- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-341-113-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukenas
- Nuteistasis
- V. B., R. G., G. K., A. S., ir L
- Advokatai
- Juozas Ančiukaitis
- Kategorijos
- 2.4.6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešejas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-341-113/2010
Teisejas Jonas Špelveris Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.1.;
2.4.6.3.4.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.;
2010 m. rugsejo 16 d.
Klaipedos apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
gynejams advokatams Juozui Anciukaiciui, Tatjanai Borik, Audronei Matiukienei, Jovitai Usonytei,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos prokurores bei nuteistuju A. S. ir V. B. apeliacinius skundus del Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-04-13 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:
R. G. – pagal BK 178 str. 1 d. už A. P. turto pagrobima laisves atemimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 65 str. 1 d. 1 p. a pap., ši bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinta su Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009-04-09, 2009-05-21, 2009-06-17, 2009-06-18 nuosprendžiais, 2009-06-17 nuosprendžiu, pakeistu Klaipedos apygardos teismo 2009-11-05 nuosprendžiu, paskirtomis bausmemis ir paskirta subendrinta bausme – laisves atemimas 4 metams 6 menesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinta su Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009-04-09 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutine subendrinta 5 metu laisves atemimo bausme pataisos namuose. Iki nuosprendžio isiteisejimo dienos R. G. paskirta kardomoji priemone – suemimas, jis suimtas teismo saleje. Bausmes pradžia nurodyta skaiciuoti nuo šio nuosprendžio isiteisejimo dienos, i bausmes laika iskaitytas suemime išbutas laikas nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio isiteisejimo dienos bei visa bausmes dalis, atlikta pagal Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009-05-21, 2009-06-17, 2009-06-18 nuosprendžius bei 2009-06-17 nuosprendi, pakeista Klaipedos apygardos teismo 2009-11-05 nuosprendžiu, bei sulaikyme ir suemime išbutas laikas, kuris nurodytas minetuose teismo nuosprendžiuose;
A. S. – pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. už padejima padaryti vagyste iš E. Š. buto laisves atemimu 1 metams 6 menesiams pataisos namuose;
V. B. – pagal BK 178 str. 2 d. už E. Š. turto pagrobima laisves atemimu 3 metams 6 menesiams, pagal BK 180 str. 2 d. už A. J. ir R. Š. turto pagrobima laisves atemimu 3 metams 6 menesiams, pagal BK 178 str. 1 d. už A. P. turto pagrobima laisves atemimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 4 metams pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir L. G., G. K. bei M. Š., taciau del ju apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
V. B. nuteistas už tai, kad jis 2009-04-18, apie 17.00 val., veikdamas bendrininku grupe su M. Š., L. G. ir G. K., ateje prie buto, esancio (duomenys neskelbtini), kur A. J. pradarius buto duris, ji pastumdami, isibrove i buta ir, panaudodami fizini smurta, t. y. nenustatytu daiktu smogdami A. J. i galva, del to šis prarado samone, gulincia lovoje R. Š. išmesdami iš lovos, pagrobe A. J. priklausanti 231 Lt vertes turta.
V. B. ir R. G. nuteisti už tai, kad jie 2009-04-19, apie 02.30 val., veikdami bendrininku grupe, iš namo, esancio (duomenys neskelbtini), laiptines pagrobe 1200 Lt vertes vaikiška vežimeli, priklausanti A. P. .
V. B. nuteistas už tai, kad jis 2009-04-22, apie 21.00 val., veikdamas bendrininku grupe su M. Š., L. G. ir G. K., turedamas tiksla užvaldyti svetima turta, išlauže buto, esancio (duomenys neskelbtini), duris, taip i ji isibroves, pagrobe E. Š. priklausanti 22745,89 Lt vertes turta.
A. S. nuteistas už tai, kad jis 2009-04-22, apie 21.00 val., atejusiems i jo buta G. K., V. B., L. G. ir M. Š. dave patarima, kad galima apvogti E. Š. priklausancius kambarius, esancius (duomenys neskelbtini), nes kambariu savininkes nebuna namuose. Taip A. S. padejo G. K., V. B., L. G., M. Š. pagrobti svetimo turto už 22745,89 Lt.
Šalies argumentai
Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos prokurore apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-04-13 nuosprendi. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., R. G. pagal BK 178 str. 1 d. paskirta bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinti su Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-01-19 nutartimi nustatyta subendrinta bausme ir galutine subendrinta bausme paskirti laisves atemima 3 metams 10 menesiu. Panaikinti nuosprendžio dali, kuria iš R. G. E. Š. naudai priteistas turtines žalos atlyginimas. Prokurore apeliaciniame skunde nurodo, jog minetas nuosprendis keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo ir neteisingai paskirtos bausmes. Teismas šiuo nuosprendžiu paskirta bausme du kartus subendrino su Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009-04-09 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. paskirta bausme – vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. ir vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. – ir paskyre per griežta galutine bausme. Skundžiamu nuosprendžiu R. G. nuteistas už A. P. turto pagrobima, taciau iš jo solidariai su kitais nuteistaisiais E. Š. naudai priteistas turtines žalos atlyginimas, nors jis nebuvo kaltinamas ir pripažintas kaltu del šio nusikaltimo padarymo.
A. S. apeliaciniu skundu prašo ji išteisinti, nurodo, kad jam paskirta bausme yra per griežta, nes jis sunkiai serga, vagystes metu buvo ligonineje, grižes ryte rado apvogta savo kambari, išdaužta langa ir išlaužtas duris. Jis nepažista nei vieno nuteistojo ir nesupranta, už ka ji nuteise.
V. B. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo veika iš BK 180 str. 2 d. i 180 str. 1 d. ir sumažinti paskirta laisves atemimo bausme, nes jis, kaip parode A. J. ir R. Š., ju nemuše, juos pastume ir ieškojo turto L. G. ir G. K. . A. J. taip pat parode, kad jie atsirakino buto duris ir iejo i vidu.
Teismo posedžio metu nuteistieji ir ju gynejai prašo apeliacinius skundus patenkinti, prokurore prašo Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos prokurores apeliacini skunda patenkinti, nuteistuju apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos prokurores apeliacinis skundas tenkintinas.
Nuteistuju apeliaciniai skundai atmestini.
Del Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos prokurores apeliacinio skundo argumentu
Prokurore teisingai apeliaciniame skunde pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas R. G. paskirtas bausmes, netinkamai taike baudžiamaji istatyma – BK 63 str. bei BK 64 str. nuostatas, todel skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 str. 1 p. nurodytu pagrindu. Teismas šiuo nuosprendžiu R. G. paskirta bausme du kartus subendrino su Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009-04-09 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. paskirta bausme – vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. ir vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-01-19 nutartimi, taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 9 d. nuostatas, buvo subendrintos Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009-04-09, 2009-05-21, 2009-06-17, 2009-06-18 nuosprendžiais, 2009-06-17 nuosprendžiu, pakeistu Klaipedos apygardos teismo 2009-11-05 nuosprendžiu, R. G. paskirtos bausmes, galutine subendrinta bausme jam paskirta laisves atemimas 3 metams (t. 6, b. l. 66). Teismas privalejo taikyti BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nuostatas ir šiuo nuosprendžiu R. G. pagal BK 178 str. 1 d. paskirta bausme bendrinti su Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-01-19 nutartimi paskirta subendrinta bausme, prie šios bausmes, kaip prie griežtesnes, iš dalies pridedamas pagal BK 178 str. 1 d. paskirta bausme, o ne, ignoruodamas šia nutarti, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme bendrinti su anksciau minetais nuosprendžiais paskirtomis bausmemis, ir tokiu budu nustatyti galutine subendrinta bausme R. G. .
Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprende civilinio ieškinio klausima, todel skundžiamas nuosprendis keistinas ir BPK 328 str. 4 p. pagrindu. Teismas priteise iš R. G. solidariai su kitais nuteistaisiais nukentejusiosios E. Š. naudai 14810 Lt turtines žalos atlyginimo. Taciau, kaip ir apeliaciniame skunde nurodo prokurore, R. G. nebuvo kaltinamas E. Š. turto pagrobimu ir nebuvo del to pripažintas kaltu, todel jis negali atsakyti už E. Š. šiuo nusikaltimu padaryta žala.
Del nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentu
Nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nepažista nei vieno nuteistojo, vagystes metu buvo ligonineje, grižes ryte rado apvogta savo paties kambari, išdaužta langa ir išlaužtas duris, neatitinka tikroves, yra paneigiami bylos medžiaga. Teismas išvada, jog A. S. padejo kitiems nuteistiesiems padaryti vagyste isibraunant i E. Š. gyvenamasias patalpas, grinde byloje esanciu irodymu visumos analize, ju viseto ivertinimu. Nuteistieji L. G., V. B., G. K. viso proceso metu nuosekliai teige, kad vagystes diena atejo pas A. S., adresu (duomenys neskelbtini), ten gaminosi valgyti, gere kava, A. S. tuo metu tikrai buvo namuose, pas A. S. buvo lankesi ir anksciau. L. G., V. B. ir G. K. taip pat parode, kad A. S. užsimine apie savo kaimynes E. Š. buta, pasake, kad jame nebuna šeimininkes, bet, išlaužus buto duris, ten galima rasti vertingu daiktu, kad A. S. tikrai buvo savo kambaryje, kai buvo laužiamos E. Š. durys ir nešami daiktai. Nukentejusioji E. Š. parode, kad tame bute ji negyvena, kaimynas A. S. žinojo, kad jos nera ir nebus namuose, kad ji po vagystes su policijos pareigunu buvo nuejusi pas A. S., ten rado savo daiktu, kuriu pasigedo po vagystes. Šiuos daiktus ji pateike apžiurai, po apžiuros jie buvo jai gražinti, ta patvirtina daiktu pateikimo ir apžiuros protokolai. A. S. negalejo paaiškinti, kaip jo kambaryje atsirado E. Š. daiktai. Be to, tiek nukentejusioji E. Š., tiek nukentejusioji A. P. aiškino, kad del nusikaltimu padarymo itaria kaimyna A. S., kuris gyvena asocialiai, nuolat girtauja, yra agresyvus, ir jo draugus, nes pas ji renkasi asocialus, nusikalstamo pasaulio asmenys, ten girtaujama, triukšmaujama, tai kelia baime, nesaugumo jausma. Netiketi ir nesiremti aptartais parodymais teismui nebuvo jokio pagrindo, nes jie papildo, patvirtina vieni kitus, atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais irodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais sudaro vientisa irodomaja medžiaga ir atskleidžia išsamu nusikalstamos veikos vaizda. Nors nuteistasis A. S. neigia savo kalte del jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, apeliacines instancijos teismas, išanalizaves bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyre visas bylos aplinkybes, tinkamai ivertino byloje surinktus irodymus ir teisetai bei pagristai A. S. pripažino kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. už padejima padaryti vagyste isibraunant i E. Š. gyvenamasias patalpas, todel ji išteisinti del šio nusikaltimo padarymo nera jokio teisinio pagrindo.
Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausme yra per griežta, apeliacines instancijos teismas konstatuoja, jog bausme už padaryta nusikaltima nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo istatymo nuostatu, savo rušimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodyta bausmes paskirti. BK 55 str. itvirtinta nuostata, jog asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismas paprastai skiria su laives atemimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisves atemimo bausme, teismas privalo motyvuoti savo sprendima. Pažymetina, jog nors, bylos duomenimis, A. S. laikytinas pirma karta teisiamu už apysunki tycini nusikaltima asmeniu ir jam formaliai galetu buti taikoma mineta BK 55 str. itvirtinta nuostata, pirmosios instancijos, parinkdamas jam laisves atemimo bausmes ruši, šios nuostatos nepažeide, nes toki savo sprendima tinkamai motyvavo. Skirdamas bausme už padaryta nusikalstama veika, apylinkes teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais, atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, pobudi, stadija, kaltes forma ir ruši, kaltininko asmenybe, jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nebuvima, i atsakomybe sunkinancia aplinkybe, i jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir ruši. Teismas ivertino tai, kad A. S. padare viena baigta tycini apysunki nusikaltima nuosavybei, kad jis nusikalto budamas neteistas (teistumas buvo panaikintas), darant nusikaltima bendrininku grupeje dalyvavo kaip padejejas, taciau ivertino ir tai, kad A. S. gyvena asocialiai, butent jis dave patarima, kad galima apvogti E. Š. priklausancius kambarius, jo suteiktos informacijos pagrindu ir buvo padaryta vagyste. Byloje esanciame Klaipedos miesto savivaldybes administracijos rašte nurodoma, kad A. S. savivaldybes išnuomotu kambariu sanitarine bukle yra nepatenkinama, kambariai paversti landyne, kurioje dažnai girtaujama, juose tvyro dvokas, A. S. nuomojamuose kambariuose girtaujantys asmenys elgiasi asocialiai, dergia buto ir namo bendro naudojimo patalpas bei aplinka, už nuomojamu patalpu niokojima, girtavima ir kenkima aplinkiniams renkami ir rengiami dokumentai del A. S. iškeldinimo (t. 1, b. l. 56-57). A. S. kaimynes nukentejusiosios E. Š. ir A. P. taip pat teigia, kad ju kaimynas gyvena asocialiai, nuolat girtauja, yra agresyvus, pas ji renkasi asocialus, nusikalstamo pasaulio asmenys, ten girtaujama, triukšmaujama, šiukšlinama, gadinamas bendras turtas, tai kelia kaimynams baime, nesaugumo jausma. Iš bylos duomenu taip pat matyti, kad A. S. neatvyko i teismo posedi, jam nepavyko iteikti teismo šaukimo, jo atvesdinti, nes jis nebuvo rastas savo gyvenamojoje vietoje, jo buvimo vieta buvo nežinoma, todel A. S. slepiantis ir vengiant atvykti i teisma ir taip trukdant procesui, jam paskirta kardomoji priemone – ipareigojimas periodiškai registruotis policijos istaigoje – buvo pakeista i griežtesne kardomaja priemone – suemima, paskelbta jo paieška, A. S. sulaikius, buvo nustatytas ir tesiamas suemimo terminas (t. 5, b. l. 84, 94, 100, 101, 108, 128, 167). Visi aptarti duomenys nulemia nuteistojo asmenybes pavojinguma, atskleidžia jos antivisuomenines nuostatas, nihilistini požiuri i teises ir visuomeneje priimtas morales bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o del susiformavusios neigiamos vertybiu orientacijos, padarytas nusikaltimas tera logine jo asocialaus gyvenimo budo pasekme. Visa tai pagristai pirmosios instancijos teismui leido manyti, kad tik A. S. paskyrus laisves atemimo bausme ir realiai ja atlikus bus užtikrintas bausmes paskirties igyvendinimas. A. S. parinkes tinkama bausmes ruši, teismas, nustatydamas jos dydi, taip pat nepažeide baudžiamojo istatymo reikalavimu, skirdamas žymiai mažesne negu BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmes vidurkis laisves atemimo bausme (BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes vidurkis yra 3 metai 1 menuo 15 dienu). Apelianto nurodyta aplinkybe, kad jis sunkiai serga, nesudaro bausmes švelninimo pagrindo, pažymetina, kad liga nesutrukde apeliantui nusikalsti, gyventi ne pagal bendras morales ir elgesio normas, be to, istatymai užtikrina nuteistuju laisves atemimo bausme gydyma. Atsižvelgusi i tai, kas išdestyta, teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmes skyrima reglamentuojancias nuostatas ivertino bei pritaike tinkamai ir nuteistajam A. S. paskyre teisinga, savo rušimi ir dydžiu aiškiai ne per griežta bausme, todel jos švelninti nera teisinio pagrindo.
Del nuteistojo V. B. apeliacinio skundo argumentu
Teiseju kolegija, išanalizavusi bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai V. B. veika kvalifikavo pagal BK 180 str. 2 d. Byloje nustatyta, kad V. B., veikdamas bendrininku grupe su G. K., L. G. ir M. Š., A. J. pradarius buto duris, ji pastumdami, isibrove i buta. Pirmosios instancijos teismas del šio plešima kvalifikuojancio požymio pasisake nuosprendyje, atskleide ir paaiškino jo turini, nurode, kokie bylos duomenys patvirtina šio požymio egzistavima. Teiseju kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad mineti nuteistieji, veikdami bendrininku grupe, apipleše isibrove i patalpa. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis A. J. ir R. Š. nemuše, neieškojo ju turto, taciau nustatytos faktines bylos aplinkybes liudija, jog mineti nuteistieji veike bendrai tarpusavyje susitare, turedami ta pati tiksla, siekdami realizuoti ju visu bendra nusikalstama sumanyma, ju veiksmus junge tycia, jie sujunge savo pastangas ir tiesiogiai dalyvavo vykdydami bendro nusikaltimo objektyviaja puse. Del bendro dalyvavimo darant nusikalstama veika atsirade padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nera priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams. Todel mineti nuteistieji laikomi bendravykdžiais darant BK 180 str. 2 d. numatyta nusikaltima. Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas V. B. veika pagal BK 180 str. 2 d., baudžiamaji istatyma pritaike tinkamai, nera jokio pagrindo tenkinti nuteistojo prašyma perkvalifikuoti jo veika iš BK 180 str. 2 d. i 180 str. 1 d. ir tuo pagrindu sumažinti už šia veika paskirta laisves atemimo bausme.
Už šiam nuteistajam inkriminuotus nusikaltimus bausmes paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo istatymo nuostatu, savo rušimi ir dydžiais atitinka BK 41 str. nurodyta bausmes paskirti. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkes teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais, BK 56 str. itvirtintomis bausmes skyrimo recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma taisyklemis, atsižvelge i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsnius, pobudžius, stadijas, kaltes forma ir ruši, kaltininko asmenybe, jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe, atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nebuvima. V. B. padare viena tycini nesunku, viena apysunki ir viena sunku nusikaltima nuosavybei, pastarasis nusikaltimas dar ir smurtinis, nusikalto turedamas teistuma, todel BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, budamas teistas taip pat už savanaudišku ir smurtiniu nusikaltimu padaryma, teismas nustate jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe, kad jis nusikalto veikdamas bendrininku grupe. Ivertines bausmiu skyrimui reikšmingus tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, ju visuma ir, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo istatymo nuostatomis, teismas V. B. už nusikaltima, numatyta BK 178 str. 2 d., skyre didesne negu šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmes vidurkis laisves atemimo bausme, už nusikaltima, numatyta BK 180 str. 2 d., skyre artima šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmes vidurkiui laisves atemimo bausme, už nusikaltima, numatyta BK 178 str. 1 d., skyre mažesne negu šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmes vidurkis laisves atemimo bausme. Tuo BK 61 str. nuostatos nebuvo pažeistos. Teismas tinkamai nustate ir galutine subendrinta bausme, paskirtas bausmes subendrines pagal BK 63 str. 1 d., 4 d. itvirtintas nuostatas. Atsižvelgusi i tai, kas išdestyta, teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmes skyrima reglamentuojancias nuostatas ivertino bei pritaike tinkamai ir nuteistajam V. B. paskyre teisinga, savo rušimi ir dydžiu aiškiai ne per griežta bausme, todel jos švelninti nera teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p.,
nusprendžia:
nuteistuju A. S. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti.
Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-04-13 nuosprendi pakeisti.
Panaikinti Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-04-13 nuosprendžio dali del R. G. paskirtu bausmiu bendrinimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., R. G. pagal BK 178 str. 1 d. paskirta bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinti su Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-01-19 nutartimi paskirta subendrinta bausme ir galutine subendrinta bausme paskirti laisves atemima 3 metams 10 menesiu.
Panaikinti nuosprendžio dali, kuria iš R. G. solidariai su kitais nuteistaisiais nukentejusiosios E. Š. naudai priteista 14810 Lt turtines žalos atlyginimo.
Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.