Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atlikusi tarnybinio nusižengimo patikrinimą, Komisija 2018 m. gruodžio 18 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą dėl G. C. galimo tarnybinio nusižengimo, kurioje konstatuota, kad „atsižvelgiant į surinktus ikiteisminio tyrimo metu duomenis, savo veiksmais G. C. galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2018-08-23 apie 13 val. kartu su kitais asmenimis pavėsinėje, esančioje prie parduotuvės „Pasagėlė“, (duomenys skelbtini), esančių tvenkinių, kitų asmenų akivaizdoje, vartodamas alkoholinius gėrimus (alų, paskui degtinę), būdamas neblaivus viešoje vietoje (asmens blaivumo testo rezultatas – 2,74 promilės alkoholio kraujyje, sunkus girtumo laipsnis) galimai pažeidė: Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“, 3.4.1 punkto, 3.4.2 punkto, 6 punkto nuostatas. Įvertinus tarnybiniame patikrinime išdėstytas aplinkybes, priežastis, kaltę, paaiškinimus ir pareigūno veiklą charakterizuojančią medžiagą, vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 30 straipsnio 1, 3, 5, 6, 12 dalimis, Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 „Dėl Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių ir Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ 70 ir 77 punktais, Komisija pateikė siūlymus: tarnybinį patikrinimą baigti; pripažinti, kad 1-o sektoriaus APS jaunesnysis specialistas G. C. padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – pavėsinėje, prie parduotuvės „Pasagėlė“, (duomenys skelbtini), esančių tvenkinių, kitų asmenų akivaizdoje, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nors G. C. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau pareigūnui, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, yra keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos metu, todėl savo tokiais veiksmais jis pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“, 3.4.1, 3.4.2 ir 6 punkto nuostatas, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą“.

Atsižvelgdamas į Komisijos atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą bei vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius 2019 m. sausio 8 d. priėmė įsakymą Nr. P-16 „Dėl G. C. nubaudimo“ ir nusprendė paskirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Pažymėjo, kad pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40737-18. Teisėsaugos institucijos oficialus pranešimas apie tai, kad pareigūnui pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad pareigūnui įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius tyčinę nusikalstamą veiką, yra ne tik pakankamas, bet ir privalomas pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo patikrinimo procedūrą. 2018 m. gruodžio 5 d. pareiškėjui buvo surašytas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiu prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyti faktai tarnybinio nusižengimo patikrinimo metu turi prejudicinę reikšmę, o ir pats pareiškėjas jų neginčija (nors faktus interpretuoja siekdamas sušvelninti savo padėtį). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti tokie faktai ir reikšmingos aplinkybės: 2018 m. rugpjūčio 23 d. apie 13 val. G. C. kartu su pažįstamais S. K. ir M. K. atėjo į pavėsinę, esančią prie tvenkinio (duomenys skelbtini), išgerti alaus ir pasikalbėti. Pavėsinėje rado pažįstamą A. L. su dviem kitais asmenimis. Visi kartu gėrė alų, degtinę. Vėliau vienas A. L. draugas išėjo, o antras užmigo. Begeriant alkoholinius gėrimus apie 15 val. A. L. susipyko su S. K., apsistumdė. G. C. ir M. K. laikant nukentėjusįjį už rankų, S. K. tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į veidą. Nors apklausiami kaip įtariamieji G. C. ir M. K. bei S. K. neigė atlikę bet kokius veiksmus prieš nukentėjusįjį A. L., tačiau jų parodymai paneigti nukentėjusiojo A. L., liudytojo E. S. parodymais, Bendrojo pagalbos centro duomenimis. Tuoj po įvykio sulaikius įtariamuosius, G. C. nustatytas 2,74 promilės neblaivumas, M. K. – 2,56 promilės, S. K. – 2,61 promilės, A. L. – 2,43 promilės. 2018 m. rugpjūčio 24 d. G. C. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pareiškėjas apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir paskirtą kardomąją priemonę nustatyta tvarka Įstaigos administracijai nepranešė, stengėsi visokeriopai nuslėpti šį faktą. Įstaigos vadovybė apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn sužinojo, iš ikiteisminio tyrimo įstaigos gavusi 2018 m. rugpjūčio 29 d. paklausimą dėl pareiškėjo charakteristikos. Visi šie faktai įrodo, kad pareiškėjas aiškiai suprato savo priešingo teisei elgesio esmę. Būdamas statutiniu pareigūnu, jis suvokė, kad jo besaikis girtuokliavimas kartu su grupe kitų asmenų viešoje vietoje, įsivėlimas į smurtinį konfliktą nedera su statutinio pataisos pareigūno nepriekaištinga reputacija ir etikos normų reikalavimais. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių šiuos punktus: 3.4.1. saugoti nepriekaištingą pareigūno reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas; 3.4.2. laikytis duotos pareigūno priesaikos, elgtis sąžiningai; 6. pareigūnas tarnybos ir ne tarnybos metu viešumoje privalo laikytis visuotinai pripažintų moralės normų, etiketo reikalavimų ir vengti elgesio, kuris gali būti suprantamas kaip kenkiantis valstybės ar bausmių vykdymo sistemos reputacijai ir mažinantis visuomenės pagarbą bei pasitikėjimą tiek valstybės institucijomis, tiek pačiu pareigūnu. Nors ir būdamas ne tarnybos metu, įvykio dieną G. C. be saiko vartojo alkoholinius gėrimus viešoje vietoje kartu su kitais jam mažai pažįstamais asmenimis, apsvaigę iki sunkaus girtumo laipsnio įsivėlė į smurtinį konfliktą, buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, šį faktą nuslėpė nuo savo vadovų, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo atviras ir nuoširdus, savo elgesio nesmerkia ir dėl jo nesigaili iki šio momento. Tokiuose jo veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji Etikos taisyklių 3.4.1, 3.4.2 ir 6 punktų sudėties požymiai. Tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas jam paskirta neviršijant sankcijos pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgus į visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Pareiškėjas 2018 m. spalio 5 d. Įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. P-458 „Dėl G. C. nušalinimo nuo pareigų“ buvo laikinai nušalintas nuo pareigų tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpiui. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas gavus oficialią informaciją apie pareiškėjo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už tyčinį nusikaltimą. Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad pataisos pareigūnas be jokių išlygų atleidžiamas iš tarnybos, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pataisos pareigūnas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs nusikalstamą veiką ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą).

Pareiškėjas prašo panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. P-16 „Dėl G. C. nubaudimo“ 1 ir 2 punktus ir priteisti iš atsakovo negautą darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. ir delspinigius.

Ginčijamu įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (b. l. 6). Pareiškėjas ginčija paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą tuo pagrindu, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, nes jis tarnybinio nusižengimo nepadarė, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“. Statutas įtvirtina pagrindinius tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R.-59 „Dėl Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių ir Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“. Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R.-59 „Dėl Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių ir Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“, 60 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas, kai yra duomenų apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą. Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos vadovai, informuodami teisingumo ministrą apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, kartu pateikia šį faktą patvirtinančius dokumentus ar kitą medžiagą, kuri gali būti svarbi atliekant tarnybinį patikrinimą. Darytina išvada, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tai įtvirtinta ir Statuto 30 straipsnio 1 dalyje – už tarnybinį nusižengimą skiriama tarnybinė nuobauda. Remiantis Statuto 8 straipsniu, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojų darbo santykius reglamentuoja darbo įstatymai. Be to, šiems darbuotojams ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų darbuotojams taikomos Statuto 10 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 5 punktų ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatos. Tarnybinis nusižengimas – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos pataisos tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Pagal Statuto 30 straipsnį, nustatantį tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką pataisos pareigūnams, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į nusižengusio pataisos pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pataisos pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, ar jo elgesys kitaip pažeidžia teisės normų reikalavimus, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas), b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė) ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys. Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius: materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

Taisyklių 71 punkte numatyta, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio pataisos pareigūno veikos įvertinimas. Kai tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimo išvadoje taip pat išdėstomas ankstesnės patikrinimo išvados ir ją surašiusio asmens ar komisijos veiksmų įvertinimas.

Taisyklių 72 punkte nurodoma, jog patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nusižengimo padarymo diena ar laikotarpis, aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie pataisos pareigūno tarnybą (tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai, paskatinimai ir nuobaudos), ar nėra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo. Siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo nepateikiamas, jei tyrimo išvadoje nurodoma, kad yra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai arba pataisos pareigūnas, įtariamas padaręs pažeidimą, yra miręs.

Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Taisyklių 71, 72, 74 punktai). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas netinkamai elgėsi viešoje vietoje, pažeidimą padarė aplaidžiais veiksmais. Pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40737-18, Įstaigoje apie tai gauta oficiali informacija 2018 m. rugsėjo 27 d. (Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus „Atsakymas į prašymą“ Nr. IBPS-S-482652). Teisėsaugos institucijos oficialus pranešimas apie tai, kad prieš pareigūną pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad pareigūnui įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius tyčinę nusikalstamą veiką, yra ne tik pakankamas, bet ir privalomas pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo patikrinimo procedūrą. 2018 m. lapkričio 28 d. Įstaigoje buvo gautas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš pareiškėją. Nutarimas priimtas atlikus visus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir visapusiškai ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas įvykio aplinkybes, ne vien tik nukentėjusiojo parodymus. Ir tik po nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą gavimo, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, 2018 m. gruodžio 5 d. pareiškėjui buvo surašytas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas, deklaratyviai teigdamas, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas nesant pakankamai duomenų apie visas įvykio aplinkybes, savo skunde nenurodo, kokių gi konkrečių duomenų trūko ir pats tokių duomenų nenurodo.

Toliau skunde nurodoma, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. įvykio vieta – pavėsinė yra privati valda, o ne vieša vieta, kad visi buvo blaivūs, kad jų tikslas buvo išgerti alaus ir pasikalbėti. Kad apie 15 val. kilo konfliktas, kuriame jis nedalyvavo, tramdė konflikto iniciatorių ir pasišalino. Skunde remiamasi nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą išvadomis, kad konflikto metu pavėsinėje ar netoli jos pašalinių žmonių nebuvo, todėl nenustatyta, kad įtariamųjų veiksmais buvo pažeista vieša rimtis ir tvarka. Skunde pareiškėjas pažymi, kad blaivumo laipsnis jam buvo nustatytas ne įvykio vietoje, o Kaišiadorių rajono policijos komisariate, t. y. po to, kai jį paėmė iš namų apie 16.42 val. Visoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodoma, kokiais veiksmais jis padarė jam inkriminuojamų konkrečių teisės normų pažeidimus, nenurodyta, kokiais įrodymais grindžiamas kiekvienas konkretus pažeidimas, kokios yra galimos pasekmės, kuo grindžiama jo kaltė ir kt.

– 2018 m. rugpjūčio 23 d. apie 13 val. G. C. kartu su pažįstamais S. K. ir M. K. atėjo į pavėsinę, esančią prie tvenkinio (duomenys skelbtini), išgerti alaus ir pasikalbėti. Pavėsinėje rado pažįstamą A. L. su dviem kitais asmenimis. Visi kartu gėrė alų, degtinę. Vėliau vienas A. L. draugas išėjo, o antras užmigo. Begeriant alkoholinius gėrimus apie 15 val. A. L. susipyko su S. K., apsistumdė. G. C. ir M. K. laikant nukentėjusįjį už rankų, S. K. tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į veidą, taip padarydamas minkštųjų audinių sumušimą, kraujosruvas ir odos nubrozdinimą kairės akies vokuose bei minkštųjų audinių sumušimą dešinio smilkinio srityje. Nors apklausiami kaip įtariamieji G. C. ir M. K. bei S. K. neigė atlikę bet kokius veiksmus prieš nukentėjusįjį A. L., tačiau jų parodymai paneigti nukentėjusiojo A. L., liudytojo E. S. parodymais, Bendrojo pagalbos centro duomenimis;