutarime nurodyta pozicija, jog garso signalas yra priimtinas, jei jis naudojamas kaip įspėjimas, o ne kaip neadekvatus triukšmo šaltinis. KET garso signalą taip pat priskiria prie įspėjamųjų signalų. Nors pagal KET 88 punktą gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio, ir toks veiksmas galėtų būti laikomas KET pažeidimu, tačiau iš pačių byloje dalyvaujančių asmenų parodymų ir apklaustų liudytojų matyti, jog garso signalas nebuvo naudojamas kaip neadekvatus garso šaltinis, siekiant pažeisti viešąją tvarką. Iš surinktų byloje įrodymų galima konstatuoti, jog automobilio garsinis signalas buvo panaudotas labai trumpą laiką ir tik norint įspėti priekyje stovinčio automobilio vairuotoją, jog už jo yra kitas automobilis. Būtent taip „pasignalinimą“ vertino ir liudytojas A. Z.. Transporto priemonių vairuotojai dažnai naudoja garsinį signalą, norėdami atkreipti į priešais, gale ar šalia esančios transporto priemonės vairuotojo dėmesį, susijusį su eismo situacija ir ne būtinai tik siekiant išvengti eismo įvykio. Nors šiuo atveju garso signalo panaudojimas ir nebuvo būtinas veiksmas, tačiau naudotas kaip įspėjimas priekyje stovinčio automobilio vairuotojui, kad už jo yra kitas laukiantis automobilis.
Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad T. V. garso signalo panaudojimas buvo siekis pažeisti viešąją tvarką ar sutrikdyti visuomenės rimtį, todėl tokios aplinkybės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jei ne prieš dvi dienas turėtas konfliktas dėl garso signalo panaudojimo su kitu vairuotoju, šis pyptelėjimas galimai nebūtų sukėlęs tokios S. K. reakcijos.
Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo už T. V. atliktus S. K. pareiškime nurodytus veiksmus, būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt.
Asmuo, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta – T. V. neneigė, kad išmušė S. K. iš rankų telefoną ir pastūmė nukentėjusįjį, tačiau tą padarė tik dėl savisaugos instinkto, nes jautė grėsmę iš S. K. pusės.
Kaip matyti iš S. K. paaiškinimo, jis išgirdęs pyptelėjimą iš gale stovinčio automobilio, suprato ir vertino tokį veiksmą kaip automobilio galios demontravimą, kuris jį labai sutrikdė. Teismo vertinimu, visa įvykių eiga rodo, kad T. V. pyptelėjo, atvykęs į degalinę ir matydamas, jog prieš jį stovinčio automobilio vairuotojas, kuris jau buvo įsipylęs degalų ir už juos susimokėjęs, neužleidžia vietos kitam automobiliui. Būtent tas pyptelėjimas sukėlė vaizdo įraše užfiksuotą S. K. reakciją. Vėlesnis S. K. elgesys, T. V. filmavimas, tęsimas savo veiksmų T. V. paprašius nutraukti tokius veiksmus, įtakojo T. V. poelgį, kada jis išmušė telefoną S. K. iš rankų bei pastūmė jį ant automobilio kapoto. Tačiau T. V. elgesyje teismas nenustatė tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, pastūmė nukentėjusįjį, norėdamas nutraukti šio nepagrįstus veiksmus, nesudaro pagrindo spręsti apie pastarojo priešingą teisei elgesį ir tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį buvimą. Analizuojami veiksmai truko neilgai, nebuvo intensyvūs. Konfliktinės situacijos kiti asmenys, be liudytojų A. Č. ir A. Z., kurie nesureikšmino tarp dviejų vyrų kilusio žodinio konflikto, nematė bei neigiamo poveikio dėl to nepatyrė.
Pats S. K. teisme ne sykį nurodė, jog toks automobilio galios demonstravimas, kaip pyptelėjimas, jį trikdo, sukelia jam nemalonius jausmus, o diskutuoti su žmonėmis jam patinka. Todėl ir šiuo atveju jis siekė diskusijos metu įrodyti T. V., kad pyptelėjimas šiuo atveju buvo neteisėtas. S. K. veiksmai, nevaldant ir aštrinant konfliktinę situaciją dėl pyptelėjimo bei filmavimas asmens, kuris išreiškė aiškų prašymą to nedaryti, pertraukinėjimas ir reikalavimas paaiškinti savo veiksmus ar elgesį, vertintini kaip provokacija, sukėlusi emocinę įtampą ir konflikto baigtį.
Surinkti byloje įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog 2025 m. rugpjūčio 1 d. įvykusio įvykio priežastis buvo išimtinai asmeninio pobūdžio ir T. V. veiksmai buvo nukreipti į siekį užbaigti nepagrįstą filmavimą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad T. V. savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
Teismas pažymi, kad byloje negauta įrodymų, patvirtinančių, kad T. V. siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį – iš paties T. V. paaiškinimų teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo S. K. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp T. V. ir nukentėjusiojo S. K. susiklostė konfliktinė situacija, kai T. V. pyptelėjo S. K., kad pastarasis pasitrauktų ir leistų privažiuoti prie kolonėlės. Atsižvelgiant konflikto dalyvių nurodytas aplinkybes, gana įtemptą tarpusavio situaciją, kuri dėl savo pobūdžio buvo dinamiška (tiek vienas konflikto dalyvis ėjo prie kito, tiek kitas), nukentėjusiojo nepagrįstas filmavimas, T. V. paprašius to nedaryti, primygtinis prašymas atsakyti į klausimus ar pakartotinių klausimų uždavimas sukėlė konflikto dalyviams emocinę įtampą. Nors analizuojamas įvykis vyko viešoje vietoje (degalinėje), tačiau šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad T. V. turėjo tyčią pažeisti viešąją tvarką, žmonių rimtį. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina įrodyti, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais siekia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėtų taip veikti, kas nagrinėjamu atveju T. V. atžvilgiu visiškai nepasitvirtino. Nėra jokių duomenų, kad T. V. veiksmai (telefono išmušimas ir S. K. pastūmimas) atlikti betarpiškai stebint pašaliniams asmenims ir pastarasis tai suprato bei demonstratyviai nekreipė į tai dėmesio. Ir nors T. V. elgesys pastumiant S. K. ant automobilio kapoto ir telefono išmušimas iš rankų, laikytinas netinkamu ir netoleruotinas, tačiau, vien ši aplinkybė savaime nereiškia, jog šiuo atveju pagal šioje byloje susiklosčiusią įvykių eigą buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnyje.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, jog aptartame T. V. elgesyje nėra pagrindo įžvelgti nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymių, tai yra pavojingą veiką bei tyčią pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Trumpas šių asmenų tarpusavio susidūrimas, net jei tuo metu, kaip teigia pareiškėjas, ir buvo atlikti fiziniai veiksmai, objektyviai nebuvo nukreipti pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Todėl nenustačius būtinųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių, negalima ir atsakomybė už šį nusižengimą.
Teismo vertinimu, asmenų konfliktas neperžengė privačių tarpusavio nesutarimų ribos, o administracinio nusižengimo byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad T. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o S. K. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti priimto nutarimo, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-561-2025 palikti nepakeistą ir S. K. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.