Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1203-2011

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2011 m. gruodžio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vedusio, aukštojo išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko ir direktoriaus, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisto:

1. 2009-02-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. 30 MGL dydžio, t. y. 3900 litų bauda.

2. 2010-04-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 245 str. vienerių metų laisvės apribojimo bausme.

3. 2011-06-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 245 str. vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010-04-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė ir subendrinta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., 154 str. 2 d., 155 str. 1 d.,, 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., 154 str. 2 d.;

ir nukentėjusiojo A. S.

apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. (savaitraščio „(duomenys neskelbtini)“ 2010-11-13 publikacija) ir nuteistas 40 MGL dydžio, t. y. 5200 Lt (penkių tūkstančių ir dviejų šimtų litų) bauda.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš A. D. jo naudai priteista 3000 Lt (trys tūkstančiai litų).

A. D., vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1), dėl jam pareiktų kaltinimų pagal LR BK 154 str. 2 d. 155 str. 1 d. 154 str. 2 d. 155 str. 1 d., dėl savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ 2009-02-14 bei 2010-10-09 pateiktos publikacijos – išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2) A. D. dėl jam pareiktų kaltinimų pagal LR BK 154 str. 2 d. 155 str. 1 d. 154 str. 2 d. 155 str. 1 d., dėl savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-26 bei 2010-08-21 pateiktos publikacijos – išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad siekdamas paniekint ir pažeminti A. S. bei pakirsti pasitikėjimą šiuo asmeniu, 2010-11-13, savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini)straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“?“ viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią ir šmeižikišką informaciją, kad:

<...> Su A. S. siejama didžiulė kontrabandos byla.

<...> apie šią kontrabandą žinojo ir tuometis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. S....

<...> ... (duomenys neskelbtini) investuoja pinigus į jo kontrabandos verslą...

<...> ... jis nuvažiavo pas A. S. ir paprašė pastarojo padėti ištraukti iš kalėjimo M. S. ... S pareikalavo už M. S. ištraukimą iš kalėjimo ir už Č. S. ir J. L. nepatraukimą baudžiamojon atsakomybėn sumokėti S. 36 tūkstančius JAV dolerių ir tada jis padarys taip, kad baudžiamoji byla bus nutraukta. Č. S. pasakė, kad jis pažadėjo A. S. tokius pinigus sumokėti...

<...> ... šita siunta jam yra labai brangi, nes ji buvo nupirkta už 170 tūkstančių JAV dolerių, kuriuos investavo A. S.... Šiais veiksmais A. D. apšmeižė A. S., kad neva jis padarė sunkų nusikaltimą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo skundą atmesti. Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl nuteistojo A. D. apeliacinio skundo

Nors A. D. savo kaltę neigia, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. LR BK 154 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais. (2K-7-437/2008)

A. D. savo kaltės nepripažįsta, nurodo, kad viešosios informacijos rengėjo tikslas buvo supažindinti visuomenę su L. L. liudijimu specialiųjų tyrimų tarnyboje, jis, rašydamas minėtą straipsnį vadovavosi oficialiu dokumentu, 2003-11-06 baudžiamojoje byloje Nr. 39-1-108-00, Nr. 39-1-108-02 liudytoju apklausto J. L. parodymais. Šiuose parodymuose buvo užfiksuotos kai kurios su A. S. susijusios faktinės aplinkybės, kurias jis ir paminėjo straipsnyje.

A. D. kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nukentėjusysis A. S. apylinkės teisme nurodė, kad 2010-11-13 savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 41, straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, jį šmeižiantys teiginiai, kuriuose dalyvavo A. D., buvo pripažinti kaip neatitinkančiais tikrovės ir jį šmeižiantys. Minėtais sprendimais ir nuosprendžiais teismai pripažino, kad atsakovai (tame tarpe ir A. D.) sąmoningai viešai pateikdami tariamus kaltinimus, skleidė (savo esme analogiški teiginiai paskleisti 2010-11-13 straipsnyje), melagingas ir žeminančias žinias apie jo tariamus nusikaltimus, kuriuos padarė neva jis – A. S.: dalyvavau M. S. organizuotoje kontrabandoje, piktnaudžiavau tarnybine padėtimi, sudarydamas sąlygas kontrabandą organizavusiems asmenims išvengti baudžiamosios atsakomybės, kišausi į teisėsaugos pareigūnų veiklą, įtakojau baudžiamosios bylos tyrimą, reikalavau neteisėto atlygio (kyšio), esu susijęs su kriminaliniais nusikaltimais, slėpiau nusikaltimus ir kt. Aukščiau minėti teismai pripažino tikrovės neatitinkančius ir jį šmeižiančius šiuos teiginius:

<...> ... su šia kontrabanda susijęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. S.;

<...>... O Silickis amžinatilsis ėmė iš S. pinigus, daugino-pirko tas kontrabandines prekes, ir (duomenys neskelbtini) skirdavo palydą iš savo pavaldinių;

<...>.... A. S. žinojo apie K. S. kontrabandą;

<...>... Kad K. S. kontrabandos istorijoje dalyvavo ir dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. S....;

<...> ...(duomenys neskelbtini) taip pasakęs: Už kiekvieną žmogų-po 12 „štukų“, ir nebus jokios bylos;

<...> ...M. S. kontrabandoje esą dalyvavo ir A. S.;

<...> ...Apie daromus nusikaltimus buvo žinoma Seimo nariams: A. S....;

<...> ...A. S.... statytiniai, prižiūri kontrabandos veiklą iš savo pozicijų ir kontroliuoja, kad į šį ratą nepapultų pašaliniai, konkurentai;

<...> ... Jie vadovavo nusikalstamai grupuotei ir darė poveikį ikiteisminiam tyrimui, kuris nuo pat pradžios buvo tiriamas vienašališkai ir klastojant realius faktus. ... Suprantama, kad nustačius, jog nusikalstamoje veikoje dalyvauja aukšto rango muitinės, policijos, pareigūnai ir tai kuruojama kai kurių Seimo narių, buvo imtasi bylos falsifikavimo, tikslu nuslėpti realius nusikaltėlius.

Kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, kad po visų aukščiau nurodytų ir įsiteisėjusių teismų sprendimų ir nuosprendžių A. D. savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ atspausdino teismų pripažintų neatitinkančių teiginių paneigimus bei V. L. atsiprašymą, todėl jis gerai žinojo, kad visi šie teiginiai neatitinka tikrovės, tačiau sąmoningai vėl juos nurodė rašydamas straipsnį. Nuteistasis neabejotinai žinojo, kad 2004, 2005, 2008, 2009 m. išnagrinėtose baudžiamosiose ir civilinėse bylose, kurių metu priimti sprendimai ir nuosprendžiai yra įsiteisėję, teismai yra konstatavę, kad teiginiai apie A. S. tariamą dalyvavimą kontrabandoje, nusikalstamose struktūrose ir jo piktnaudžiavimus tarnybine padėtimi bei daryta įtaką baudžiamosios bylos tyrimui, yra neatitinkantys tikrovės, tačiau, vėl 2010-11-13 savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ spausdino rašinį šia tema, vėl apie A. S. kartodamas tuos pačius, jį šmeižiančius teiginius.

Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir sąmoningai tai daro. A. D. neabejotinai veikė tiesiogine tyčia, jis, neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, žinodamas pagal teismų sprendimus, kad tai yra tikrovės neatitinkanti informacija, žinodamas draudimus ir įpareigojimus, vis tiek toliau ją skleidė bei tai darė suvokdamas, kad paskleistos žinios gali pažeminti A. S. kaip asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekė.

Taigi A. D. kaltė padarius veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d. pilnai įrodyta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad A. D. anksčiau 2 kartus teistas (t. 2, b. l. 38-39), teistumai nepanaikinti ir neišnykę, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, įvykdė naują tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka, (t. 2, b. l. 44), yra savaitraščio „(duomenys neskelbtini)“ redaktorius ir vienintelis akcininkas, vedęs ir turi šeimą. Teismas nenustatė A. D. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. taigi teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, paskyrė teisingą bausmę – 40MGL dydžio baudą.

Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį, priteisė iš A. S. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys turi būti pagrįstas. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. (LR CK 6.250 str. 2 d.) Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad A. D. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją per visuomenės informavimo priemonę, su publikuotais straipsniais, kuriuose buvo apie A. S. paskleista šmeižikiška informacija, susipažino nemažas ratas skaitytojų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad A. D., žinodamas ir suvokdamas, kad nėra jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad A. S. dalyvavo kontrabandoje, vadovavo nusikalstamai grupuotei bei darė poveikį atliekamam ikiteisminiam tyrimui, žinodamas, kad prieš tai vykusiuose teismuose, kurių proceso dalyvis buvo ir jis pats, minėti teiginiai buvo pripažinti kaip neatitinkančiais tikrovės ir šmeižiantys A. S., vis tiek publikavo nukentėjusįjį A. S. šmeižiančius straipsnius. Spręsdamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į nusikalstamos veikos trukmę bei nusikaltimo sunkumo laipsnį. Taigi apylinkės teismas teisingai iš dalies tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį.

Apeliacinio skundo argumentas, kad A. D. neturėjo tiesioginės tyčios šmeižti A. S., yra visiškai nepagrįstas, paneigtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, vertintinas kaip gynybinė taktika. O įstatymų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos citavimas nepaneigia A. D. kaltės.

Dėl nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. S. apeliacinio skundo

Skundu nukentėjusysis prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir nuteisti A. D. pagal LR BK 155 str. 1 d., 154str. 2 d. (už savaitraščio „(duomenys neskelbtini)“ 2009-02-14, 2010-10-09, 2009-12-26 ir 2010-08-21 publikacijas). Taip pat nukentėjusysis prašo pilnai tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš A. D. 70 000 lt neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio ir paskirtos bausmės nuteistajam pasisakė atsakydamas į nuteistojo A. D. apeliacinį skundą, taigi pakartotinai nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai A. D. dėl jam pareiktų kaltinimų pagal LR BK 154 str. 2 d. 155 str. 1 d. 154 str. 2 d. 155 str. 1 d., dėl savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ 2009-02-14 bei 2010-10-09 pateiktos publikacijos – išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat pagrįstai ir teisėtai A. D. dėl jam pareiktų kaltinimų pagal LR BK 154 str. 2 d. 155 str. 1 d. 154 str. 2 d. 155 str. 1 d., dėl savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-26 bei 2010-08-21 pateiktos publikacijos – išteisino, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Teismas išsamiai ir objektyviai vertino byloje surinktus įrodymus.

Dėl 2009-02-14 savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje „(duomenys neskelbtini) viešai paskelbtų ir A. S. šmeižiančių ir įžeidžiančių duomenų. (LR BK 154 str. 2 d. 155 str. 1 d.) ir dėl 2010-10-09 savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ viešai paskelbtų ir A. S. šmeižiančių ir įžeidžiančių duomenų. LR BK 154 str. 2 d. 155 str. 1 d.)

Nukentėjusysis skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes. 2009-02-14 Nr. 6 savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ laikraščio ketvirtame lape yra straipsnis „(duomenys neskelbtini)“. Šalia straipsnio patalpinta nukentėjusiojo A. S. nuotrauka. Po straipsnio antrašte, smulkesniu šriftu atspausdintas užrašas „apie jį rašė“. Straipsnyje yra frazė <...> Dirbdamas kriminalinės paieškos valdyboje, A. S. neatsispyrė pagundai ir naudodamasis tarnybiniais ryšiais, neišvengė „netarnybinių santykių“ su viena jaunučių įtariamųjų. Nusikaltimas sunkus. Straipsnio pabaigoje yra atspausdinta „S. L.“ 1991 m. 2010-10-09 Nr. 36 savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ laikraščio ketvirtame lape yra straipsnis „Žodžiai apie kriminalinės policijos komisarą“. Šalia straipsnio patalpinta nukentėjusiojo A. S. nuotrauka. Po straipsnio antrašte, smulkesniu šriftu atspausdintas užrašas „apie jį rašė“, straipsnyje yra frazė <...> Dirbdamas kriminalinės paieškos valdyboje, A. S. neatsispyrė pagundai ir naudodamasis tarnybiniais ryšiais, neišvengė „netarnybinių santykių“ su viena jaunučių įtariamųjų. Nusikaltimas sunkus. Straipsnio pabaigoje yra atspausdinta „S. L.“ 1991 m.

Nuteistasis A. D. pripažino ir parodė, kad 2010-10-09 savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo viešai paskelbta, kad <...> Dirbdamas kriminalinės paieškos valdyboje, A. S. neatsispyrė pagundai ir naudodamasis tarnybiniai ryšiais, neišvengė netarnybinių santykių su viena jaunučių įtariamųjų. Nusikaltimas sunkus., tačiau jis teigė, kad apie tai, jog A. S., dirbdamas kriminalinės paieškos valdyboje pasinaudojo tarnybiniais ryšiais ir neišvengė netarnybinių santykių su viena iš jaunučių įtariamųjų – 1991 metais rašė laikraštis „S. L.“, todėl jam priklausančiame leidinyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo du kartus perspausdintas 1991 metais laikraštyje „S. L.“ publikuotas straipsnis. A. D. nurodė, kad po straipsnio antrašte buvo nurodyti žodžiai „apie jį rašė“ bei straipsnio pabaigoje pažymėta „S. L.“ 1991 m. A. D. manymu, tokiu atveju už publikuojame straipsnyje nurodytą informaciją pagal Visuomenės informavimo įstatymą atsako pirmasis informacijos šaltinis. A. D. paaiškino, kad spausdinant minėtą straipsnį dėl korektūros klaidos, atsitiktinai, laikraštis „S. L.“ buvo įvardintas „L. S.“ bei vietoje žodžio nusižengimas sunkus, buvo atspausdinta, kad nusikaltimas sunkus.

A. D. veiksmuose nėra nusikaltimų sudėties. Jis sąžiningai klydo dėl skleidžiamos informacijos tikrumo ir perdavė ją ne kaip savo nuomonę, nurodė šaltinį. Ir, kaip nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos Visuomenės Informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 3) p. nurodyta, kad viešosios informacijos rengėjui ir 9 ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemonės, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. D. sąmoningai informacijos šaltiniu nurodė ne „L. S.“, o „S. L.“, o „S. L.“ niekada jokių panašių straipsnių apie nukentėjusįjį nerašė, ir tai yra tyčinis veiksmas surasti ir viešinti kaip tariamą tiesą antivalstybinį leidinį sąmoningai siekiant apšmeižti A. S.. Tokie apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad nurodant informacijos šaltinį jis buvo įvardintas ne „L. S.“, o „S. L.“ neturi lemiamos reikšmės sprendžiant A. D. kaltės klausimą, nes teismui buvo pateikti duomenys apie minėto leidinio realų egzistavimą.

Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai išteisino A. D., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl 2009-12-26 savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje „P. S. nariai – valstybės paslaptis“ viešai paskelbtų ir A. S. šmeižiančių ir įžeidžiančių duomenų:

<...> ...vienas dviejų praeitų kadencijų Seimo narys, įtakingo Seimo komiteto pirmininkas (jo pavardė redakcijai žinoma)... Beje, ir jaunystėje tas Seimo narys jautė potraukį nepilnamečiams – dar būdamas komjaunimo veikėju, jis buvo apkaltintas vienos nepilnametės, kurios bylą ir tyrė minėtas asmuo, išprievartavimu. Tačiau ir tuomet KGB padėjo šiam politikui, nutraukusi jam bylą už lytinius santykius su nepilnamete. (LR BK 154 str. 2 d. 155 str. 1 d.) ir dėl 2010-08-21 savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini)straipsnyje „(duomenys neskelbtini)?“ viešai paskelbtų ir A. S. šmeižiančių ir įžeidžiančių duomenų.<...> Beje, ir jaunystėje tas Seimo narys jautė potraukį nepilnamečiams – dar būdamas komjaunimo veikėju, jis buvo apkaltintas vienos nepilnametės, kurios bylą ir tyrė minėtas asmuo, išprievartavimu. Tačiau ir tuomet KGB padėjo šiam politikui, nutraukusi jam bylą už nepilnametės išprievartavimą. (LR BK 154 str. 2 d. 155 str. 1 d.)

LR BK 154 str. numato, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Pagal LR BK 155 str. 1 d. atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas siejamas su užgauliu (užgaunančiu, įžeidžiančiu) žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, tai yra siekiu paniekinti, sumenkinti asmenį. Tiek šmeižimas, tiek ir įžeidimas yra tyčiniai nusikaltimai.

A. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad minėtuose straipsniuose nebuvo paminėta jo pavardė, tačiau juose yra analogiški teiginiai kaip 2009-02-14 ir 2010-10-09 savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdintuose straipsniuos „Žodis apie kriminalinės policijos komisarą“ bei „Žodžiai apie kriminalinės policijos komisarą“, kuriuose buvo tiesiogiai įvardinta jo pavardė. Be to, visi straipsniai buvo talpinami į internetą www.laisvaslaikrastis.lt. Po straipsnių publikacijos, komentarų skiltyje, juos rašę asmenys jo pavardę įvardino tiesiogiai ir tai įrodo, kad jis buvo atpažintas ir identifikuotas, ko ir siekė bei norėjo kaltinamasis A. D..

Nuteistasis A. D. neneigė, kad savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ savo vardu išspausdino aukščiau paminėtus straipsnius, tačiau nurodė, kad juose nebuvo įvardinta nukentėjusiojo A. S. pavardė.

Kolegija pažymi, kad asmens kaltė negali būti grindžiama abejonėmis ir prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad galima daryti tik prielaidą, jog šiose publikacijose įvardintas LR Seimo narys ir yra A. S.. Teismas nesutiko su nukentėjusiojo nuomone, jog kituose „(duomenys neskelbtini)“ publikacijose nurodyta jo pavardė, bei interneto svetainėje esantys straipsnių skaitytojų komentarai, kuriuose taip pat įvardinta jo pavardė, yra pakankami, kad jų pagrindu A. D. už minėtų straipsnių publikavimą būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Su minėtų straipsnių publikacijomis susipažino tam tikra dalis asmenų, tačiau šiuo metu neįmanoma nustatyti su kokiu konkrečiu LR Seimo nariu jie sutapatino straipsnyje paminėtą LR Seimo narį. Teismas pagrįstai nurodė, kad vien nukentėjusiojo įsitikinimo, kad tai buvo rašoma apie jį, nepakanka siekiant A. D. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes LR BK 154 str. ir LR BK 155 str. dispozicijoje nurodyta, kad kaltininkas atsako, jei apšmeižė ar pažemino žmogų. Šiuo atveju publikuotuose straipsniuose buvo įvardintos tik žmogaus užimamos pareigos, tačiau ne pats asmuo. Taigi visos kilusios abejonės ir neaiškumai turi būti vertinamos kaltininko naudai, ką teisingai ir padarė pirmosios instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo, yra galutinė ir neskundžiama.